Adolfas Hitleris, pasižym ÷jo pasauliui. Tikrai ne geriausia prasme. Per savo gyvenim ÷ jis gyveno ne vienuose namuose ir ne vienoje šalyje. Rezidencija Austrijoje, vadinama jo gimtine, panašu, greitai virs ne paveldo saugomu pastatu ar muziejumi, o policijos nuovada.
Braunau prie Ino mieste, kuris įsikūręs prie Austrijos - Vokietijos sienos, 1889 m. balandžio 20-ąją viename name gim ÷ vienas žiauriausių pasaulio diktatorių Adolfas Hitleris. Trijų aukštų namas tuščias, jis niekam nenaudojamas ir tik nedidel ÷ lentel ÷ žymi, kuo šis namas istoriškai ypatingas. Tačiau Austrijos valdžiai nerimą kelia tai, kad čia vis dažniau lankosi neonaciai, kuriems A. Hitlerio gimimo vieta tampa savotišku garbinimo objektu.
D ÷l to buvo nuspr ÷sta, kad šis namas turi būti sulygintas su žeme. Vis dėlto namo likim ÷ sprendusi trylikos ekspertų komisija taip pat pareišk ÷, kad šiuo sprendimu nesiekiama perrašyti istorijos ir kad A. Hitlerio gimimo vieta tuščia palikta nebus. Čia iškils kitas pastatas, kuriame bus įkurdinti miesto valdžios darbuotojai arba jis bus atiduotas labdaros organizacijai.
Trijų aukštų pastatą, esantį Viename seniausių Aukštutinės Austrijos žem ÷s miestų - Braunau prie Ino, netoli sienos su Vokietija, nuspr ÷sta pertvarkyti iš esm ÷s. Vietos valdžia tikisi, kad po šios rekonstrukcijos pastatas netaps piligrimyst ÷s vieta nacių simpatizatoriams.
Viename iš pastato butų 1889 metų balandžio 20-ąją gim ÷ austrų kilm ÷s būsimasis Nacių partijos vadas Adolfas Hitleris. Šiam gimus, jo t ÷vas miestelyje dirbo Muitinėje. Braunau prie Ino, kuris tuo metu buvo Austrijos-Vengrijos dalis, šeima paliko kuomet A.Hitleriui su ÷jo treji metai.
Po daugelį metų trukusių teisinių ginčų Austrijoje esantis namas, kuriame gim ÷ Adolfas Hitleris, bus pertvarkytas į policijos nuovadą su papildomomis patalpomis žmogaus teisių mokymams. Skamba kiek keistai, žinant, kuo pagars ÷jo šis diktatorius. Tačiau tai n ÷ra taip tolima nuo neonacizmo ir paties Hitlerio norų.
Vyriausyb ÷s sprendimu baigtas pertvarkyti namas, esantis šiauriniame Braunau mieste, kuriame 1889 m. gim ÷ A. Hitleris. Projektu, kuris bus prad ÷tas įgyvendinti spalio 2 d., siekiama, kad netoli Vokietijos sienos esantis pastatas netaptų neonacių piligrimyst ÷s vieta. 2016 m. vyriausyb ÷ per ÷m ÷ nykstančio turto kontrol ÷, nutraukdama ilgai trukusį ginčą su buvusiu savininku.
Austrijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad šis jų tikslas bus įvykdytas pagal planą. Tačiau kritikai, įskaitant Austrijos režisierių Günterį Schwaigerį, išreišk ÷ susirūpinim ÷, teigdami, kad pasiūlymas atitinka paties A. Hitlerio pageidavimus d ÷l pastato, ir cituodami 1939 m. laikraščio straipsnį, atskleidžiantį A. Hitlerio norą namą paversti apygardos valdžios įstaigomis.
G. Schwaigeris teig ÷, kad pertvarkymas į policijos nuovadą atitiktų administracinę paskirtį, kurią planavo diktatorius, ir paragino vyriausybę persvarstyti šį klausimą. Jis taip pat planuoja v ÷liau šiais metais išleisti dokumentinį filmą apie šią nuosavyb ÷.
Nors Hitleris šiame name praleido tik trumpą laiką, jis trauk ÷ nacių simpatikus iš viso pasaulio. Kai kurie austrai siek ÷, kad namas būtų nugriautas ir netaptų neonacių židiniu, o kiti pasisak ÷ už tai, kad jis būtų panaudotas kaip susitaikymo namai ar labdaros patalpos. Šis turtas, nacių režimo metais paverstas Hitlerio šventove, v ÷liau, naciams prad ÷jus prarasti kontrolę, 1944 m. buvo užkaltas lentomis.
Austrijos vyriausyb ÷ dešimtmečius nuomojo namą, kad atgrasytų nuo kraštutinių dešiniųjų turizmo, ir naudojo jį kaip dienos centrą specialiųjų poreikių turintiems žmon ÷ms, kol buvusi savinink ÷ Gerlinde Pommer užboikotavo būsimą renovaciją. 2016 m. buvo priimtas įstatymas, leidžiantis vyriausybei konfiskuoti namą ir išmok ÷ti G. Pommer kompensaciją. Austrijos problema yra ta, kad šalis buvo aneksuota nacistinės Vokietijos ir dažnai vaizduojama kaip režimo auka. Tačiau vis dažniau pripažįstama, kad Austrija pati prisid ÷jo prie nacių nusikaltimų. Planas XVII a. namą paversti policijos nuovada yra naujausias skyrius ilgoje ir prieštaringoje istorijoje.
Projektu, kuris bus prad ÷tas įgyvendinti spalio 2 d., siekiama, kad netoli Vokietijos sienos esantis pastatas netaptų neonacių piligrimyst ÷s vieta. 2016 m. vyriausyb ÷ per ÷m ÷ nykstančio turto kontrol ÷, nutraukdama ilgai trukusį ginčą su buvusiu savininku.
Nors Hitleris šiame name praleido tik trumpą laiką, jis trauk ÷ nacių simpatikus iš viso pasaulio. Kai kurie austrai siek ÷, kad namas būtų nugriautas ir netaptų neonacių židiniu, o kiti pasisak ÷ už tai, kad jis būtų panaudotas kaip susitaikymo namai ar labdaros patalpos. Šis turtas, nacių režimo metais paverstas Hitlerio šventove, v ÷liau, naciams prad ÷jus prarasti kontrolę, 1944 m. buvo užkaltas lentomis.
Austrijos vyriausyb ÷ dešimtmečius nuomojo namą, kad atgrasytų nuo kraštutinių dešiniųjų turizmo, ir naudojo jį kaip dienos centrą specialiųjų poreikių turintiems žmon ÷ms, kol buvusi savinink ÷ Gerlinde Pommer užboikotavo būsimą renovaciją. 2016 m. buvo priimtas įstatymas, leidžiantis vyriausybei konfiskuoti namą ir išmok ÷ti G. Pommer kompensaciją.
Planai pastatą paversti policijos nuovada pirmą kartą Austrijoje buvo pristatyti pra ÷jusį lapkritį, kuomet šalies Vidaus reikalų ministerija paskelb ÷ viešąjį konkursą d ÷l pastato rekonstrukcijos. Konkursą laim ÷jo Austrijos architektų firma „Marte.Marte Architects“. Projekto vizualizacijose nurodoma, kad bus prailgintas pastato stogas, o šiuo metu geltonas fasadas bus perdažytas baltai. Kaip rašoma vyriausybės pranešime spaudai, vidaus reikalų ministras Karlas Nehammeris antradienio spaudos konferencijoje sak ÷, kad miestelis tapo „antiteze viskam, ką simbolizuoja A.Hitleris“.
Garsiojo pastato likimas ilgą laiką buvo aistras keliantis klausimas miestelyje, daugelis tiesiog nor ÷jo nugriauti skausmingą priminimą apie, kad ir trumpą, A.Hitlerio ten praleistą laiką. 2012 metais miestelio meras Johannesas Waidbacheris Austrijos laikraščiui „Der Standard“ sak ÷, kad miestelis jau yra „stigmatizuotas“. „Treji metai, kuriuos nacių diktatorius praleido čia, tikrai nebuvo patys ryškiausi jo asmenybei. Tod ÷l mes, kaip Braunau miestas, esame tikrai nepasiruoš ÷ prisiimti atsakomyb ÷s už... Antrąjį pasaulinį karą“, - tuomet sak ÷ J.Waidbacheris.
Tuo tarpu kiti pasisak ÷ už tai, kad pastatas būtų pertvarkytas į bendruomen ÷s centrą ir būtų pavadintas „Atsakomyb ÷s centru“. Ne vieną dešimtmetį prieštaringai vertinamas pastatas priklaus ÷ Gerlinde Pommer, kurios šeima namą įsigijo dar prieš A.Hitlerio gimimą. Vidaus reikalų ministerija pastatą iš jos nuomojasi nuo 1972 metų ir perleisdavo jį įvairiems labdaringiems renginiams, tačiau jau nuo 2011 metų pastatas stovi visiškai nenaudojamas.
Ketverius metus Austrijos vyriausyb ÷ žad ÷jo, kad pastatas bus nugriautas, tačiau v ÷liau nusprend ÷ pati įsigyti pastatą iš jo savininkės. Ilgą laiką Austrijos vyriausyb ÷ nerimavo, kad pastatas gali pritraukti neonacių ir kitų, simpatizuojančių A.Hitlerio ideologijai, lankytojų.
Tad paskelbusi, kad pastatas virs policijos nuovada, Vidaus reikalų ministerija pareišk ÷, kad „tai bus signalas, jog šis pastatas niekada nebus naudojamas nacionalsocializmui atminti“. Šiuo metu vienintelis fizinis pastato praeities priminimas yra memorialinis akmuo, skirtas atminti fašizmo aukoms II-ojo pasaulinio karo metu, kuris iškeltas buvo 1989 m., prieš pat 100-ąsias A.Hitlerio gimimo metines.
Ant akmens užrašyta: „Už taiką, laisvę ir demokratiją. Kad fašizmo daugiau niekada nebūtų. Milijonų mirusiųjų atminimui.“ Pastato renovaciją planuojama baigti iki 2023 metų, skaičiuojama, kad ji gali kainuoti apie 5 mln. eurų.
Tai ne vienintelis pastatas, rekonstruojamas po A.Hitlerio mirties. Nacių diktatoriaus namelis Alp ÷se šiuo metu paverstas restoranu ir turistų traukos centru. O jo bunkeris Lenkijoje - šiuo metu pertvarkytas į viešbutį.
The Rise of Adolf Hitler – How Democracy Died in Germany
Nors Hitleris šiame name praleido tik trumpą laiką, jis trauk ÷ nacių simpatikus iš viso pasaulio. Kai kurie austrai siek ÷, kad namas būtų nugriautas ir netaptų neonacių židiniu, o kiti pasisak ÷ už tai, kad jis būtų panaudotas kaip susitaikymo namai ar labdaros patalpos. Šis turtas, nacių režimo metais paverstas Hitlerio šventove, v ÷liau, naciams prad ÷jus prarasti kontrolę, 1944 m. buvo užkaltas lentomis.
Austrijos vyriausyb ÷ dešimtmečius nuomojo namą, kad atgrasytų nuo kraštutinių dešiniųjų turizmo, ir naudojo jį kaip dienos centrą specialiųjų poreikių turintiems žmon ÷ms, kol buvusi savinink ÷ Gerlinde Pommer užboikotavo būsimą renovaciją. 2016 m. buvo priimtas įstatymas, leidžiantis vyriausybei konfiskuoti namą ir išmok ÷ti G. Pommer kompensaciją.
Adolfo Hitlerio palikimas ir giminystės linija
Visą savo gyvenimą Adolfas Hitleris siek ÷ to, ką jis vadino tobulumu. Jis buvo įsitikin ÷s, jog arijų ras ÷ yra aukščiausia, tod ÷l įsak ÷ žudyti niekuo nekaltus žmones, kad tik žmonija eitų „tobulumo“ link. Taigi labai ironiška, kad Adolfo Hitlerio, kuris tur ÷tų būti „aukščiausios ras ÷s“ viršūn ÷je, giminyst ÷s linija netrukus apgalvotai bus nutraukta kaip nepageidautina.
Šioje vietoje gali kilti klausimas apie paties Adolfo Hitlerio kilmę. Prad ÷kime nuo to, kad jo kilm ÷, bent jau jo senelio, vis dar kelia klausimų. Dauguma istorikų Johanną Georgą Heidlerį mano esant Adolfo Hitlerio seneliu iš t ÷vo pus ÷s, tačiau neatmetama galimyb ÷, kad juo gal ÷jo būti Heidlerio jaunesnysis brolis Johannas Nepomunkas Heidleris.
Johannas Georgas Heidleris 1882 metais ved ÷ Marią Ann Shickelgruber ir tapo teis ÷tu jos tuomet penkerių metų sūnaus Aloiso Shickelgruberio - Adolfo Hitlerio t ÷vo - pat ÷viu. Aloiso gimimo liudijime t ÷vas nebuvo nurodytas. Sp ÷liojama, kad jo t ÷vu gal ÷jo būti Johannas Nepomunkas Heidleris, negal ÷jęs to pripažinti viešai d ÷l savos santuokos.
Gali būti ir taip, kad Johannas Georgas Heidleris susilauk ÷ sūnaus su Maria dar prieš įteisinant savo santuoką. Kaip bebūtų buvę, tačiau 1877 metais buvo įteisinta, kad Aloisas yra Johanno Georgo Heidlerio sūnus. Johannas Nepomunkas Heidleris ir jo žmona Eva susilauk ÷ dukterį Johanną Heidler. Ji ištek ÷jo už Johanno Baptisto Poelzlo ir jiedu susilauk ÷ penkis sūnus ir šešias dukteris.
Viena tų dukterų buvo Karla Poelzl, tapusi trečiąja Aloiso Hitlerio žmona ir Adolfo Hitlerio motina. Jeigu Johannas Georgas Heidleris buvo biologinis Aloiso t ÷vas, tai reiškia, jog Karla buvo Aloiso Hitlerio pirmos eil ÷s pusseser ÷. Jeigu jo t ÷vas buvo Johannas Nepomunkas, tai reiškia, jog Karla buvo Aloiso dukterėčia. Bet kokiu atveju, ji buvo pakankamai artima giminait ÷, tad teko rašyti prašymą bažnyčiai, kad būtų suteiktas leidimas tuoktis.
Prašymas buvo patenkintas ir 1885 metų sausio 7 dieną Aloisas Hitleris ir Karla Poelzl susituok ÷. Jiems 1889 metų balandžio 20 dieną gim ÷ sūnus Adolfas Hitleris. Šeimoje gim ÷ ir daugiau vaikų, tačiau išaugo tik du - sūnus Adolfas ir dukra Paula. Nei Adolfas, nei jo sesuo Paula Hitler niekada nesusilauk ÷ vaikų. Adolfas nusižud ÷ 1945 metais, Paula mir ÷ 1960 metais.
Tačiau Aloisas Hitleris tur ÷jo ir daugiau vaikų. Viena jų buvo Angela Hitler iš antros Aloiso santuokos. Ji tur ÷jo tris vaikus - Leo Raubalį jaunesnįjį, Angelą „Geli“ Raubal ir Elfriede Raubal. „Geli“ Raubal 1931 metais nusižud ÷. Įtariama, kad ji gal ÷jo tur ÷ti seksualinių santykių su savo d ÷de Adolfu Hitleriu ir kad ji gal ÷jo būti nužudyta, tačiau policija jos mirties priežastimi nurod ÷ savižudyb ÷. Ji vaikų nesusilauk ÷.
Leo Raubalis tur ÷jo sūnų Peterį Raubalį, o Elfriede Raubal susilauk ÷ sūnaus Heiner Hocheggerio. Abu jie - aukščiau pamin ÷ti Peteris ir Heineris - priklauso tiems penkiems giminaičiams, kurie gal ÷tų išsaugoti Hitlerio giminyst ÷s liniją, tačiau, kaip jau buvo sakyta, tai mažai tik ÷tina.
Aloisas jaunesnysis, netikras Adolfo Hitlerio brolis iš t ÷vo pus ÷s, su dviem skirtingomis moterimis susilauk ÷ dviejų sūnų. Williamą Patricką Hitlerį jo pirmoji žmona pagimd ÷ Anglijoje, tačiau Aloisas jaunesnysis savo šeimą paliko ir sugrįžo į Vokietiją, kur ved ÷ antrą kartą ir su antrąja žmona susilauk ÷ sūnaus Heinricho „Heinzo“ Hitlerio. Heinrichas žuvo kovodamas nacių pus ÷je Antrojo pasaulinio karo metais. Jis buvo sugautas ir kankinamas, v ÷liau mir ÷ sovietų karo belaisvių stovykloje, jam buvo 21 metai. Vaikų jis nepaliko.
Kai Adolfas Hitleris at ÷jo į valdžią Vokietijoje, Williamas Patrickas Hitleris vyl ÷si pasinaudoti savo d ÷d ÷s pad ÷timi ir paliko Angliją tik ÷damas, kad d ÷d ÷s pad ÷s jam susirasti gerai apmokamą darbą. D ÷d ÷s jam siūl ÷ darbą automobilių parduotuv ÷je, banke ir mašinų gamykloje, tačiau nei vienas jš Williamo Patricko netenkino. Tuomet jis ėm ÷ šantažuoti d ÷d ÷, kad jeigu šis jam nepasiūlys geresnio darbo, jis laikraščiams išduos šeimos paslaptis.
1938 metais Adolfas Hitleris pasiūl ÷ Williamui Patrickui atsisakyti savo Didžiosios Britanijos pilietyb ÷s mainais už aukšto rango pareigas. Vis dėlto Williamui Patrickui kilo įtarimas, kurį galimai padiktavo A. Hitlerio komentarai apie sūn ÷ną, jog tai gali būti spąstai, tod ÷l jis iš Vokietijos pab ÷go. Tada jis dar kartą paband ÷ šantažuoti savo d ÷d ÷, grasindamas paviešinti faktą, jog A. Hitlerio senelis iš t ÷vo pus ÷s iš tikrųjų buvo žydas. Istorikai tokia galimybe labai stipriai abejoja.
Grįžęs į Londoną Williamas Patrickas paraš ÷ straipsnį žurnale „Look“ pavadinimu „Kod ÷l aš nekenčiu savo d ÷d ÷s“ ir iš šio savo giminystės ryšio užsidirbo duonai keliaudamas ir pasakodamas apie Adolfą Hitlerį. Kai prasid ÷jo Antrasis pasaulinis karas, Williamas Patrickas ir jo motina buvo išvykę į paskaitų turą po Jungtines Valstijas. Jis įstrigo Amerikoje, tačiau netrukus kreip ÷si su prašymu į prezidentą Frankliną D. Rooseveltą ir jam buvo leista 1944 metais prisijungti prie JAV karinio jūrų laivyno. Jis persik ÷l ÷ į Kvinsą Niujorke ir tarnavo laivyne kaip vaistininko pad ÷j ÷jas. 1947 metais jis buvo sužeistas ir iš tarnybos atleistas. Palik ÷s karinį jūrų laivyną, Williamas Patrickas pakeit ÷ savo pavardę į Stuarto Houstono ir persik ÷l ÷ į Pačogą Long Ailande, ved ÷ bei susilauk ÷ keturių sūnų.
Jo trečiasis sūnus, 1957 metais gimęs Howardas Ronaldas Stuartas Houstonas, buvo Federalinės mokesčių tarnybos Kriminalinių tyrimų skyriaus specialusis agentas. 1989 metų rugsėjo 14 dieną jis žuvo automobilio avarijoje. Vaikų šis vyras netur ÷jo.
Taigi belieka broliai Stuartai Houstonai, kurių amžius svyruoja nuo 48 iki 64 metų. V ÷lgi, tokiame amžiuje t ÷vyst ÷ įmanoma, tačiau ir šie Adolfo Hitlerio giminaičiai neketina tęsti gimin ÷s. Jie susitar ÷ netur ÷ti atžalų, kad Hitlerių gimin ÷s linija nutrūktų.
Knygos „The Last of the Hitlers“ autorius Davidas Gardneris aptiko likusius Hitlerių gimin ÷s palikuonis pra ÷jusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje. Autorius rašo: „Jie nepasiraš ÷ sutarties, tačiau tarpusavyje pasikalb ÷jo apie jiems gyvenime kilm ÷s užkrautą naštą ir nusprend ÷, jog nė vienas iš jų netur ÷tų vesti, nė vienas netur ÷tų susilaukti vaikų. Ir šio susitarimo visi jie laikosi iki šios dienos“.
Taip grįžtame prie trijų likusių Stuartų Houstonų sūnų - Alexanderio, Louiso ir Briano. Pastarasis yra jauniausias iš penkių giminaičių, galinčių išsaugoti Hitlerio gimin ÷s liniją. Iki šiol jie vaikų nesusilauk ÷ ir, kaip jau buvo sakyta aukščiau, net neketina jų susilaukti.
Adolfo Hitlerio gimimo vieta: Braunau prie Ino
Braunau prie Ino mieste, kuris įsikūręs prie Austrijos - Vokietijos sienos, 1889 m. balandžio 20-ąją viename name gim ÷ vienas žiauriausių pasaulio diktatorių Adolfas Hitleris. Trijų aukštų namas tuščias, jis niekam nenaudojamas ir tik nedidel ÷ lentel ÷ žymi, kuo šis namas istoriškai ypatingas.
Tačiau Austrijos valdžiai nerimą kelia tai, kad čia vis dažniau lankosi neonaciai, kuriems A. Hitlerio gimimo vieta tampa savotišku garbinimo objektu. D ÷l to buvo nuspr ÷sta, kad šis namas turi būti sulygintas su žeme. Vis dėlto namo likim ÷ sprendusi trylikos ekspertų komisija taip pat pareišk ÷, kad šiuo sprendimu nesiekiama perrašyti istorijos ir kad A. Hitlerio gimimo vieta tuščia palikta nebus. Čia iškils kitas pastatas, kuriame bus įkurdinti miesto valdžios darbuotojai arba jis bus atiduotas labdaros organizacijai.
Trijų aukštų pastatą, esantį Viename seniausių Aukštutinės Austrijos žem ÷s miestų - Braunau prie Ino, netoli sienos su Vokietija, nuspr ÷sta pertvarkyti iš esm ÷s. Vietos valdžia tikisi, kad po šios rekonstrukcijos pastatas netaps piligrimyst ÷s vieta nacių simpatizatoriams.
Viename iš pastato butų 1889 metų balandžio 20-ąją gim ÷ austrų kilm ÷s būsimasis Nacių partijos vadas Adolfas Hitleris. Šiam gimus, jo t ÷vas miestelyje dirbo Muitinėje. Braunau prie Ino, kuris tuo metu buvo Austrijos-Vengrijos dalis, šeima paliko kuomet A.Hitleriui su ÷jo treji metai.
Planai pastatą paversti policijos nuovada pirmą kartą Austrijoje buvo pristatyti pra ÷jusį lapkritį, kuomet šalies Vidaus reikalų ministerija paskelb ÷ viešąjį konkursą d ÷l pastato rekonstrukcijos. Konkursą laim ÷jo Austrijos architektų firma „Marte.Marte Architects“.
Projekto vizualizacijose nurodoma, kad bus prailgintas pastato stogas, o šiuo metu geltonas fasadas bus perdažytas baltai.
Kaip rašoma vyriausybės pranešime spaudai, vidaus reikalų ministras Karlas Nehammeris antradienio spaudos konferencijoje sak ÷, kad miestelis tapo „antiteze viskam, ką simbolizuoja A.Hitleris“.
Nesibaigiantys debatai
Garsiojo pastato likimas ilgą laiką buvo aistras keliantis klausimas miestelyje, daugelis tiesiog nor ÷jo nugriauti skausmingą priminimą apie, kad ir trumpą, A.Hitlerio ten praleistą laiką.
2012 metais miestelio meras Johannesas Waidbacheris Austrijos laikraščiui „Der Standard“ sak ÷, kad miestelis jau yra „stigmatizuotas“. „Treji metai, kuriuos nacių diktatorius praleido čia, tikrai nebuvo patys ryškiausi jo asmenybei. Tod ÷l mes, kaip Braunau miestas, esame tikrai nepasiruoš ÷ prisiimti atsakomyb ÷s už... Antrąjį pasaulinį karą“, - tuomet sak ÷ J.Waidbacheris.
Tuo tarpu kiti pasisak ÷ už tai, kad pastatas būtų pertvarkytas į bendruomen ÷s centrą ir būtų pavadintas „Atsakomyb ÷s centru“.
Ne vieną dešimtmetį prieštaringai vertinamas pastatas priklaus ÷ Gerlinde Pommer, kurios šeima namą įsigijo dar prieš A.Hitlerio gimimą. Vidaus reikalų ministerija pastatą iš jos nuomojasi nuo 1972 metų ir perleisdavo jį įvairiems labdaringiems renginiams, tačiau jau nuo 2011 metų pastatas stovi visiškai nenaudojamas.
Ketverius metus Austrijos vyriausyb ÷ žad ÷jo, kad pastatas bus nugriautas, tačiau v ÷liau nusprend ÷ pati įsigyti pastatą iš jo savininkės. Ilgą laiką Austrijos vyriausyb ÷ nerimavo, kad pastatas gali pritraukti neonacių ir kitų, simpatizuojančių A.Hitlerio ideologijai, lankytojų.
Tad paskelbusi, kad pastatas virs policijos nuovada, Vidaus reikalų ministerija pareišk ÷, kad „tai bus signalas, jog šis pastatas niekada nebus naudojamas nacionalsocializmui atminti“.
Šiuo metu vienintelis fizinis pastato praeities priminimas yra memorialinis akmuo, skirtas atminti fašizmo aukoms II-ojo pasaulinio karo metu, kuris iškeltas buvo 1989 m., prieš pat 100-ąsias A.Hitlerio gimimo metines.
Ant akmens užrašyta: „Už taiką, laisvę ir demokratiją. Kad fašizmo daugiau niekada nebūtų. Milijonų mirusiųjų atminimui.“
Pastato renovaciją planuojama baigti iki 2023 metų, skaičiuojama, kad ji gali kainuoti apie 5 mln. eurų.
Tai ne vienintelis pastatas, rekonstruojamas po A.Hitlerio mirties. Nacių diktatoriaus namelis Alp ÷se šiuo metu paverstas restoranu ir turistų traukos centru. O jo bunkeris Lenkijoje - šiuo metu pertvarkytas į viešbutį.
Incidentai Adolfo Hitlerio gimimo dienos proga
Balandžio 20-ąją - per Adolfo Hitlerio 122-ąsias gimimo metines - Vilniuje, ant Tauro kalno, iškeltos trys nacistinės Vokietijos v ÷liavos. Bendrajam pagalbos centrui apie tai buvo pranešta 7 val.
Nuotraukas DELFI atsiunt ÷s skaitytojas jas taip pat pasteb ÷jo apie 7 val. Kaune prie sinagogos buvo iškabinti užrašai -„Hitleris buvo teisus“, „Juden raus“ („Žydai - lauk“). Panev ÷žyje taip pat karojo svastika.
Ketvirtadienį išplatintoje paros įvykių suvestin ÷je Panev ÷žio policija praneša, kad trečiadienio rytą, 6.43 val., Panev ÷žyje, Sm ÷lyn ÷s gatv ÷je, ant tilto tur ÷klo rastas pakabintas plakatas su nacistinės Vokietijos svastikos ženklais ir užrašais.
Prie tilto tur ÷klų buvo pririštas baltas medžiaginis audeklas, ant kurio juodais dažais užrašyta "Sieg Heil, mein Fuehrer" (Tegyvuoja pergal ÷, mano fiureri), nupieštas svastikos ženklas, tuomet užrašyta "A.Hitler 1889 04 20" ir nupieštas dar vienas svastikos ženklas.
Vilniuje v ÷liavos buvo iškeltos ant stiebų, esančių šalia Profsąjungų rūmų. Policininkai jas nu ÷m ÷. Vilniaus trečiajame policijos komisariate prad ÷tas ikiteisminis tyrimas d ÷l viešosios tvarkos pažeidimo.
Pasak 3 komisariato viršininko Ramūno Šilobrito, v ÷liavos pagamintos namų sąlygomis, matyt, neseniai, nes dar jaučiamas dažų kvapas. Fiureris buvo pašlovintas ir Antakalnyje - 5.55 val. policijai buvo pranešta, kad ant Valakampių viaduko pakabinta 2x1,5 metro v ÷liava su svastika, A. Hitlerio gimimo data ir užrašu „Amžiams 88“.
Prie sinagogos Kaune - A.Hitlerį šlovinantys užrašai
Trečiojo Reicho vado gimtadienis pamin ÷tas ir Kaune. „Hitleris buvo teisus“, „Juden raus“ („Žydai - lauk“) - tokie užrašai naktį užkabinti ant žydų sinagogos tvorel ÷s Kaune, Ožeškien ÷s gatv ÷je.
Tokius užrašus pasteb ÷ję žydų bendruomen ÷s nariai iškv ÷t ÷ policijos pareigūnus. „Buvo kiaul ÷s galva, įvykiai IX forte, dabar v ÷l - sinagoga... Tokie įvykiai skatina religinę bei tautinę nesantaiką, tačiau mes tikime, kad policija nustatys nusikalt ÷lius. Mūsų teritoriją stebi vaizdo steb ÷jimo kameros. Manome, kad jos gal ÷jo užfiksuoti nusikaltimą ar bent jau tikslų jo laiką. Galbūt kreipsim ÷s į savivaldyb ÷ ir policiją, kad visą sinagogos teritoriją steb ÷t ÷ kameros“, - teig ÷ pirmasis plakatus pasteb ÷jęs Kauno religinės žydų bendruomen ÷s reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas.
Tai jau antrasis išpuolis Kaune prieš žydų bendruomenę šį mėnesį - balandžio 11-ąją IX forte buvo išpiešta 13 svastikų bei tas pats užrašas - „Juden raus“.
<tagvideo>Istorija apie Adolfo Hitlerio gimimo namus</tagvideo>
