Gimdymo pabaiga - tai džiaugsmingas, bet kartu ir fiziškai sunkus laikotarpis moters gyvenime. Po cezario pjūvio operacijos moteris patiria skausmą aplink operacinę žaizdą, kuris sustiprėja po kiekvieno judesio ir dirbant pilvo raumenims. Tam, kad gijimo procesas vyktų sklandžiai, žaizdos ir siūlės (tarpvietės ir cezario pjūvio) turi būti sausos ir šuvarios. Kartais jas galima dezinfekuoti antiseptine priemone. Svarbu tinkamai prižiūrėti siūles ir intymias vietas, kadangi po gimdymo organizmas yra nusilpęs ir lengviau pažeidžiamas infekcijų.
Cezario pjūvis (lot. Sectio caesarea, nuo caesum - pjauti) - tai operacija, kurios metu vaisius ištraukiamas pro pilvo ir gimdos sienos pjūvį. Cezario pjūvio operacijos metu prapjaunama pilvo siena, pilvaplėvė ir gimda. Kaip ir kiekviena operacija, taip ir ši, gali turėti komplikacijų. Dažniausios iš jų - kraujavimas, gimdos gleivinės uždegimas, žaizdos infekcija, šlapimo takų ar žarnyno pažeidimas. Šios operacijos sudaro apie 15% visų gimdymų. Lyginant su natūraliu gimdymu, su šia operacija susijęs gimdyvių mirtingumas yra 5-7 kartus didesnis.
Cezario pjūvio operacijos priežastys ir rizika
Cezario pjūvio operacija atliekama dėl pavojaus motinai arba vaisiui. Operuojant galima pažeisti šlapimo pūslę, šlapimtakius, žarnas. Rizika, kad moterį vėliau teks vėl operuoti, išauga penkis kartus. Be to, nuo nuskausminamųjų gali ištikti alerginis šokas. Po operacijos 3-4 kartus padidėja gimdos uždegimo rizika. Kartais būna, kad venose susidarę trombai nukeliauja į plaučių arteriją ir galima staigi mirtis. Šių grėsmingų komplikacijų po operacijų būna kur kas dažniau, negu gimdant natūraliai.
Operacija rizikinga ir vaisiui. Pjaunant mamos audinius skalpeliu galima pažeisti vaisių, nes pasipila vandenys, kraujas. Per skysčius kartais sunku jį įžvelgti ir aštrus peiliukas gali kliudyti. Pasitaiko, kad įpjaunama vaisiaus sėdynė ar galvytės sritis (tai priklauso nuo pirmeigos). Jei pjūvis gilus, naujagimiui žaizda užsiuvama. Natūraliai gimusio vaikelio plaučiukai būna brandesni, nes slenkant gimdymo takais suspaudžiama krūtinės ląsta ir išstumiamas juose susikaupęs skystis. Po operacijos gimusio vaikelio, net ir išnešioto, plaučiukai medikams dažniau kelia rūpesčių. Kai skirta visiška nejautra ir moteris miega, vaistai gali slopinti vaikelio kvėpavimo centrą. Tada jis gali nesugebėti giliai kvėpuoti, reikės suteikti pagalbą, gaivinti. Todėl operacinėje visada būna naujagimių gydytojas. Nustatyta, kad atlikus cezario pjūvį nesumažėja cerebrinio paralyžiaus atvejų, nes 90% vaikų šia liga suserga dėl genetikos ir infekcijos gimdoje.
Žaizdos priežiūra po operacijos
Pirmąsias dienas po cezario pjūvio apibūdina problemos, atsirandančios dėl chirurginės procedūros, kurią atliekant reikia atverti pilvo sieną. Moteris jaučia skausmą aplink operacinę žaizdą, jis sustiprėja po kiekvieno judesio ir dirbant pilvo raumenims. Pirmosiomis valandomis po operacijos moteris turi gulėti tiesiai, nekeldama galvos.
Po kiekvienos operacijos lieka žaizda. Jos dydis paprastai priklauso nuo atliktos procedūros tipo. Bet kokiu atveju tam, kad žaizda sklandžiai gytų, būtų išvengta infekcijos ar kitų komplikacijų, grįžus namo po operacijos svarbu ją tinkamai prižiūrėti. Chirurgas jums tiksliai nurodys, kada ir kaip nusiimti ar pakeisti tvarsčius. Paprastai, didžiausia staigmena būna su lūkesčiais prasilenkianti realybė. Laukdamasi ir jau būdama ligoninėje svajojote apie akimirką, kai grįšite namo su kūdikiu, su partneriu žiūrėsite į jį ar ją, būsite nežemiškai laimingi ir užvaldyti meilės vienas kitam. Iš tiesų, esate pavargusi, neturite laiko, kūdikis verkia, o jūs nežinote, ko jis nori.
Paprastai atliekamas skersinis lanko pavidalo pilvo odos pjūvis virš gaktos. Pasiekus gimdą, jos siena perpjaunama ir iškeliamas naujagimis. Perspaudžiama ir perkerpama virkštelė, pašalinama placenta. Žaizda pasluoksniui susiūnama. Infekcijos profilaktikai naudojami antibiotikai.
Oda aplink pjūvį galima nuvalyti marle arba vatos tamponėliu. Pirmiausia pamirkykite juos muiluotame vandenyje arba vandens ir druskos tirpale. Tuomet švelniai nuvalykite odą aplink žaizdą. Taip pat svarbu ant odos aplink pjūvį netepti jokių kremų, losjonų ar vaistažolių produktų, nebent prieš tai buvo pasitarta su gydytoju.
Vienas iš būdų - naudoti švirkštą su druskos ir vandens tirpalu arba švelniu muiluotu vandeniu. Svarbiausia žaizdos nešlapinti pirmąsias 24 val. po operacijos. Būtent tiek laiko rekomenduojama nesimaudyti vonioje ar duše. Nusiprausti jame galima antrą dieną po operacijos. Kai jau bus galima šlapinti visą kūną, patariama praustis po dušu, o ne vonioje, nes mirkant žaizdą ji gali suminkštėti ir vėl atsiverti. Galite paklausti savo gydytojo, ar maudantis reikia naudoti neperšlampantį tvarstį. Prausiantis svarbu tiesiogiai nemuiluoti pačios žaizdos ir nepilti ant jos kitų, higienai naudojamų, produktų.
Žaizdai pradėjus kraujuoti, kruviną tvarstį pakeiskite nauju. Kelias minutes spaudžiant jį tiesiai ant pjūvio vietos, kraujavimas paprastai turėtų sustoti. Jeigu operacijos metu buvo naudojami tirpstantys siūlai, jų pašalinti nereikės. Per 7-10 dienų jie išnyksta savaime. Jeigu jums buvo atlikta operacija, po kurios liko žaizda, nepamirškite jos kruopščiai prižiūrėti. Tai padės užtikrinti greitesnį jos gijimo procesą ir išvengti nepageidaujamų komplikacijų.
Niežulys ir randų priežiūra
Niežulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niešti jau užgijęs cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs.
Po cezario pjūvio laktacija gali prasidėti šiek tiek vėliau, tačiau ji vis tiek vyksta! Nepaisant gimdymo eigos, žindymo pradžia gali būti nelengva ir sudėtinga. Kūdikis gali nenorėti apžioti krūties, gali kilti problemų su speneliais, o praėjus keturioms dienoms po gimdymo beveik garantuotai atsiras krūtinės pilnumas. Be abejonės, šias problemas galima įveikti!
Po operacijos mama negali žindyti kūdikio, nes krūtyse dar nepasigamina pieno. MITAS. Vos atgavusi sąmonę po bendrinės nejautros, moteris gali žindyti. Po regioninės nejautros medikai ant krūtinės uždeda vaikelį ir mama gali iškart žindyti priešpieniu, kurio krūtyse būna jau per nėštumą (išsiskiria paspaudus spenelį). Tikras pienas pasigamina 3-4-ą parą po gimdymo, jei naujagimis žindomas.
Po operacijos moteriai gana stipriai skauda pilvą ties randu. Be to, ji dvigubai daugiau nei gimdanti natūraliai nukraujuoja (netenka apie 1 l kraujo). Todėl po operacijos blogiau jaučiasi. Kol gyja tarpvietės žaizda po natūralaus gimdymo, moteris taip pat dažnai jaučia diskomfortą apie 2-8 sav., kartais ir ilgiau. Pastebėta, kad natūraliai gimdžiusiai šiek tiek dažniau būna šlapimo nelaikymo problemų, ypač vyresnio amžiaus mamoms. Bet būna ir negimdžiusių, kurios blogai laiko šlapimą. Tad natūralus gimdymas ne visada yra šio sutrikimo priežastis.
Apie cezario pjūvio operaciją | Laura Mazalienė
Natūralios ir klinikinės priemonės žaizdų gydymui
Nors įprastinis gydymas dažnai yra žaizdų priežiūros standartas, mokslininkai antrą kartą atkreipia dėmesį į natūralias priemones, kai kurios iš jų naudojamos jau šimtmečius. Priklausomai nuo medžiagos, šios priemonės gali pasižymėti antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ar antimikrobinėmis savybėmis. Natūralios priemonės gali būti naudojamos tik nedidelėms žaizdoms gydyti. Niekada nenaudokite alternatyvių priemonių vietoj medicininės pagalbos sunkioms žaizdoms ir infekcijoms gydyti, taip pat nenaudokite toliau išvardytų priemonių ant atvirų žaizdų.
Galimi klinikiniai gydymo būdai: sterilūs tvarsčiai, padedantys uždengti pjūvius; vazelinas, tepamas visą dieną, gali paskatinti gijimą ir užkirsti kelią randų susidarymui; nereceptiniai vietiniai antibiotikai; paracetamolio (Tylenol), padedančio malšinti skausmą.
Jei žaizdą padarėte rūdimis, kreipkitės į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog esate pasiskiepiję stabligės vakcina. Priklausomai nuo infekcijos sunkumo, gydytojas taip pat gali rekomenduoti: geriamųjų antibiotikų, skysčių drenažą, vietinius antibiotikų plovimus ar tirpalus, kortikosteroidų nuo uždegimo, hospitalizavimą (tik sunkių infekcijų atveju).
Turėtumėte vengti naudoti alkoholį ar vandenilio peroksidą tiek ant infekuotų, tiek ant neinfekuotų žaizdų. Tokie produktai gali būti pernelyg sausinantys ir trukdyti odos gijimo procesui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Papraščiausiai nedidelės žaizdos gali gyti iki savaitės. Jei per savaitę naudojant natūralias ar namines priemones žaizda nepagerėja, turėtumėte kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Taip pat turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją dėl infekuotų žaizdų, kurios:
- iš žaizdos išsiskiria daugiau pūlių ar išskyrų, ypač jei žaizda yra geltonos ar žalios spalvos arba nemalonaus kvapo;
- yra raudonos ar pakitusios spalvos, uždegimas ar patinimas;
- liečiant jaučiama šiluma;
- stiprėja skausmas;
- iš žaizdos centro išryškėja raudoni arba besikeičiančios spalvos dryžiai, kurie vis didėja;
- kartu su karščiavimu ar šaltkrėčiu.
Amerikos dermatologijos akademijos asociacija rekomenduoja kreiptis į gydytoją dėl didesnių nei 3/4 colio įpjovimų arba jei jie yra 1/4 colio ar gilesni. Be to, jei įsipjovėte toli vienas nuo kito nutolusiais kraštais, kurie gijimo proceso metu, atrodo, nesusitvarko, gali prireikti siūlių. Žaizdos, kurios nenustoja kraujuoti, reikalauja skubios medicininės pagalbos, taip pat žaizdos, padarytos įkandus gyvūnams.
SVARBIAUSIA: Kai kartais įsipjaunate, įdrėskite ar susižeidžiate bet kokią kitą žaizdą, svarbu ją nedelsiant gydyti, kad išvengtumėte infekcijos. Yra natūralių priemonių, kurios gali padėti išvengti infekcijų ir jas gydyti, tačiau prieš jas naudodami pirmą kartą turėtumėte pasitarti su medicinos specialistu. Taip pat labai svarbu žinoti, kada geriausia atsisakyti naminių priemonių ir vietoj jų kreiptis į gydytoją. Tai apima bet kokią žaizdą, kuri nenustoja kraujuoti, yra didelė ar gili arba turi rimtos infekcijos požymių. Kilus abejonių, visada geriausia kreiptis į gydytoją.
