Vaiko globa (rūpyba) yra itin svarbi priemonė užtikrinant vaiko teises ir gerovę, kai jis dėl tam tikrų priežasčių negali augti savo biologinėje šeimoje. Lietuvos įstatymai numato aiškią tvarką ir principus, kuriais vadovaujantis nustatoma globa (rūpyba), skiriami globėjai (rūpintojai) ir užtikrinama vaiko priežiūra.
Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai
Vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.
Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai:
- Paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai
Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai yra grindžiami vaiko interesų pirmumu ir siekiu užtikrinti jam saugią ir tinkamą aplinką.
Pagrindiniai principai:
- Vaiko interesų pirmumas.
- Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
- Vaiko globa (rūpyba) šeimoje.
- Brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.
Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.
Vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita
Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.
Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais, privalo per tris darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos, o nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) šio kodekso 3.254 straipsnio 1, 4 ar 5 punkte nurodytais pagrindais, - per tris darbo dienas nuo vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), nustatymo dienos pateikti savivaldybės merui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją).
Šio straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų vadovai ir kitokie pareigūnai už melagingos informacijos suteikimą, vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), slėpimą, kliudymą jam nustatyti globą (rūpybą) ar kitokius vaiko teisių ir interesų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Globos ir rūpybos nustatymas
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų.
Rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų.
Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos
Vaiko globa (rūpyba) gali būti laikinoji arba nuolatinė, ir ji gali būti įgyvendinama skirtingose formose.
Vaiko globos (rūpybos) rūšys:
- Laikinoji globa (rūpyba);
- Nuolatinė globa (rūpyba).
Vaiko globos (rūpybos) formos:
- Globa (rūpyba) šeimoje;
- Globa (rūpyba) šeimynoje;
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba)
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai:
- Vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais).
- Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
- Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaiga:
- Vaikas grąžinamas tėvams.
- Vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas.
- Nustatoma nuolatinė globa (rūpyba).
- Vaikas įvaikinamas.
- Vaikas susituokia.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba)
Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.
Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:
- Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs.
- Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais.
- Vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų.
- Tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius.
- Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.
Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) pabaiga:
- Vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas.
- Vaikas grąžinamas tėvams.
- Vaikas įvaikinamas.
- Vaikas susituokia.
Vaiko globa (rūpyba) šeimoje
Vaiko globa (rūpyba) šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys.
Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje.
Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje
Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas.
Vaiko globą (rūpybą) šeimynoje nustato įstatymai, Vyriausybės patvirtinti šeimynų nuostatai, kiti teisės aktai. Vaiko globėjo (rūpintojo), įsteigusio šeimyną, darbo užmokestis ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
Vaiko globa (rūpyba) valstybinėse ir nevyriausybinėse globos institucijose
Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko globą (rūpybą) institucijose nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą.
Vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija.
Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.
Vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimas
Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Rekomendacijas dėl globėjo skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga.
Rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendime (potvarkyje) dėl vaiko globėjo skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos rūšis, vaiko globėjas, globojamas vaikas, vaiko globos vieta, institucija, atsakinga už globojamam vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai ir jos nustatymui.
Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui.
Vaiko globos (rūpybos) vieta
Vaiko globos (rūpybos) vieta gali būti:
- Globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje.
- Vaiko gyvenamojoje vietoje.
- Vaikų globos institucijoje.
Vaiko globos (rūpybos) organizavimas ir priežiūra
Vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. Organizuodama vaiko globą (rūpybą), rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiauja su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką šios knygos pagrindu nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai. Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiauja su kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarka
Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.
Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia tokius dokumentus:
- Prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis.
- Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą.
- Kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą.
Asmuo, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju)
Vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo:
- Neturintis dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.
- Pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu.
- Nuo kurio buvo atskirtas vaikas.
- Buvęs įtėviu (įmote), jeigu jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko.
- Jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnyje numatytais pagrindais.
- Teistas už tyčinius nusikaltimus.
- Sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.
- Sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Pasirengimas vaiko globai (rūpybai)
Vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja ir koordinuoja rajonų (miestų) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kitos šio darbo patirtį turinčios organizacijos ir institucijos.
Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos
Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
- Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
- Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
- Auklėti vaiką.
- Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis.
- Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
- Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
- Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Vaiko globėjo (rūpintojo) teisės ir atsakomybė
Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.
Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Globojamojo vaiko išlaikymas ir turtiniai santykiai
Globojamojo vaiko šeimoje, šeimynoje ir nevyriausybinėje globos institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.
Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą. Vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Nelydimų nepilnamečių užsieniečių padėtis Lietuvoje
Vykdydama vaiko teisių užtikrinimo stebėseną, vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą savo iniciatyva dėl nelydimų nepilnamečių užsieniečių padėties Lietuvoje, jiems atvykus į Lietuvos Respubliką nuo 2021 m. liepos mėnesio bei paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinių ...
Vaiko globa nustatoma, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku. Tai gali būti laikinoji globa, kai tikimasi, kad tėvai atgaus galimybę rūpintis vaiku, arba nuolatinė globa, kai vaikas visam laikui lieka be tėvų globos. Svarstantiems, kaip gauti vaiko globą, pirmiausia reikia kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios įvertins būsimo globėjo pasirengimą. Pirmumo teisė skiriant globą suteikiama artimiesiems giminaičiams, tačiau, jei jų nėra arba jie negali tapti globėjais, šią atsakomybę gali prisiimti ir kiti asmenys. Globėjo paskyrimą patvirtina teismas, kuris vertina įvairius veiksnius: būsimų globėjų gebėjimą užtikrinti vaiko gerovę, jų gyvenimo sąlygas, finansines galimybes ir emocinį ryšį su vaiku. Be to, jei vaikas yra pakankamai subrendęs, teismas atsižvelgia ir į jo nuomonę.
Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimas ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Kita vertus, dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta. Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados. Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių. Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas). Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją.
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu. Dažnai gaunu klientų užklausas, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Ką daryti? Kaip artimojo vardu atsiimti pensiją? Kaip disponuoti jo gaunamomis socialinėmis išmokomis? Deja notaras, manydamas, jog asmuo galimai yra neveiksnus (nesupranta savo veiksmų reikšmės), negali išduoti įgaliojimo kitiems asmenims veikti šio žmogaus interesais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - LR CPK) numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą. Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.
tags: #kur #apskusti #netinkamai #skirta #globa
