Atliekų rūšiavimas yra svarbus žingsnis siekiant tausoti aplinką. Lietuvoje vis daugiau gyventojų supranta rūšiavimo svarbą, tačiau neretai kyla klausimų, ką iš tikrųjų galima mesti į vieną ar kitą konteinerį. Šiame straipsnyje aptarsime, ką galima ir ko negalima mesti į juodąjį (mišrių buitinių atliekų) konteinerį, remiantis „Žaliojo taško“ specialistų rekomendacijomis.

Pagrindinės rūšiavimo taisyklės

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė teigia, kad pirmoji taisyklė, kurią svarbu prisiminti, - visos pakuotės yra rūšiuojamos. Remiantis 2023 m. pavasarį „Žaliojo taško“ atlikto tyrimo duomenimis, net 93 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia žinantys, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. Pagrindinė pakuočių rūšiavimo taisyklė - ne daiktą ar produktą, kuris supakuotas, o pačią pakuotę turime išmesti į pakuočių atliekų konteinerį. Taigi, pirmiausia svarbu įvertinti, ar mūsų atlieka yra pakuotė, o tada - iš ko ji pagaminta. A. Burbaitės teigimu, tai pats teisingiausias būdas nepasimesti rūšiuojant pakuočių atliekas.

Kas keliauja į juodąjį (mišrių buitinių atliekų) konteinerį?

Anot A. Burbaitės, svarbu įsidėmėti, jog visos su žmogaus higiena susijusios atliekos turi keliauti į mišrių buitinių atliekų konteinerį. Į juodą konteinerį meskite:

• Skustukus
• Dantų šepetėlius
• Panaudotas servetėles
• Sauskelnes
• Tualetinį popierių
• Vatos tamponėlius

Taip pat, žmonės neretai klaidingai mano, kad, pavyzdžiui, į stiklo konteinerį gali būti metama viskas, kas dūžta, tačiau tai nėra teisinga praktika. Anot „Žaliojo taško“ atstovės, į juodą konteinerį reikia mesti:

• Keramiką
• Porcelianą
• Krištolą
• Automobilio langų stiklus
• Veidrodžius
• Visų tipų elektros lemputes
• Televizorių ekranus
• Namų langų stiklų paketus

Neretai pasitaikanti klaida - TetraPak pakuotės išmetimas į popieriui rūšiuoti skirtą konteinerį. Sulčių, pieno ar kitų gėrimų TetraPak pakuotes reiktų išmesti į plastiko konteinerį, nes šios pakuotės daugiasluoksnės. Dantų šepetėliai ir skutimosi peiliukai, deja, bet nėra rūšiuojami ir jų mesti į plastiko, geltonąjį konteinerį negalima - šias atliekas reiktų pašalinti į komunalinių atliekų konteinerį.

Sauskelnių rūšiavimo iššūkiai ir galimybės

Panaudotos sauskelnės - tai iššūkis ne tik gydymo bei slaugos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Gyventojai, kurie augina mažamečius vaikus arba prižiūri pasiligojusius šeimos narius, irgi nežino, kaip tvarkytis su masiškai naudojamomis vienkartinėmis sauskelnėmis. Jų vieta - mišrių atliekų konteineryje.

„Sauskelnės, kaip ir visur, yra metamos į bendrą buitinių atliekų konteinerį. Mes jų neturime atiduoti kaip gydomųjų atliekų“, - sako VšĮ Vilkpėdės ligoninės direktorė Zina Ramanauskienė. VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Justinas Augustinavičius prisimena: „Jau prieš pusmetį buvo kilęs klausimas, kur dėti tokias atliekas kaip sauskelnės. Buvo kilusi idėja, kad jeigu tokios atliekos yra infekuotos, naudojamos specializuotose, infekcinėse ligoninėse, jos negali būti metamos į buitinių atliekų konteinerius.“ VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Gediminas Krasauskas sako: „Per dieną susidaro apie trisdešimt sauskelnių. Jos yra sudedamos į maišą, užrišamos ir metamos į buitinių atliekų konteinerį. Kai šie prisipildo, yra išvežami ir tolesnio jų kelio aš jau nebežinau“, - sako VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro, kurio pavaldume yra Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, direktorius Gediminas Krasauskas.

„Mūsų ligoninėje panaudotos sauskelnės keliauja į buitines atliekas. Jų kaupti praktiškai neįmanoma. Todėl, kad susidaro labai dideli panaudotų sauskelnių kiekiai. Turime šimtą penkiasdešimt, šimtą šešiasdešimt pacientų kiekvieną dieną. Ir jeigu paskaičiuotume - kiekvienas jų sunaudoja kokias keturias ar penkias sauskelnes per dieną. Aišku, jeigu būtų įmanoma utilizuoti Klaipėdoje arba netoliese, tikrai mielai surinktume jas ir priduotume. Kitas dalykas - ir labai norint tokių atliekų nepavyktų sukaupti. Kur jas laikyti? Bet šita problema negali būti tik slaugos ligoninių. Žmonės lygiai taip pat naudojasi sauskelnėmis namuose. Sauskelnės, kaip nepavojingos atliekos, patenka į komunalinių, buitinių atliekų kategoriją. Savo sudėtimi jos yra panašios į buitines atliekas: medžiagos ten naudojamos, žinoma, natūralios, kadangi turi kontaktą su kūdikiu, yrančios. Dabar sauskelnės kartu su buitinėmis atliekomis patenka į sąvartyną.

Teoriškai perdirbti galėtume, praktiškai - nepasiruošę. Kai kurie vartotojai panaudotas sauskelnes ar higieninius paketus identifikuoja kaip plastiką ir išmeta tai į antrinėms žaliavoms ar plastiko pakuotėms skirtus konteinerius - arba būtent ten norėtų šias atliekas išmesti. Tačiau tiesa yra ta, kad mūsų šalyje šios atliekos bent jau kol kas negali būti vertinamos kaip antrinė žaliava. „Gyventojai, manantys, kad sauskelnės yra iš plastiko, yra teisūs. Tai iš tikrųjų yra plastiko gaminiai. Iš tiesų jie gali būti perdirbami, bet mūsų plastiko tvarkymo sistema nėra pritaikyta juos paruošti taip, kad galėtume perdirbti. Jei savo sistemoje surinktume sauskelnes atskirai, tai galėtume pritaikyti ir perdirbimo technologiją. Bet kuriai plastiko atliekų rūšiai gali būti paruoštas jai perdirbti tinkamas sprendimas“, - aiškina polietileno pakuotes perdirbančios įmonės UAB ECSO direktorius Vladas Venskutonis. Jo teigimu, šiuo metu sauskelnės ar higieniniai paketai nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse nėra perdirbami, nors tokia perdirbimo veikla vyksta šalyse, kuriuose yra centralizuoti plastiko atliekų rūšiavimo centrai, kaip pavyzdžiui, Švedijoje - joje yra visa infrastruktūra, įgalinanti išrūšiuoti visą plastiko atliekų srautą. Sauskelnės šiame sraute vertinamos kaip polipropileno ar polipropileno ir PET pluošto mišinio atliekos. Tuo tarpu mūsų šalyje panaudotos sauskelnės patenka į sąvartynus arba licencijuotus deginimo įrenginius. Pasak V.Venskutonio, jeigu Lietuva, Švedija, Belgija ar Anglija, turėtų atskiras talpas panaudotoms sauskelnėms ir panašiems gaminiams surinkti, tai tikėtina, kad rinkoje rastųsi ir perdirbimo sprendimai. Įdiegus papildomą technologiją, šias atliekas galėtų perdirbti ir ECSO ar kita plastiko atliekų perdirbimo įmonė.

„Lietuvoje daugiausia problemų kelia išskaidyta atliekų surinkimo sistema ir atliekų nuosavybė - vienur atliekų savininkės yra pakuotes tvarkančios organizacijos, kitur - atliekų vežėjai, o vieningo sistemos surinkimo bei rūšiavimo standarto, kaip kad yra Švedijoje, Belgijoje, Anglijoje“, - pastebi ECSO vadovas.

Žala metant sauskelnes į pakuočių konteinerius

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistės Eglės Razbadauskaitės teigimu, metant sauskelnes į antrinėms žaliavoms skirtus konteinerius, problemų tik padaugėja, o atliekų tvarkymo išlaidos išauga. „Jei šias atliekas mesime į pakuočių atliekoms skirtą konteinerį, tai jis visų pirma greičiau užsipildys atliekomis, kurios užterš konteinerio turinį. Surinktos atliekos bus vežamos į rūšiavimo įrenginį, o rūšiuojant netinkamas atliekas ne tik pabrangs rūšiavimas, bet ir išrūšiuotos pakuočių atliekos praras savo kaip antrinių žaliavų vertę. Galutiniame variante sauskelnės po ilgo ir brangaus kelio pateks į sąvartyną“, - aiškina PTO atstovė.

Ji taip pat pabrėžia, kad metant sauskelnes ar higieninius paketus į pakuočių atliekų konteinerius padaroma įvairiapusė žala. „Visų pirma žala daroma pačiam gyventojui - per produktų kainas. Juk visas pakuočių tvarkymo išlaidas turi padengti gamintojas. Tad jeigu gamintoją atstovaujančiai organizacijai užkrausime didesnę atliekų tvarkymo naštą, versime jį tvarkyti ne tik pakuočių atliekas, šias išlaidas gamintojas privalės subalansuoti didindamas produkcijos kainas. Antra, jeigu sauskelnės atsidurs pakuočių atliekų konteineryje, po rūšiavimo jos, kaip netinkamos atliekos, bus vežamos tiesiai į sąvartynus - didės atliekų kiekiai, bus daroma žala gamtai“, - atkreipia dėmesį E.Razbadauskaitė.

Pasak jos, kur kas geresnė ir visiems naudingesnė išeitis mūsų šalyje būtų, jeigu panaudotos sauskelnės būtų metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius: toks šių atliekų kelias būtų draugiškesnis gamtai - jos po rūšiavimo mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose būtų vežamos į atliekų deginimo gamyklas.

PTO atstovė taip pat kviečia gyventojus atsakingiau rūšiuoti pakuotes, atkreipiant dėmesį, kokia tvarka jų savivaldybėje surenkamos antrinės žaliavos bei pasistengiant suprasti, kad neatsakingas rūšiavimas nėra naudingas niekam. Patikrinimai šalies savivaldybėse atskleidžia, kad, nors rūšiavimo mastai auga, tačiau neretai net trečdalis ar daugiau pakuotėms skirtų konteinerių turinio užpildomas netinkamomis atliekomis.

Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?

A. Burbaitė pastebi, jog kalbant apie mėlynąjį konteinerį, žmonės ganėtinai gerai supranta, jog į jį metamos visos popierinės bei kartoninės maisto ar kitų produktų pakuotės, pakavimo popierius, popieriniai maišeliai bei dėžutės. Ji tęsia, jog išmetant popieriaus atliekas, nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų prieš išmetant išlankstyti. „Popieriaus konteineryje vis dar tenka rasti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis, tokiomis, kaip tepalai, dažai, betonas, popieriaus. Reiktų įsidėmėti, jog šioms atliekoms mėlynajame konteineryje ne vieta“, - pabrėžia A.

„Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė pažymi, jog kombinuotos, daugiasluoksnės pakuotės, kurioms priskiriamos ir TetraPak, yra rūšiuojamos į plastiko konteinerį: „Jis - vienas universaliausių. Į plastiko konteinerį keliauja visos plastikinės pakuotės, tokios kaip buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė. Geltonasis konteineris taip pat skirtas metalinių atliekų, pavyzdžiui, dangtelių ar gėrimų, konservų skardinių bei rečiau pasitaikančių - medinių - pakuočių atliekų rūšiavimui.

Anot „Žaliojo taško“ atstovės, žmonės neretai klaidingai mano, kad, pavyzdžiui, į stiklo konteinerį gali būti metama viskas, kas dūžta, tačiau tai nėra teisinga praktika: „Keramika, porcelianas, krištolas, automobilio langų stiklai gadina žaliavą ir šių medžiagų rūšiuoti į stiklo konteinerį negalima. Jame taip pat neturėtų atsidurti veidrodžių, visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų atliekos. Į žaliąjį stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės, tokios kaip buteliai, stiklainiai, taip pat stiklo pakuočių duženos bei atraižos.“

Specialistų teigimu, procesas yra kiek sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: „Visos mūsų išrūšiuotos atliekos iš pradžių keliauja į rūšiavimo centrus, kuriuose yra perrūšiuojamos pagal medžiagiškumą bei perdirbimo galimybes, taigi, atskiriamos metalinės pakuotės, skirtingų rūšių plastikai, atskirai surūšiuojamos ir kombinuotos pakuotės.“

Konteinerių spalvos ir jų paskirtis

Žmonės dažnai stebisi, kaip galima perdirbti konteinerio, į kurį metama tiek daug skirtingų rūšių pakuočių, turinį. Kartais nuogąstaujama, kad popieriaus ir kitų pakuočių atliekos rūšiuojamos į vieną konteinerį. Pavyzdžiui, tokia sistema įprastai taikoma individualiems namams, kurių gyventojai turi tik du konteinerius - vieną, skirtą stiklo tarai, ir kitą - visoms likusioms pakuotėms.

Teisingas atliekų rūšiavimas - mažas žingsnis, turintis didelę reikšmę. Rūšiuojant buitines atliekas sumažėja tarša, daugiau medžiagų gali būti perdirbama, o gamtos ištekliai naudojami efektyviau. Pavyzdžiui, tinkamai atskyrus popieriaus atliekas, jos gali būti perdirbtos į naujus gaminius, užuot tapusios šiukšlėmis.

tags: #kur #mesti #panaudotas #sauskelnes

• Suprasti gimdos kaklelio eroziją ir nėštumą
• Vaikiškos kėdės sveikatai
• Patarimai sėkmingam daržo derliui
• Organizmo pokyčiai per nėštumą
• Nėštumo metu atsiradę odos pokyčiai