Pedagogo įgyta sveikatos ugdymo kompetencija yra svarbus veiksnys kuriant visapusio mokinių fizinio, psichinio, dvasinio ir socialinio ugdymo sąlygas, formuojant sveikos gyvensenos supratimą, ugdant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius ir įpročius bei vertybinį mokinių požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą.
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus kiekvienam iš mūsų. Jis gerina bendrą savijautą, mažina stresą ir įtampą, palaiko gerą medžiagų apykaitą, stiprina raumenis, kelia nuotaiką. Teigiamas požiūris į aktyvų gyvenimo būdą turi susiformuoti dar jauname amžiuje. Sveiki maži vaikai yra judrūs, nenustygstantys vietoje. Vaikai, lankantys priešmokyklinio ugdymo įstaigas, ir bendrojo ugdymo mokyklų pradinių klasių mokiniai taip pat mielai sportuoja, bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus.
Vyresniame ikimokykliniame amžiuje padidėja širdies susitraukimų jėga, darbingumas, kartu gerėja širdies kraujagyslių sistemos adaptacija fiziniam krūviui, trumpėja atsistatymo periodas. Šiame amžiuje taip pat svarbu tinkamai parinkti fizinius pratimus, užtikrinančius optimalų fizinį krūvį vaiko organizmui. Sistemingas ir saikingas širdies treniravimas stiprina jos raumenis. Skiriant vienodus fizinius krūvius organizmas prie jų prisitaiko, pradeda menkai į juos reaguoti. Dėl to reikia parinkti įvairius pratimus, kaitalioti jų trukmę, intensyvumą, daryti juos be poilsio pertraukėlių ir kiek pailsint.
Atliekant šuoliukus reikia atsižvelgti į jų atlikimo techniką, poilsio pauzes, pratimo trukmę, anksčiau atliktą darbą, jo pobūdį. Pedagogas turi atminti, kad yra svarbu, kokia tvarka parenkamas pratimas. Anksčiau atlikto pratimo įtakos fone kiekvieno naujo pratimo poveikis organizmui įgauna tam tikrą naują pobūdį. Pratimo pradžioje nėra pastebimas skirtumas tarp kartojimo poveikio vaiko organizmui. Bet juo ilgiau atliekamas pratimas, juo tas skirtumas juntamesnis. Pedagogas turi žinoti atskirų fizinių pratimų poveikį organizmui, mokėti tinkamai paskirstyti pratimus kiekvienose pratybose ir atskirose jų dalyse.

Motorinio glaudumo nustatymas pratybose
Motorinis glaudumas yra vienas iš objektyvių ir labai svarbių pratybų ir pamokos vertinimo kriterijų. Bendras ir motorinis pratybų glaudumas nustatomas chronometrijos metodu. Nustatant motorinį glaudumą, reikia suskaičiuoti vieno vaiko sugaištą laiką pratimams ir nustatyti jo santykį procentais su pratybų trukme. Vertinant motorinį glaudumą, reikia atsižvelgti į pratybų tikslą ir uždavinius. Frontalinis ir srautinis vaikų organizavimo metodai sudaro palankas sąlygas vaikams daugiau judėti.
Kūno kultūros pamoka dažniausiai prasideda mokinių išsirikiavimu, aptariamos pamokos užduotys, prasimankštinama. Tai užtrunka apie dešimt minučių. Vėliau vyksta fizinė veikla, kurios metu nemažai laiko yra skiriama pratimų demonstravimui, jų naudos ir poveikio aiškinimui, atlikimo metodikos pagrindimui. Kai klasėje yra 26-30 mokinių, mokytojas nespėja sukontroliuoti, kad kiekvienas mokinys pratimą atliktų taisyklingai. Likus dešimčiai minučių mokiniai tvarko sportinį inventorių, persirengia.

Iššūkiai ir sprendimai
Pastebima, kad mokinių fizinė būklė kasmet prastėja. Vis daugiau vaikų serga „senyvo amžiaus žmonių“ ligomis - skeleto bei raumenų ir kraujotakos sistemų ligomis. Įvairių uostamiesčio mokyklų duomenimis, apie 25 proc. vaikų priklauso specialiosios medicininės ir parengiamosios fizinio ugdymo grupėms. Prie nenoro sportuoti nemaža dalimi prisideda ir mokinių tėvai, formuodami atsainų požiūrį į kūno kultūros pamokas mokykloje.
Mokiniai nepripažįsta, kad sportuoti nenori. Dauguma skundžiasi nepatogiomis ir ankštomis rūbinėmis, bloga ventiliacija jose, šiuolaikiško sportinio inventoriaus stoka. O kai kurie užsiėmimai, sako jie, galėtų vykti atskirai berniukams ir mergaitėms. Dėl fiziologinių skirtumų, antsvorio kai kurių pratimų atlikimas mokiniams kelia neigiamus išgyvenimus, dėl to užduotį atlikti tinkamai nesiseka arba tiesiog nesinori, nes klasės draugai gali tyčiotis.
Kūno kultūros mokytojai su graudžia šypsena veide juokauja: tegul į salę susirenka kelios matematikos mokytojos ir kiekviena savo klasei išaiškina teoremą. Kadangi kūno kultūros pamokų per savaitę yra tik dvi, teorijai tenka nemažai laiko skirti tiesiog užsiėmimų metu. „Tam, kad pasiektume norimų rezultatų, kūno kultūros pamokų mokiniams per savaitę turi būti bent trys. Netikslinga kelti fizinio krūvio pamokų metu, nes tada mokiniai pavargtų ir nukentėtų ugdymo rezultatai kitose pamokose. Mokiniams keliami aukšti mokymosi reikalavimai, daug laiko užima namų darbų ruošimas, įvairių neformaliojo švietimo būrelių lankymas, todėl nebelieka laiko fiziniam aktyvumui, o likusį laisvą laiką mokiniai mieliau praleidžia prie televizorių ar telefonų.
Fizinio aktyvumo ir motorinio planavimo programa raidos sutrikimų turintiems vaikams. 4 savaitė
„Požiūris į kūno kultūros pamokas, pratimų atlikimo, sveiko aktyvaus judėjimo svarbos suvokimas pirmiausiai susiformuoja šeimoje. Jei tėvai linkę laikytis sveikos gyvensenos principų, sportuoti, jie savo požiūį skiepija ir vaikams. Ne ką mažiau požiūrį į sveiką gyvenimo būdą veikia masinės informavimo priemonės. „Kūno kultūros pamoka tokia pat svarbi, kaip ir bet koks kitas mokykloje dėstomas dalykas. Galiausiai, fiziškai aktyvus mokinys daug geriau įsisavina visus kitus mokomuosius dalykus, negu tas, kuris nesportuoja. Jei toks požiūris į kūno kultūros pamokas būtų skiepijamas nuo pat pradinių klasių, šeimoje, visuomenėje, jei berniukai ir mergaitės sportuotų atskirai, būtų daugiau lėšų skirta šiuolaikiškam sportiniam inventoriui, persirengimo kambariams, o teoriją galėtume dėstyti atskiroje klasėje naudodami vaizdo priemones, kūno kultūros pamokos mokiniams būtų patrauklesnės, ir šiandien mes neklaustume, kodėl mokiniai nenori sportuoti, kodėl vaikai tampa agresyvesni, nutukę, dažniau serga“, - teigė Klaipėdos miesto kūno kultūros mokytojų metodinio būrelio pirmininkė I.
Rekomendacijos
- Būti vidutiniškai fiziškai aktyviems ne mažiau kaip 60 min. (nuo vidutinio iki didelio intensyvumo) kiekvieną dieną.
- Kūno kultūros pamokų metu skatinti įvairius pratimus, kaitalioti jų trukmę, intensyvumą.
- Ugdyti mokinių valią, vikrumą, ištvermę, koordinaciją, skatinti užsibrėžti tikslą ir jo siekti.
- Skatinti tėvus formuoti atsakingą požiūrį į kūno kultūros pamokas ir skiepyti vaikams sveikos gyvensenos principus.
- Didinti kūno kultūros pamokų skaičių per savaitę iki trijų.
- Investuoti į šiuolaikinį sportinį inventorių ir pagerinti persirengimo kambarių sąlygas.
- Teorines kūno kultūros pamokas vesti atskirose klasėse, naudojant informacines kompiuterines technologijas.

tags: #kuno #kulturos #pratybu #ikimokyklinio #ugdymo #istaigoje

