Abraomas Kulvietis (apie 1510-1545) - viena iškiliausių XVI amžiaus Lietuvos asmenybių, renesanso humanistas, lietuvių raštijos pradininkas ir reformacinės minties skleidėjas.
Jo gyvenimo ir veiklos kelias yra pavyzdys, kaip vienas žmogus gali turėti didelę įtaką savo tautos kultūrai ir švietimui. Kulvietis, gimęs Kulvos dvare, dabartiniame Jonavos rajone, tapo vienu pirmųjų lietuvių intelektualų, įgijusių platų filologinį, filosofinį ir teisinį išsilavinimą Europoje.
Gyvenimo kelias ir studijos
Abraomas Kulvietis gimė apie 1510 m. Kulvoje, bajorų Ginvilonių šeimoje. Tėvai, Petras Jonaitis Ginvilonis ir bajoraitė Elžbieta Jodotaitė, rūpinosi sūnaus išsilavinimu, tačiau ne visada suprato išsilavinimo naudą. Jo likimas atrodė aiškus - gyventi bajoriškai, vystyti ūkį ir kaupti turtus. Tačiau jo sieloje degė noras pažinti ir mokytis.
Kulvietis studijavo Krokuvos, Liuveno, Leipcigo, Vitenbergo ir Sienos universitetuose 1528-1540 m. laikotarpiu.
Krokuvos universitetas
1528 m. Abraomas įstoja į Krokuvos universitetą ir studijuoja Laisvuosius menus. 1529 m. rugsėjo 14 d. Kulvietis įgijo bakalauro laipsnį Krokuvos universitete. Tačiau šiomis studijomis jis nepasitenkino ir tęsė mokslus kituose Europos universitetuose.
Liuveno universitetas
1533 m. jis iškeliauja į Nyderlandus ir įstoja į Erazmo Roterdamiečio įkurtą garsųjį Liuveno universitetą. A. Kulvietis buvo pirmasis lietuvis, studijavęs šioje Trijų kalbų kolegijoje ir išmokęs laisvai skaityti bei kalbėti hebrajų, graikų ir lotynų kalbomis. Liuvene jis susipažino su Erazmo Roterdamiečio skelbto krikščioniškojo humanizmo pagrindais.
Vitenbergo universitetas
Netrukus Albertas nusprendė keliauti į Reformacijos širdį - Vitenbergą, kur gyveno ir dirbo Martynas Liuteris. Pakeliui iš Leipcigo į Vitenbergą jis buvo pakelės plėšikų užpultas, apiplėštas ir sunkiai sužeistas peiliu. Nepaisant visų negandų, 1537 m. jis jau klausosi Martino Liuterio paskaitų pirmajame Europos liuteroniškajame Vitenbergo universitete. Vitenbergo universitete A. Kulvietis studijavo antikos filosofiją, išmoko vokiečių kalbą ir susipažino su protestantizmo idėjomis.
Sienos universitetas
Apie 1538 m. jis nusprendė aplankyti Renesanso tėvynę Italiją, lankėsi Romoje, vėliau išvyko studijuoti į Sienos universitetą, kuris tuo metu garsėjo teisės studijomis. 1540 m. lapkričio 28-29 d. Sienos universitete A. Kulvietis apgynė kanonų ir civilinės teisių mokslų daktaro tezes ir tapo pirmuoju lietuvių abiejų teisių mokslų daktaru. Tai buvo vienintelis lietuvis XVI a. Sienos universitete.
Veikla Lietuvoje ir Reformacijos idėjų sklaida
1541 m. pradžioje teisių mokslų daktaras A. Kulvietis grįžo į Lietuvą. Jo mecenatas ir globėjas Albrechtas Goštautas jau miręs. Jis tik ką buvo parkeliavęs iš karalienės gimtinės, kur sparčiai plito protestantizmo idėjos. Į Lietuvą Abraomas grįžo tvirtai apsisprendęs skleisti evangelizmą.
Karalienė Bona palaikė jo apsisprendimą, nes pirmasis lietuvis teisininkas ir eruditas padarė jai ypač teigiamą įspūdį. Apie 1541 m., karalienės Bonos palaikomas, tačiau be Vilniaus vyskupo ir kapitulos leidimo, nes buvo studijavęs protestantiškame universitete, A. Kulvietis atidarė pirmąją pasaulietinę kolegiją bajorų vaikams, kurioje siekta įvesti Vakarų Europoje bebaigiančią įsigalėti naująją mokymo programą, paremtą trijų kalbų mokymu. Manoma, kad mokykloje mokėsi apie 60 bajorų vaikų.
Tačiau jo veikla sulaukė pasipriešinimo iš Katalikų bažnyčios hierarchų. Vilniaus vyskupas Povilas Algimantas Alšėniškis itin pyko už privačios mokyklos atidarymą ir Šv. Onos bažnyčioje A. Kulviečio pasakytus protestantizmo dvasia persmelktus pamokslus. Jis išreikalavo iš karaliaus Žygimanto Senojo dekretą prieš A. Kulvietį kaip „valstybei pavojingą maištininką“, atsiskiriantį jį nuo Bažnyčios. Jis buvo traukiamas į bažnytinį teismą, įpareigojant pasaulietinio teismo pareigūnus atvesdinti jį į teismą jėgą. Pagal dekretą, slapstymosi nuo teismo atveju, A. Kulvietis iš karto netenka bet kokių bajorystės ir valstybės piliečio teisių.
Dar prieš dekreto paskelbimą A. Kulvietis gavo karalienės Bonos laišką, kuriame ragino bėgti Abraomą iš Lietuvos, nes jam gresia laužas. Abraomas paklausė savo globėjos ir pabėgo iš Lietuvos į Prūsiją, taip tapdamas pirmuoju tremtiniu Lietuvoje.
Veikla Prūsijoje ir grįžimas į Lietuvą
A. Kulviečiui pabėgus, buvo persekiojama jo šeima. Giminaičiai ir kaimynai, norėdami užvaldyti Abraomo palikimą, pasiekė, kad motina Elžbieta, brolis Adomas bei keli A. Kulviečio šalininkai būtų įkalinti. Jie buvo uždaryti vyskupo Alšėniškio įsakymu, nes neatsisakė nutraukti saitus su Abraomu Kulviečiu, nerašyti jam ir nepriimti iš jo laiškų.
Apie tai sužinojęs A. Kulvietis norėjo grįžti į Lietuvą ir stoti prieš bažnyčios teismą, tikėdamasis išgelbėti motinos turtą ir ją pačią iš kalėjimo. Jau kelyje jį sulaikė kunigaikštis Albrechtas dėl steigiamo Karaliaučiaus universiteto reikalų ir pažadėjo pasirūpinti jo artimaisiais per karalienę Boną.
Karaliaučiuje, aukštai vertinamas Prūsijos kunigaikščio Albrechto, Kulvietis įsijungė į Karaliaučiaus universiteto steigimo darbus, tapo pirmuoju 1544 m. veiklą pradėjusio universiteto graikistu. Jis taip pat dėstė hebrajų kalbą bei turėjo teisę komentuoti psalmes.
Nepaisant gerų sąlygų Prūsijoje, Kulvietis troško tarnauti tėvynei, kurioje ypač trūko Renesansinį išsilavinimą turinčių asmenybių. Prašydamas leisti grįžti į tėvynę, 1543 m. Kulvietis sukūrė pirmą Lietuvos reformacinį kūrinį - viešą lotynišką laišką karalienei Bonai Sforcai, pavadintą „Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei). Šis kūrinys tapo pirmuoju Reformacijos tekstu Lietuvoje.
Bonos Sforcos pastangomis 1545 m. pavasarį Kulviečiui buvo leista grįžti į Lietuvą. Lietuvos Reformacijos pradininkas entuziastingai ėmėsi religinių disputų bei kitos šviečiamosios veiklos, tačiau 1545 m. balandį Vilniuje staiga susirgo ir, nuvežtas į gimtąją Kulvą, mirė tų pačių metų birželio 6 dieną.
Mirtis ir atminimas
Motina Elžbieta Kulvietienė teigė, jog Abraomas buvo nunuodytas priešininkų. Bažnyčia Kulvietį ir po mirties laikė eretiku ir neleido laidoti kapinėse, todėl jis buvo palaidotas prie namų - ant kalvos Kulvoje. Mirdamas Kulvietis draugų prašė lietuviškai giedoti jo paties išverstas psalmes. Tai pirmoji žinia apie lietuviškus Biblijos vertimus Lietuvoje.
Po Kulviečio mirties Karaliaučiuje liko jo aštuoniadešimties Europoje įsigytų knygų lotynų, senovės graikų ir hebrajų kalbomis rinkinys. Tai pirmoji privati lietuvio bajoro biblioteka, sukaupta dar neprasidėjus knygų leidybai Lietuvoje.
Kulviečiui pasisekė, kad jo pasišventimas mokslui buvo įvertintas aplinkinių. Iš esmės jis yra pirmasis lietuvis, apie kurį amžininkai parašė biografiją, - Johano Hopijaus (Hoppe, Hoppius) 1547 m. publikuota knyga „Oratio funebris“.
Jo idėjos atvėrė kelią išsilavinimo, tiesos, sąžinės ir krikščioniškųjų vertybių sklaidai Lietuvoje ankstyvaisiais Naujaisiais amžiais. Jis laikytinas pirmuoju lietuvių intelektualu.
Martyno Mažvydo giesmyno „Giesmės krikščioniškos“ antrojoje dalyje (Karaliaučius, 1570) išspausdintas Kulviečio tekstas lietuvių kalba - Martino Lutherio giesmės „Gott sey gelobet und gebenedeiet“ vertimas „Pagarbints būki ir pačėstavotas“ - liudija, kad Kulvietis buvo ir lietuvių raštijos pradininkas.
Ginvilionių giminės herbe puikuojasi Gulbė. Ši Gulbė lydėjo Abraomą Kulvietį ir universitetuose. O šiandien tai neatskiriamas Jonavos miesto simbolis.
tags: #kulvoje #gimes #vienas #lietuviu #rastijos #pradininku
