Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus.
Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra maždaug 48 milijonai porų, kurios negali susilaukti vaikų.
Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja.
Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių. Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.
Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai taip pat gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai.
Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai. Taigi, kaip supratote, yra daugybė veiksnių, kurie gali apsunkinti pastojimo procesą, todėl svarbu pasirūpinti ne tik savo seksualine sveikata, bet ir gyvenimo būdu.
Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
Be mitybos, svarbus ir gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote, verčiau nepersistengti ir pastojus. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Svarbu nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas - 20-25. Jeigu moteriai yra nustatytas nutukimas, kai kūno masės indeksas yra lygus arba daugiau kaip 30 kg/m², rekomenduojama koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos buvimą ir padidina pastojimo galimybes. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m², patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi. Be to, per didelis ar per mažas kūno svoris apsunkina vaisiaus išnešiojimą ir sąlygoja kai kurių ligų atsiradimą nėštumo metu.
Kaip greičiau pastoti?
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. O kad galėtumėte paįvairinti savo seksualinį gyvenimą ir lytiniai santykiai būtų malonesni, galite naudoti lubrikantus. Bet visgi, ne visoms poroms pavyksta iš pirmo, antro ar netgi dešimto karto.
Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. O be to, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kokius maisto papildus galite įtraukti į savo kasdienį racioną, kad padidinti pastojimo tikimybę. Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą.
Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones, reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti. Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos naudojimas neturi įtakos moters vaisingumui, bet jo ir nepagerina. Jei moteris pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją dėl nereguliarių mėnesinių, tai nutraukus vaistų vartojimą, problema išlieka, ir ji gali mažinti vaisingumą. Ilgalaikis naudojimas reiškia, kad moteris ne vienerius metus naudoja kontracepciją, vadinasi, kai moteris planuoja pastoti, ji būna vyresnio amžiaus ir su tuo gali būti susijęs apsunkintas pastojimas. Nerekomenduojama daryti hormoninės kontracepcijos vartojimo pertraukų, jei moteris pageidauja tęsti kontracepciją, nes tai nepadidina vaisingumo.
Galop, stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis. Be to, yra naudingų priemonių, kurios gali būti naudingos šeimos planavimui. Viena jų, kurią galite išbandyti yra vaisingumo lubrikantas. Bet visgi, jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
Papildai planuojančioms nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų.
Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patariama papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymui. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus.
Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
Folio rūgšties svarba
Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Ši medžiaga moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Tai yra labai naudinga medžiaga vaisiaus audinių ir kraujo ląstelių greitam dalijimuisi ir augimui. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Ji padeda sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką ir kad nebūtų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi ir sklaidos ydų. Kai kuriais atvejais, sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, gali prireikti didesnių folio rūgšties kiekių nuo 1 iki 5 miligramų per dieną.
Nėščioms moterims (o pastaruoju metu ir vyrams) rekomenduojama vartoti po 400 µg folio rūgšties per dieną planuojant nėštumą. Folio rūgšties papildus reikėtų vartoti 3 mėn. Jeigu planuojant nėštumą folio rūgšties nevartojote, būtina pradėti tą vartoti vos sužinojus apie nėštumą. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti ir didesnę nei 400 µg folio rūgšties dozę. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų.
Pasiruošimas nėštumui: ką svarbu žinoti?
Specialistai sako, kad nėštumo planavimas turėtų būti atsakingas pasiruošimo etapas ir apie tai verta pradėti galvoti iš anksto. Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai.
1. Atsisakykite žalingų įpročių ir pasirūpinkite mityba
Planuojant vaikus svarbu iš abiem tėvams atsikratyti žalingų įpročių - rūkymo (ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus), alkoholio vartojimo, sumažinti suvartojamo kofeino kiekį, taip pat daugiau dėmesio skirti visavertei mitybai, valgyti gerai termiškai apdorotą maistą, ypač nėštumo metu. Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais. Svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu gali sukelti apsigimimus, vaisiaus alkoholinį sindromą, nulemti kvėpavimo takų problemas, mažą svorį gimimo metu ir kt. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą.
Nėštumo metu besilaukiančios moters įpročiai tiesiogiai veikia vaikelio sveikatą. Laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveikai maitinkitės (ypač svarbu į kasdienį racioną įtraukti daugiau folatų turinčių maisto produktų), daugiau judėkite, gerai išsimiegokite, nevartokite alkoholio, meskite rūkyti ir kt. Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Ruošiantis nėštumui vertėtų atlikti profilaktinius tyrimus ir įvertinti savo sveikatos būklę. Tikslius tyrimus galėtų parinkti gydytojas, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir geležies atsargas (t.y. atlikti feritino tyrimą), skydliaukės veiklą, atlikti šlapimo tyrimą.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
2. Svarbu normalus kūno svoris ir fizinis aktyvumas
Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas - 20-25. Jeigu moteriai yra nustatytas nutukimas, kai kūno masės indeksas yra lygus arba daugiau kaip 30 kg/m², rekomenduojama koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos buvimą ir padidina pastojimo galimybes. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m², patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi. Be to, per didelis ar per mažas kūno svoris apsunkina vaisiaus išnešiojimą ir sąlygoja kai kurių ligų atsiradimą nėštumo metu.
Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
3. Folio rūgšties svarba
Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Konsultacijos metu kalbama apie folio rūgšties svarbą. Ši medžiaga moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Tai yra labai naudinga medžiaga vaisiaus audinių ir kraujo ląstelių greitam dalijimuisi ir augimui. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Ji padeda sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką ir kad nebūtų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi ir sklaidos ydų. Konsultacijos metu vertinama, ar moteriai nereikėtų didesnės folio rūgšties koncentracijos, kadangi yra nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, turi būti vartojami didesni folio rūgšties kiekiai nuo 1 iki 5 miligramų per dieną.
Nėščioms moterims (o pastaruoju metu ir vyrams) rekomenduojama vartoti po 400 µg folio rūgšties per dieną planuojant nėštumą. Folio rūgšties papildus reikėtų vartoti 3 mėn. Jeigu planuojant nėštumą folio rūgšties nevartojote, būtina pradėti tą vartoti vos sužinojus apie nėštumą. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti ir didesnę nei 400 µg folio rūgšties dozę. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų.
4. Kontracepcijos nutraukimas ir sveikatos patikrinimas
Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti. Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos naudojimas neturi įtakos moters vaisingumui, bet jo ir nepagerina. Jei moteris pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją dėl nereguliarių mėnesinių, tai nutraukus vaistų vartojimą, problema išlieka, ir ji gali mažinti vaisingumą. Ilgalaikis naudojimas reiškia, kad moteris ne vienerius metus naudoja kontracepciją, vadinasi, kai moteris planuoja pastoti, ji būna vyresnio amžiaus ir su tuo gali būti susijęs apsunkintas pastojimas. Nerekomenduojama daryti hormoninės kontracepcijos vartojimo pertraukų, jei moteris pageidauja tęsti kontracepciją, nes tai nepadidina vaisingumo.
Sveikatos patikrinimas planuojant nėštumą nėra privalomas. Apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Norėdama pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus, t.y. Jeigu moteris nežino, ar yra prasirgusi vėjaraupiais arba raudonuke, pasakau, kokius tyrimus ji gali pasidaryti, kad tai sužinotų. Taip pat patariama iki nėštumo susitvarkyti dantis.
Ruošiantis nėštumui vertėtų atlikti profilaktinius tyrimus ir įvertinti savo sveikatos būklę. Tikslius tyrimus galėtų parinkti gydytojas, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir geležies atsargas (t.y. atlikti feritino tyrimą), skydliaukės veiklą, atlikti šlapimo tyrimą.
Pasiskiepykite. Nėštumo metu itin pavojingi tymai, raudonukė, epideminis parotitas, vėjaraupiai. Jeigu nesate tikra, ar turite imunitetą šioms ligoms (t.y. nežinote ar sirgote ir ar skiepijotės) vertėtų atlikti antikūnų tyrimus ir pagal poreikį pasiskiepyti. Tiesa, jeigu įtariate, kad galėjote pastoti, skiepytis gali būti per vėlu - pavyzdžiui, skiepytis nuo vėjaraupių rekomenduojama kuo anksčiau prieš planuojant nėštumą, geriausia - prieš 3 mėn. Žiemos sezono metu taip pat patariama pasiskiepyti nuo gripo, kad jo būtų galima išvengti nėštumo metu.
5. Partnerio dalyvavimas ir bendravimas
Retai pasitaiko, kad būtent į tokias konsultacijas, kai moteris planuoja nėštumą, ji ateitų kartu su vyru. Dažniausiai pamatau vyrą, kai jis kartu su jau nėščia moterimi atvyksta susipažinti su vaisiumi per ultragarsinio aparato ekraną. Aš rekomenduočiau į nėštumo planavimo konsultaciją moteriai atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai. Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Dažniausiai vėliau tokiai porai lengviau tirtis kartu, jeigu yra vaisingumo problemų. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt. Taigi manau, kad tokios konsultacijos būtų naudingos ir vyrams.
Daug moterų žino, kas yra ovuliacija, kokia tikimybė pastoti šiuo metu, tačiau tikrai ne visoms žinoma, kaip skaičiuoti, kada gi tos vaisingos dienos. Teoriškai, ovuliacija įvyksta maždaug 14 ciklo dieną, tačiau didelė tikimybės pastoti yra ir porą dienų prieš bei po ovuliacijos. Bet kaip sakėme, „teoriškai“… Moterų organizmas skirtingas, tad ir ovuliacija neretai gali nustebinti, nesilaikydama šių taisyklių.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu per metus nepavyksta pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos priemonių, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Metai yra pakankamas laiko tarpas. Ne vienai moteriai, o porai, rekomenduoju kreiptis į vaisingumo specialistą. Priežastys gali kilti iš abiejų partnerių, be to, labai svarbus yra ryšys ir emocinis palaikymas.
Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų, negulint iškėlus kojų, neapkraunant savo psichikos ir jokiais kitais būdais neforsuojant. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likę 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc. jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, jau tegul ir pasitikrina… Nes po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai. Kalbant apie antrinį nevaisingumą, tą laiką (metus) reikia skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių.
Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas jau minėtas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas. Jeigu nepavyko pastoti per aptartus terminus, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos, ką daryti toliau, pasiūlys kai kuriuos tyrimus.
Pastojimo galimybės ir amžius
Labai geras klausimas, labai aktualus šioms dienoms. Tikrai yra nustatyta, kad tam tikrame amžiuje moters vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų mažėja po truputį, o jau nuo 40 metų ženkliai mažėja. Pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, po 35 metų siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų - 36 procentus. Tuo tarpu 25-30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai.
Yra taip pat duomenų apie pastojimo galimybes per vieną mėnesinių ciklą, turint lytinius santykius vaisingomis ciklo dienomis. 25-30 metų moteris per mėnesį turi tikimybę pastoti 30 procentų, po 35 metų amžiaus - 15 procentų, o po 40 metų - tik 5 procentus. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą. Su amžiumi taip pat padažnėja kitų ligų nėštumo metu, o tai apsunkina nėštumą, gimdymas dažniau yra baigiamas Cezario pjūvio operacija. Rekomenduočiau moterims apie palikuonis pagalvoti kaip galima anksčiau, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį.
Nėštumo požymiai ir testavimas
Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keletas iš daugelio.
Norint pastoti, svarbu žinoti, kada vyksta ovuliacija, tam gali būti pasitelkiami ovuliacijos nustatymo testai. Ovuliacijos diagnostikos testas nustato liuteinizuojančio hormono LH padidėjimą šlapime. Šio hormono visada yra moters organizme, tačiau, likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos, prasideda staigus jo pakilimas, reiškiantis optimalias vaisingumo dienas. Kai kurioms poroms pastoti gali padėti ir pastojimo taurelė, kuri veikia kaip apsauginis spermos lopšys, skatinantis didesnį spermos kiekį keliauti per gimdos kaklelio gleives.
Kada anksčiau galima atlikti nėštumo testą namuose? Implantacijos simptomai ir ankstyvas nėštumo testas
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pastoti prieš mėnesines?
Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
Ar galima pastoti per mėnesines?
Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
Kada galima pastoti po mėnesinių?
Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?
Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija?
Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.
