Etninės kultūros globos tarybos (toliau - Taryba) misija - užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą.
Taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) yra svarbi institucija, atsakinga už etninės kultūros puoselėjimą ir apsaugą Lietuvoje.
Šiame straipsnyje apžvelgsime EKGT veiklą, nuostatus ir svarbiausius nutarimus, priimtus įvairiais laikotarpiais.
Lietuvos etnografiniai regionai
Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija.
Svarbiausi EKGT Nutarimai
EKGT savo veikloje priima įvairius nutarimus, kurie reguliuoja etninės kultūros sritis, regionines tarybas ir kitus svarbius klausimus.
2025 m. nutarimai:
- Sausio 14 d. nutarimas Nr. 2
- Kovo 18 d. nutarimas Nr. 3
- Gegužės 13 d. nutarimas Nr. 2
2024 m. nutarimai:
- Vasario 20 d. nutarimas Nr. 2
- Balandžio 9 d. nutarimas Nr. 1, 3, 4
- Gegužės 14 d. nutarimas Nr. 5 "Dėl Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo - etnokultūros puoselėtojo vardo suteikimo nuostatų patvirtinimo"
- Liepos 11 d. nutarimas Nr. 7
- Spalio 8 d. nutarimas Nr. 8, 9
- Lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 2
2023 m. nutarimai:
- Sausio 10 d. nutarimas "Dėl Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko ir pavaduotojo patvirtinimo"
- Vasario 7 d. nutarimas "Dėl Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio patikslinimo"
- Vasario 21 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2022 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo"
- Kovo 14 d. nutarimas "Dėl institucijų ir organizacijų, deleguojančių atstovus į regionines etninės kultūros globos tarybas sąrašų atnaujinimo"
- Balandžio 18 d. nutarimas "Dėl Bendrųjų regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatų pakeitimo"
2022 m. nutarimai:
- Sausio 25 d. nutarimas "Dėl patikslinto Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio patvirtinimo"
- Lapkričio 15 d. nutarimas "Dėl Etnografinio regiono vėliavos naudojimo tvarkos pakeitimo"
- Lapkričio 15 d. nutarimas "Dėl Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarkos pakeitimo"
- Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl Aukštaitijos atmintinų metų minėjimo veiksmų plano patvirtinimo"
- Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl Dzūkijos (Dainavos) atmintinų metų minėjimo veiksmų plano patvirtinimo"
- Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl Žirgo atmintinų metų minėjimo veiksmų plano patvirtinimo"
Taryba 2022 metais patvirtino 18 teisės aktų. Iš jų 12 nutarimų siejasi EKGT regioninių tarybų sudėties kaita ir kitais EKGT vidiniais reikalais.
2021 m. nutarimai:
- Vasario 9 d. nutarimas Nr. 2 "Dėl institucijų ir organizacijų, deleguojančių atstovus į regionines etninės kultūros globos tarybas, sąrašo papildymo"
- Vasario 9 d. nutarimas "Dėl Tarybos veiklos plano (2021-01-12 Nr. TN-1) ir ataskaitos"
- Birželio 8 d. nutarimas "Dėl Tarybos darbo reglamento pakeitimo"
- Birželio 8 d. nutarimas "Dėl regioninių etninės kultūros globos tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo"
- Rugsėjo 14 d. nutarimas "Dėl Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono reprezentacinės ir lauko vėliavų patvirtinimo"
Ankstesni Nutarimai
EKGT priėmė svarbius nutarimus ir ankstesniais metais, kurie turėjo įtakos etninės kultūros puoselėjimui:
2020 m. įsakymas:
- Gegužės 29 d. įsakymas "Dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatų patvirtinimo"
2019 m. įsakymai ir nutarimai:
- Gegužės 14 d. įsakymas "Dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatų patvirtinimo"
- Rugsėjo 10 d. nutarimas "Dėl Etnografinio regiono vėliavos naudojimo tvarkos patvirtinimo"
- Rugsėjo 10 d. nutarimas "Dėl Etnografinio regiono herbo naudojimo tvarkos patvirtinimo"
2017 m. nutarimai:
- Vasario 21 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros globos tarybos administracijos struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo"
- Rugsėjo 12 d. nutarimas "Dėl 2017 m. geriausiai tradicijas puoselėjusios etnografinio regiono seniūnijos konkurso nuostatų patvirtinimo"
- Gruodžio 12 d. nutarimas "Dėl 2018 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo"
2016 m. nutarimai:
- Kovo 8 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo"
- Kovo 8 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos koordinavimo tarybos nuostatų patvirtinimo"
- Kovo 8 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos koordinavimo tarybos patvirtinimo"
- Rugpjūčio 10 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo"
- Spalio 11 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros globos tarybos narių ir kviestinių ekspertų darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo"
- Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl 2017 metų kalendorinio veiklos plano patvirtinimo"
- Gruodžio 13 d. nutarimas "Dėl 2017 metų Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos įgyvendinimo temų patvirtinimo"
2015 m. nutarimai:
- Sausio 27 d. nutarimas "Dėl 2015 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo"
- Vasario 10 d. nutarimas "Dėl 2015 metais geriausiai tradicijas puoselėjusios etnografinio regiono seniūnijos konkurso nuostatų patvirtinimo"
- Balandžio 14 d. nutarimas "Dėl Regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėties patvirtinimo"
- Lapkričio 10 d. nutarimas "Dėl Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016-2022 metų programos patvirtinimo"
- Gruodžio 15 d. nutarimas "Dėl 2016 metų Etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo"
EKGT taip pat priima nutarimus, susijusius su regioninėmis etninės kultūros globos tarybomis, įskaitant jų sudėties pakeitimus ir pirmininkų patvirtinimus.
Regioninės etninės kultūros globos tarybos
Regioninė taryba savo veikloje vadovaujasi Etninės kultūros globos pagrindų įstatymu, Etninės kultūros globos tarybos nuostatais, Tarybos patvirtintu reglamentu, Etninės kultūros globos tarybos 2001 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 3.
Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba:
Aukštaitijos regioninę etninės kultūros globos tarybą sudaro ne mažiau kaip 14 narių. Į Regioninę tarybą savo narius 4 metams deleguoja Aukštaitijos etnografiniame regione veikiančios valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos.
Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba:
Dzūkijos (Dainavos) regioninę etninės kultūros globos tarybą sudaro ne mažiau kaip 14 narių. Į Regioninę tarybą savo narius 4 metams deleguoja Dzūkijos (Dainavos) etnografiniame regione veikiančios valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos.
Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba:
Mažosios Lietuvos regioninę etninės kultūros globos tarybą sudaro ne mažiau kaip 14 narių. Į Regioninę tarybą savo narius 4 metams deleguoja Mažosios Lietuvos etnografiniame regione veikiančios valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos.
Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba:
Suvalkijos (Sūduvos) regioninę etninės kultūros globos tarybą sudaro ne mažiau kaip 14 narių. Į Regioninę tarybą savo narius 4 metams deleguoja Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame regione veikiančios valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos.
Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba:
Žemaitijos regioninę etninės kultūros globos tarybą sudaro ne mažiau kaip 14 narių. Į Regioninę tarybą savo narius 4 metams deleguoja Žemaitijos etnografiniame regione veikiančios valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos.
Regioninės tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas (-ai) ir Regioninės tarybos nariai pareigas atlieka nenutraukdami savo darbo santykių pagrindinėje darbovietėje.
Regioninės tarybos pirmininkui padėti organizuoti darbą regione Etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas skiria etatinį Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato darbuotoją. Jis yra tiesiogiai pavaldus Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato vadovui ir atskaitingas Regioninei tarybai.
Regioninės tarybos darbui organizuoti lėšas skiria Etninės kultūros globos taryba. Regioninei tarybai tikslines lėšas gali skirti Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys.
Svarbūs metai ir įvykiai
Tarybos teigimu, 2027 metais sueis 160 metų, kai buvo įkurta pirmoji knygnešių organizacija - Valančiaus lietuviškų knygų leidimo ir platinimo organizacija.
Knygnešiai Lietuvoje veikė 1864-1904 metais, carinei Rusijai po 1863-ųjų sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą ir įvedus kirilicą. Tuomet lietuviškos knygos, spauda būdavo spausdinamos užsienyje, slapta atgabenamos į Lietuvą ir nelegaliai platinamos.
Anot tarybos, atmintinais metais bus pažymėta knygnešystė, kuri svariai prisidėjo, jog „gūdžiais rusifikacijos laikais būtų ne tik išsaugota lietuviška raštija, bet ir pažadintas daugelio Lietuvos žmonių poreikis skaityti ir kalbėti gimtąja kalba, būtų subrandinta lietuviška savimonė ir išauginta jaunoji karta, trokštanti siekti Lietuvos nepriklausomybės“.
Net 40 metų trukusi rusifikacija nepasiekė savo tikslų, ir prie to prisidėjo knygnešių judėjimas. Šis reiškinys UNESCO 2004 m. pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla.
Etninės kultūros globos taryba siūlo valstybės institucijoms, savivaldybėms, žiniasklaidos priemonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, užsienio lietuvių bendruomenėms prisidėti prie atmintinų Knygnešystės metų įgyvendinimo.
Seimas savo ruožtu 2027-uosius yra paskelbęs Oskaro Milašiaus, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio, Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato bei nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metais.
Kanklių metai
2026 m. kovo 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje įvyko atmintinų Kanklių metų atidarymo renginys „Iš pašaknių skambantys kankleliai“.
Renginį organizavo Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedra.
Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, įvairūs skirtinguose etnografiniuose regionuose paplitę kanklių tipai ir kankliavimo būdai pasižymi giliomis tradicijomis.
Atidarymo renginyje pasirodė įvairių kartų ir skirtingų kankliavimo tradicijų atlikėjai.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai
2026 m. vasario 20 d. Raudondvario kultūros centre įvyko Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų Arūno ir Vidos Sniečkų pagerbimo šventė.
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija laureatams buvo iškilmingai įteikta vasario 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje, o į Raudondvario kultūros centrą susirinko visi, kurie norėjo pasveikinti Arūną ir Vidą Sniečkus.
Arūno ir Vidos darbas - kur kas daugiau nei darbas muziejuje, tai dviejų žmonių gyvenimo kelias, suaugęs su Lietuvos etninės kultūros likimu.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininko skyrimas
2026 m. kovo 10 d. Seimo Pirmininkas Juozas Olekas parlamentarams pristatė Virginijaus Jocio kandidatūrą į Etninės kultūros globos tarybos pirmininkus.
„Etninės kultūros globos taryba išsirinko pirmininką ir juo siūlomu tvirtinti V. Jucį - tikrai patyrusį specialistą, atsidavusį savo etnokultūrinei veiklai. Aš siūlau, kad mes priimtume nutarimą, kuris patvirtintų V. Jucį Etninės kultūros tarybos pirmininku“, - sakė Seimo Pirmininkas.
Prisistatydamas kandidatas supažindino parlamentarus su savo darbine veikla, pabrėžė Tarybos veiklos tęstinumo svarbą.
„Pati Etninės globos tarybos funkcija yra, kaip sakant, neversti kažkokių (kalnų, aut. past.), nedaryti revoliucijų, o tiesiog ir kartos į kartą perduotą palikimą perduoti jaunajai kartais ir ją puoselėti“, - sakė V. Jocys.
Po nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo“ projekto Nr. XVP-1210 pateikimo Seimo nariai pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskyrė Kultūros komitetą.
Kvietimas svečiuotis
2026 m. Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys.
