Mokymo procesas organizuojamas įvairiais laikotarpiais, tačiau dažniausiai mokyklos ir universitetai naudoja mokslo metus, kurie skirstomi į trumpesnius vienetus. Konkrečiai, mokyklos skyriaus (klasės, kurso) mokymo programa gali būti baigiama per tam tikrą laikotarpį, kuris gali būti skirstomas į trimestrus arba pusmečius. Nors abu šie laikotarpiai yra skirti mokymuisi ir poilsiui, jie turi skirtingą struktūrą ir poveikį mokiniams.
Mokslo metų struktūra Lietuvoje
Lietuvoje mokslo metai paprastai prasideda rugsėjo 1 dieną. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokymuisi, ir laikas, skirtas poilsiui - atostogoms. Ugdymo proceso trukmė, apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi, priklauso nuo ugdymo programos: pradinio ugdymo (1-4 klasių) yra 175 ugdymo dienos, pagrindinio ugdymo (5-10 klasės ir I-II gimnazijos klasės) - 185 dienos, vidurinio ugdymo III gimnazijos klasėje - 180 dienų, IV gimnazijos klasėje - 170 dienų. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams ugdymo proceso metu skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos. Jų pradžią ir pabaigą nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir mokyklos steigėju. Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui, skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios.
Profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų studijų metų pradžią ir pabaigą nustato mokykla, studentai išleidžiami žiemos atostogų (po pirmo semestro apie 10 dienų).
Kas yra semestras?
Semestras (lot. semestris - 'pusmetinis') - tai studijų, kitokio tęstinio (nebūtinai akademinio) mokymo pusmetis. Semestro sąvoka žinoma nuo XV a. Lietuvos aukštosiose mokyklose yra rudens ir pavasario semestrai, kai kuriose taip pat ir vasaros semestrai. Pavyzdžiui, VDU Teisės fakulteto III ir IV kurso studentams gegužės mėn. prasideda pirmosios vasaros semestro paskaitos.
Rudens semestro pradžia paprastai būna apie 1 savaitę - 10 dienų iki rugsėjo mėn. Pavasario semestro pradžia - vasario 1 d. Kai kuriose aukštosiose mokyklose, pavyzdžiui, SMK Kolegijoje, studijų metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Mokslo metus sudaro du semestrai - rudens ir pavasario.
Trimestrai ir jų taikymas
Kai kuriose Vokietijos aukštosiose mokyklose studijuojama trimestrais. Bundesvero universitetuose 2 trimestrai atitinka 1 semestrą, o 1 trimestras trunka 3 mėnesius. Sausio 1 d. prasideda žiemos trimestras, o balandžio 1 d. pavasario trimestras. Paskaitų nėra nuo liepos 1 d. Profesinėse akademijose (Berufsakademie) Vokietijoje semestro terminai paprastai skiriasi nuo aukštųjų mokyklų.
Paskutinėse 2 metų gimnazijose (gymnasiale Oberstufe) semestrais vadinami mokymo pusmečiai. Kauno Mato Šalčiaus vidurinės mokyklos septintokams-dešimtokams mokytojai veda trimestro pažymius, o besimokančiųjų profilinėse klasėse mokymosi rezultatus sumuojami po pusmečio.
Trimestrų ir pusmečių palyginimas mokinių akyse
Skirtingi mokymosi laikotarpiai turi skirtingą poveikį mokiniams. Kai kurie moksleiviai teigia, kad trimestrai yra geresni, nes leidžia dažniau išsitaisyti blogesnius pažymius ir pasitempti, jei pastebima, kad šiek tiek "prisnūsta". Kitiems, ypač besimokantiesiems profilinėse klasėse, labiau patinka pusmečiai, nes tai suteikia daugiau laiko pasigilinti į visus dalykus ir sumažina stresą prieš pažymių vedimą.
Pavyzdžiui, aštuntokas Jonas Dragunevičius mano, kad "Trimestrai man geriau nei pusmetis. Gali dažniau išsitaisyti blogesnius pažymius, pasitempti, jei matai, kad šiek tiek prisnūdai". Tuo tarpu devintokė Skaistė Krūminytė norėtų, kad būtų galima atsiskaityti semestrais, kaip studentai: "Būtų daugiau laiko pasigilinti į visus dalykus, mažiau drebėtume prieš mokytojams vedant pažymius."
Dešimtokė Kristina Gailiūtė iš "Versmės" vidurinės mokyklos, nors ir yra pirmūnė, džiaugiasi, kad jų mokykloje mokslo metai padalyti ne į trimestrus, bet į pusmečius. Pasak jos, tai leidžia geriau pasigilinti į vieną ar kitą discipliną ir daugiau laiko likviduoti spragas. Kitos mokyklos, kaip V. Kudirkos vidurinė mokykla, taip pat teikia pirmenybę pusmečiams, nes tai leidžia mokiniams, neatestuotiems pirmąjį pusmetį, savarankiškai atsiskaityti ir tikėtis teigiamo įvertinimo antrajame pusmetyje.
Pasaulinė klasė: mokyklos dienos visame pasaulyje
Dideli krūviai ir jų įtaka
Nepriklausomai nuo to, ar mokymasis organizuojamas trimestrais ar pusmečiais, daugelis moksleivių pripažįsta, kad juos vargina labai dideli mokymosi krūviai. Kartais per dieną tenka rašyti kelis kontrolinius darbus, todėl mokiniai prašo mokytojų, kad to nebūtų. Ypač sudėtingi tampa paskutiniai mokslo metai, kai tenka ruoštis egzaminams ir mokytis intensyviau.
Matematikos mokytoja Lina Štebuokienė pastebi, kad šią discipliną sunkiausiai įveikia septintokai-devintokai. Turintieji spragų žemesnėse klasėse su matematika sunkiai susidraugauja ir prasidėjus profiliniam mokymui.
| Laikotarpis | Tipinė trukmė | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Mokslo metai | ~10 mėnesių | Rugsėjo 1 d. - birželio pabaiga |
| Semestras (pusmetis) | ~5 mėnesiai | Rudens semestras: rugsėjo 1 d. - sausio 31 d. Pavasario semestras: vasario 1 d. - birželio 30 d. |
| Trimestras | ~3 mėnesiai | Pavyzdžiui, Vokietijos Bundesvero universitetuose |
Nors trimestrų sistema gali suteikti daugiau galimybių pasitaisyti pažymius, pusmečių sistema leidžia giliau analizuoti mokomąją medžiagą. Svarbiausia, kad mokymo sistema atitiktų mokinių poreikius ir padėtų jiems sėkmingai siekti akademinių tikslų.
tags: #kuo #skiriasi #trimestrai #ir #pusmeciai
