Registracija į Sužadėtinių rengimo kursus yra būtina ne vėliau kaip 5 mėn. iki vestuvių. Jungtuvės užsakomos prieš 5 (penkis) mėnesius. Santuokos sakramentą gali priimti pakrikštyti vyras ir moteris, sulaukę 18 m. amžiaus. Esminės santuokos savybės yra vienatinumas ir neišardomumas, kurios dėl sakramento krikščioniškoje santuokoje įgyja ypatingą tvirtumą. Jei santuoka sudaroma ne savo gyvenamosios vietos parapijoje, reikalingas leidimas susituokti už parapijos ribų. Po santuokos palaiminimo, kviečiame pasidžiaugti ir pasveikinti jaunuosius mūsų bažnyčios vidiniame kiemelyje arba gamtos skverelyje prie skulptūros „Marija Dangaus Vartai“.
Krikšto pažyma išrašoma Krikšto sakramento suteikimo parapijoje/bažnyčioje, pagal krikštų registracijos knygoje tai liudijantį įrašą. Pirmosios Šv. Šeimos Centro programos baigimo pažymėjimas. Liudininkų vardai, pavardės ir jų adresas.
Istoriniai asmenys ir jų gimimo įrašai
Juozas Frainas (1911-1987) gimė Vyskupiškių kaime, Veiviržėnų parapijoje. Tėvai turėjo 10 ha ūkį. 1927 m. baigė 5 klases Švėkšnos progimnazijoje ir išvyko į saleziečių licėjų Perosa Argentina (Italijoje). Įstojo į saleziečių kongregaciją. 1932 m. baigęs mokslus buvo paskirtas mokytoju Perosa Argentina, 1933 m. tapo „Saleziečių žinių“ redaktoriumi. Crocetta (Turin) baigė teologijos studijas, 1939 m. liepos 2 d. įšventintas kunigu. Buvo paskirtas į Vytėnų vienuolyną (progimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir gamtos pažinimą), jį 1940 m. uždarius perkeltas į Kauno Švč. Trejybės parapiją vikaru. Vokiečių okupacijos metais vadovavo saleziečių oratorijai, veikusiai prie šios bažnyčios. 1944 m. paskirtas Saldutiškio klebonu. 1949 m. liepos 20 d. ten buvo suimtas, už pagalbą partizanams nubaustas 10 metų pataisos darbų lageryje. Kalėjo Džezkazgane, dirbo akmenskaldžiu, felčeriu, siuvėju, kunigu. 1956 m. pavasarį amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Sovietų valdžia neleido jam dirbti Kaune. 1956 m. liepos mėn. buvo paskirtas Kurtuvėnų altaristu, 1957 m. liepos mėn. - Margininkų klebonu, 1962 m. birželio mėn. - Kauno Šv. Antano parapijos vikaru, bažnytinio teismo tribunolo teisėju. 1969 m. vasario mėn. paskirtas Lygumų klebonu, 1973 m. trumpai buvo Stakių ir Kulvos administratoriumi, 1973 m. balandžio mėn. paskirtas Plokščių klebonu, 1982 m. perkeltas į Kulautuvą, ten mirė, palaidotas prie bažnyčios šventoriuje.
Kitas svarbus asmuo, kurio gimimo įrašai gali būti svarbūs - kunigas Edvardas Simaška. Gimimo data pagal naująjį kalendorių - 1909 m. liepos 26 d. Tėvai: Jurgis Simaška (1861-1952) ir Antanina Linartaitė-Simaškienė (1873-1957) iš Daumantų - religingi žemdirbiai valstiečiai, turėjo 14 hektarų žemės. Buvo jauniausias tarp šešių užaugusių vaikų. 1921 m. baigė Vaišviliškių (Anykščių r.) pradžios mokyklą, porą metų dirbo tėvų ūkyje, kol brolis Matas grįžo iš kariuomenės, tik tuomet 1923-1926 m. nuo antrosios klasės mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje, 1926-1930 m. baigė Ukmergės valstybinę gimnaziją. Mokydamasis dalyvavo ateitininkų veikloje, kol ji valdžios buvo uždrausta. 1930-1936 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, baigė studijas Teologijos skyriaus 10-ojoje laidoje ir įgijo teologinį išsilavinimą. 1936 m. birželio 21 d. Kauno arkikatedroje arkivyskupas Juozapas Skvireckas jį įšventino kunigu. Kartu buvo įšventintas Jonas Kuzmickis ir kiti kunigai. Pirmąsias Šv. Mišias E. Simaška aukojo Kavarsko (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje per Joninių atlaidus, o gimtajame Pasusienyje surengė abstinentiškas vaišes. 1936-1937 m. E. Simaška buvo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios vikaras. 1937-1938 m. jis buvo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaras ir kartu dirbo Kauno J. Jablonskio pradžios mokykloje tikybos mokytoju. Ten vienas iš jo mokinių buvo būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. 1938-1939 m. E. Simaška dirbo Kauno arkivyskupijos kurijos archyvaro padėjėju, notaru. 1939 m. rugsėjį dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje tikybą ir buvo šios mokyklos kapelionas. 1939-1940 m. dirbo Kauno 4-osios valstybinės gimnazijos tikybos dėstytoju ir kapelionu, vadovavo šios gimnazijos ateitininkams, buvo nelegalios ateitininkų centro valdybos narys, Moksleivių ateitininkų sąjungos dvasios vadas. 1940 m. jis grįžo kaip vikaras į Kauno Kristaus Prisikėlimo parapiją. Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje E. Simaška kaip aktyvus ateitininkų veikėjas buvo ieškomas suimti, todėl pasitraukė iš Kauno, keletą mėnesių slapstėsi, kol 1940 m. gruodį buvo paskirtas Kavarsko (Anykščių r.) parapijos vikaru, čia dirbo iki 1941 m. rugsėjo, kol prasidėjo vokiečių okupacija, slapstydamasis išvengė 1941 m. birželio tremties. 1941-1945 m. E. Simaška buvo Ukmergės valstybinės gimnazijos tikybos dėstytojas ir kapelionas. 1943 m. jis trumpai dirbo Ukmergės mokytojų seminarijos tikybos dėstytoju ir kapelionu. 1943-1944 m. jis buvo ir gimnazistų klasės auklėtojas. 1942-1945 m. jis taip pat buvo Šalkavos (Ukmergės r.) koplyčios kuratas. 1945 m. E. Simaška trumpai buvo Kelmės parapijos vikaras bei Kelmės mokyklų kapelionas, taip pat Kurtuvėnų parapijos vikaras substitutas. 1945-1946 m. jis buvo Lygumų (Pakruojo r.) bažnyčios vikaras substitutas. 1946 m. birželio 14 d. E. Simaška buvo suimtas, nuteistas 10 metų nelaisvės kaip politinis kalinys ir išvežtas į Sibiro lagerius. Metus praleido Vorkutoje (Rusija), dirbdamas geležinkelio tiesimo per Uralą darbus, po to buvo perkeltas į Intą (Komija, Rusija), dirbo akmens anglies kasyklose. 1949-1956 m. Intoje, pasigaminęs būtiną inventorių, reguliariai aukojo Šv. Mišias. 1956 m. grįžęs iš tremties į Lietuvą E. Simaška buvo paskirtas Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios vikaru ir čia tarnavo iki 1958 m. 1958-1966 m. jis buvo Gruzdžių (Šiaulių r.) parapijos vikaras, 1966-1967 m. tarnavo Viduklės (Raseinių r.) parapijoje vikaru. 1967-1970 m. E. Simaška buvo Šimkaičių (Raseinių r.) Šv. vyskupo Martyno parapijos klebonas, 1970-1977 m. - Skarulių (Jonavos r.) Šv. Onos parapijos klebonas. 1977-1986 m. jis tarnavo Deltuvos (Ukmergės r.) Švč. Trejybės parapijoje klebonu. Nuo 1986 m. liepos 3 d. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Šiluvos (Raseinių r.) Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos altarista, įsikūrė ten gyvenusio ir mirusio vyresniojo brolio kunigo Vlado bute. Šiluvoje jis išgarsėjo įsimintinais pamokslais. Nuo 1986 m. jis vedė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos užtarimų liudijimų knygą, kurią XX a. 6-ajame dešimtmetyje pradėjo pildyti jo brolis Vladas Simaška. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvos koplyčioje E. Simaška taip pat buvo Kauno arkivyskupijos prelatas, Kunigų tarybos ir Konsultorių kolegijos narys (nuo 1984 m.) ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimu sudarytos Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejaus komisijos narys (nuo 1985 m.). 1990 m. lapkritį popiežius Jonas Paulius II suteikė E. Simaškai Monsinjoro titulą. E. Simaška laisvą laiką skirdavo pamokslams rengti ir sakyti. Mirė 2010 m. spalio 27 d. Šiluvoje (Raseinių r.). Palaidotas Šiluvos bazilikos šventoriuje. Kapą ženklina paminklinė kompozicija iš geležinio kryžiaus ir šlifuoto trijų spalvų akmens plokščių ir luitų, įrengta mirties metinėms (2011 m.). Jo asmeninė biblioteka po mirties buvo išsklaidyta, bažnytinės savilaidos knygas (105 vnt.) 2011 m. dovanojo.
Parapijos ir archyvų informacija
El. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija, Gegužių g. 57, Šiauliai. Raštinė: 041 500 010, mob.
Yra medinis stalas ir suolai trijų sakurų apsuptyje. Po santuokos palaiminimo, kviečiame pasidžiaugti ir pasveikinti jaunuosius mūsų bažnyčios vidiniame kiemelyje arba gamtos skverelyje prie skulptūros „Marija Dangaus Vartai“.
Išplėstinė informacija apie gimimo ir kitus įrašus:
- Adakavo RKB parapijiečių sąrašas 1845 m.
- Adutiškio k. valstiečių atleidimas nuo įsiskolinimų 1882 m.
- Alsėdžių RKB 1807 m. / 1831 m. / 1852 m. / 1866 m. / 1878 m. / 1883 m.
- Anykščių 1817-1818 m. valstiečių sąrašai (LVIA, F.381, Ap.24, B.
- Ariogalos RKB gyventojų surašymas 1887 m.
- Balninkų RKB katalikų sąrašas 1910 m.
- Balninkų RKB įvairūs raštai 1895-1905 m.
- Čekiškio 1845 m. Sudarė kunigas klebonas Vincentas Radavičius 1845 m. spalio 25 d. 3391 žmogus.
- Daugų RKB parapijiečių sąrašų knygos bažnyčioje: 1853-1856 m.
- Girdiškės RKB parapijiecių ir kaimų sarašas 1927 m.
- Ignalinos 1941-1952 m tremtinių sąrašas.
- Ilukstės (Latvija) parapijiečių 1879-1895 sąrašai (Naujosios Žagarės RKB).
- Joniškio RKB mokesčių knyga XX a. ~1920-1930 m.
- Joniškio RKB parapijiečių sąrašai: 1838-1840 m. / 1851 m. / 1853-1 m. / 1853-2 m. / 1863 m.
- Kauno gubernijos 1881 m.
- Kauno parapijiečių sąrašas 1879 m.
- Kaltinėnų RKB parapijiečių sąrašai 1845 m.
- Kėdainių parapijiečių sąrašai (Kauno pavietas) 1800 m.
- Kriukų RKB 1859 m. revizija.
- Kupiškio tremtinių sąrašai (1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P.
- Leckavos 1846 m.
- Lenkimų RKB gyventojų-katalikų sąrašas, 1845 m. rusų kalba.
- Linkmenų dvaro 1858 m.
- Linkmenų RKB parapijiečių sąrašai (bažnyčioje): 1843 / 1851-1853 / 1895, 1900, 1902 / 1905, 1909, 1913, 1914 / 1935.
- Linkmenų RKB parapijiečių sąrašai 1865 m.
- Lygumų RKB 1839 / 1842 / 1845 / 1858 / 1868 / 1876 / 1903-1904 m. parapijiečių sąrašai.
- Molėtų RKB katalikų sąrašas 1843 m.
- Onuškio RKB 1929-1936 m.
- Pašvitinio RKB parapijiečių sąrašai: 1859-1860 / 1878 m. / 1923 m.
- Pušaloto RKB parapijiečių sąrašai (išorinės nuorodos): 1837 m. / 1844 m. / 1853 m. / 1854 m.
- Rokiškio grafystės revizija 1811 m.
- Sedos RKB parapijiečių sąrašas 1845 m.
- Sibiro tremtiniai - 19 a. parapijiečių sąrašas 1866 m.
- Skiemonių RKB parapijiečių sąrašai 1954-1955 m.
- Šakynos 1811 m.
- Šakynos RKB parapijos gyventojų-katalikų sąrašas 1844 m.
- Šiaulių apskrities dalies Pašilės, Kaltinėnų, Varnių parapijų reviziniai sarašai 1796 m.
- Gruzdžių gubernijos (valsčiaus) 1816 m. reviziniai sąrašai.
- Žagarės (Naujosios) RKB 1834 m. gimusiųjų sąrašai.
- Žagarės (Naujosios) RKB mirusiųjų sąrašai.
- Švenčionių dekanato bažnyčių 1922 m. metrikų nuorašų knygų apyrašas nr. 37.
- Telšių apskaitos revizinių sąrašų knygos: 402 (1816 m.), 403 -1816 m. / 404 1816-1817 m.
- Telšių dekanato mirusiųjų abėcėliniai sąrašai 1930 m. - 1939 m.
- Telšių dekanato santuokų abėcėliniai sąrašai: 1931 m. - 1940 m.
- Telšių RKB ir filijų tikinčiųjų sąrašas 1853 m.
- Telšių RKB gyvenviečių, kaimų, dvarų ir palivarkų sąrašas 1853 m.
- Trakų apskrities gyvenviečių sąrašas ir Trakų m. žemėlapis 1914 m.
- Tubinių valstiečių sąrašai 1796 m.
- Tverų RKB mirusiųjų sąrašas bažnyčioje: 1835-1939 m.
- Tverų RKB įrašų originalai: 1735-1762 m.
- Ukmergės apskrities revizija 1800 m.
- Upynos RKB (Šilalės raj.) Škaplierių brolijos 1738-1802 m.
- Upynos RKB parapijiečių sarašas 1928 m.
- Užvenčio RKB parapijiečių sąrašas apie 1852 - 1853 m.
- Vabalninko RKB parapijiečių sąrašai 1898 m. - bažnyčioje.
- Vilniaus gub. valstiečių sąrašai pagal apskritis ir metrikiniai išrašai 1836-1872 m.
- Zarasų (Novoaleksandrovsko) parapijiečių Romos katalikų bažnyčios vardinis sąrašas 1866 m.
- Zarasų dekanato bažnyčių krikštų sąrašai 1872 m.
- Žagarės (Naujosios) RKB parapijiečių sąrašai: 1840 m. / 1844 m. / 1845 m. / 1860 m. / 1899 m.
- Žemaičių vyskupystės 1845 - 1847 m. gyventojų sąrašai.
- Židikų Romos katalikų filijinės bažnyčios tikinčiųjų sąrašas 1845 m.
- Punsko parapijos 1888 m. susituokusiųjų pavardės.
- Čikagos bažnyčių lietuvių, 1904-1925 m.
Kurtuvėnų parapijos šventovė ir relikvijos
2025 m. liepos 26-ąją Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje iškilmingai pašventintas šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II portretas, sukurtas bažnyčioje įrengtam relikvijariumui. Nuo šiol į Kurtuvėnų bažnyčią tikinčiuosius ir piligrimus kvies viešam gerbimui ir maldavimams išstatyta šv. relikvija. Šv. Mišių aukai ir iškilmingai šventinimo ceremonijai vadovavo Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis, 2023 metais suteikęs ganytojišką leidimą, kad Kurtuvėnų parapijos klebonas Marius Dyglys galėtų kreiptis dėl šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II relikvijos suteikimo Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiai.
2023 m. spalį Kurtuvėnų parapijos klebonas Marius Dyglys apsilankė Krokuvoje pas ilgametį Jono Pauliaus II sekretorių, ištikimąjį bendražygį kardinolą Stanislavą Dzivišą. Krokuvoje Kurtuvėnų klebonui Mariui Dygliui įteikta Šventojo Popiežiaus Jono Pauliaus II kraujo lašo relikvija, kuri skirta Kurtuvėnų parapijai ir Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiai. Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia patenka į Lietuvos šv. Jokūbo piligrimų kelią, o nuo šiol ši bažnyčia, turėdama šventojo relikviją ir išskirtinį paveikslą, galės tapti ir Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalimi. Šv. Jono Pauliaus II relikvijariumas įkurtas prie Jėzaus Kristaus altoriaus. Relikvijorius ir jo stiklo gaubtas yra pagaminti iš parapijiečių suaukotų lėšų. Specialiai šiai relikvijai pagerbti parapijos klebonas Marius Dyglys užsakė Šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II portretą, kurį sukūrė vienas žymiausių šalies portretistų - tapytojas, profesorius Bonaventūras Šaltis. Vyskupo emerito Eugenijaus Barulio pašventintame paveiksle vaizduojamas besimeldžiantis šv. Popiežius Jonas Paulius II, o už jo - Kryžių kalnas, būtent Popiežiaus Jono Pauliaus II visame pasaulyje išgarsinta Šiaulių vyskupijos vieta, kurią jis aplankė 1993 metų rugsėjo 7 d.
Ši išskirtinė ceremonija sutapo ir su liepos 26-ąją minima Švč. Mergelės Marijos tėvų - šventųjų Onos ir Joakimo diena bei Kurtuvėnuose visą savaitę švenčiamu Šv. Jono šeimų festivaliu su šv. Jono vienuolijos broliais, Vilniaus Šv. Jono bendruomenės nariais, šeimos centru „Betanija“ ir kitais. Šis šv. Jono šeimų festivalis rengiamas jau daugiau nei 20 metų, tačiau Kurtuvėnuose jis - pirmąkart. Liepos 23-27 d. Kurtuvėnuose, šeimų festivalyje su Šv. Jono šeima, kasdien buvo aukojamos šv. Mišios, vyko naktinės adoracijos, o liepos 25-ąją Kurtuvėnų miestelio gatvėmis vyko Švč. Sakramento procesija.
