Tokias istorijas šiltuoju metų laiku itin dažnai girdi ausų gydytojai. Pajaučiame, kad atėjo pavasaris ir atšilo vanduo tada, kai ateina pacientai, besiskundžiantys ausų problemomis. Dažniausiai tai būna išorinės ausies uždegimas, kuris atsiranda nuo nardymo ir neteisingo ausų valymo. Nebūtinai reikia nardyti profesionaliai, užtenka tiesiog panerti besimaudant. Kai žmogus išlipa į krantą iš vandens, dažnai pajaučia, kad ausyje dar yra likę vandens. Purto galvą, jis neišbėga, tada prasideda krapštymas krapštuku, pažeidžiama ausies landa, o tada iš vandenyje gyvenančių mikrobų atsiranda uždegimai. Dažniausiai tai būna pseudomoninis otitas, kuris sukelia skausmą, paburkimą ir didelį diskomfortą. Pasak gydytojo, taip nutinka dėl odos vientisumo pažeidimo, kuris atsiranda dėl valymo, krapštymo, norint pašalinti likusį vandenį. Vasarą visada tokių pacientų padaugėja. Nors vandens temperatūra čia nesvarbi. Jei ausies anatomija normali, vanduo išteka greičiau, bet turintiems ausų landą su susiaurėjimu, tai, kas papuola į vidurį, lieka ilgiau, ir prasideda žmonių saviveikla.
Tad yra kitas geras būdas išvaryti vandenį iš ten greičiau - įlašinti degtinės. Vandeniui iš ausies neištekant ilgesnį laiką galima į ausį įlašinti degtinės, jei ausis sveika, arba spiritinių lašiukų, jie būna apie 70 proc. stiprumo. Tada išdžiovinamas vanduo ir greičiau praeina diskomfortas, be to, įvyksta dezinfekcija. Pašnekovas perspėjo, jog esant skausmui ir atsiradus kitoms ausies problemoms, reikia kreiptis į gydytojus.
Gali būti ir taip, kad ausyje yra sieros masės, kuri negavus vandens būna sausa. Kai patenka vanduo, susidaręs kamštis užkemša dalį landos, o vanduo ten pradeda kliuksėti. Tačiau gali būti ir blogiau. Jei dviese trečias žmogus įmetamas į vandenį ir vandens plokštuma sutampa su ausies, gali įvykti didelė trauma, o ausies būgnelis gali trūkti. Tada vanduo nuteka į vidurinę ausį, atsiranda pūlingas vidurinės ausies uždegimas. Laiku atėjus pas gydytojus viskas išgydoma, bet pralaukus mėnesį infekcija gali persimesti į kaulus, o iš ten ją išnaikinti daug sunkiau.
Ką daryti, kai vanduo patenka į ausį? Krapštant ausį, kai į ją pribėga vandens, kaip minėjo gydytojas, galime prisidaryti dar didesnių problemų. Nesvarbu, ar tai įvyko upėje, jūroje ar jūsų vonios kambaryje. Vanduo gali patekti į ausį, net jei nerūpestingai plaunate plaukus duše. Vanduo ausyje sukelia diskomfortą, užsikemša ausis, gali net skaudėti. Jei vanduo laiku nepašalinamas iš ausies, tai gali prisidėti prie uždegimo ir infekcijų atsiradimo. Mes jums pasakysime, ką daryti suaugusiems ir vaikams, jei vandens pateko į ausį.
Jei jaučiate, kad į ausį pateko vandens, pirmiausia reikia šokinėti ant vienos ar dviejų kojų. Šokinėti reikia pakreipus galvą į tą pusę, kur užkimšta ausis. Paprastai pakanka vienos minutės aktyvaus šokinėjimo, kad vanduo ištekėtų iš ausies. Suaugusieji gali padėti vaikui pašalinti vandenį iš ausies, nes jie vis dar nesupranta, kaip taisyklingai šokinėti. Mama ar tėtis turi uždėti delną ant vaiko užgulusios ausies, stipriai ją paspausti ir staigiai nuimti. Taigi vandens kamštis gali subyrėti po oro srautu. Yra dar vienas būdas pašalinti vandenį iš ausies. Turite įkvėpti daugiau oro į plaučius, tada, laikydami nosį pirštais, stipriai pūskite, imituodami gilų ir galingą iškvėpimą. Tai leis vandeniui išeiti iš ausų. Tačiau jokiu būdu neturėtumėte to daryti, jei turite slogą. Be to, jei to nepadarėte anksčiau, pirmenybę turėtumėte teikti paprastiems šuoliams.
Kai vanduo patenka į ausį, gali skaudėti. Šokinėjimas ar kiti metodai nepadeda. Esant tokiai situacijai, geriausia kreiptis į gydytoją. Bet būna, kad šalia nėra specialisto. Tada reikia iš vatos pasidaryti žiogelį ir juo išvalyti ausį. Vatos tampono geriau nenaudoti, nes jis nesugers drėgmės. Kitas būdas - gulėti ant lygaus paviršiaus, be pagalvės, toje pusėje, kur skauda ausį. Vanduo gali išeiti pats ir skausmas praeis.
Taip pat galite naudoti vieną ar du lašus vandenilio peroksido. Turite šiek tiek patraukti ausies spenelį žemyn ir atgal link pakaušio. Galite jausti, kaip vanduo juda per ausies kanalą. Tačiau nerimauti neverta, nes sumaišytas su vandenilio peroksidu jis pakankamai greitai išgaruos. Prieš tai darant reikia pasikonsultuoti su specialistu bent internetu ar telefonu, jei nėra galimybės apsilankyti pas gydytoją. Jei maudant naujagimiui į ausį pateko vandens, jį pašalinti galima tik vatos tamponu! Kitų metodų naudoti negalima, todėl geriausia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vandens į ausį pribėgo!” - rėkia mažylis per visą paplūdimį. Ta bėda nuolat užklumpa poilsiaujant. Ne veltui gydytojai otolaringologai vartoja terminą „plaukiko ausis”. Esmė ta, kad vaikų iki 3-4-erių metų klausos vamzdis dar pernelyg trumpas ir platus. Jis yra viename lygyje su rykle, vadinasi, atveria tiesų kelią infekcijoms į abi puses. Paplūdimyje, baseine vaiko ausis geriausia saugo guminė kepuraitė. Dar vienas būdas - specialūs ausų kamštukai. Bet vėlgi - jie pernelyg standūs, spaudžia ausies landą ir gali sutrikdyti kraujotaką. Menkai gelbsti ir vatos gumuliukai: jie sušlampa ir ausis apsaugo nebent nuo smėlio ar purvo. Geriausia pabandyti prieš einant į paplūdimį vaikui ausų landas patepti vazelinu.
Vaikai labai mėgsta nardyti, murkdyti vienas kitą po vandeniu. Neleiskite jiems žaisti tokių žaidimų: po vandeniu ausis veikia didesnis slėgis, pavojus pažeisti klausą labai didelis. Patikrinti, kiek giliai į ausį pateko vanduo, lengva: lengvai patempkite lezgelį ir atsargiai patampykite. Skauda? Iš pradžių gerai nušluostykite plaukus ir ausis sausu rankšluosčiu. Paprašykite vaiką giliai įkvėpti ir pirštais užspauskite jam šnerves. Jei vaikas visai mažas, galite su juo pažaisti „pompą” - palenkite jo galvą, delną glaudžiai prispauskite prie ausies ir su jėga atitraukite. Kartais mamos vaikų ausis po maudynių džiovina plaukų džiovintuvu. To daryti nereikėtų: net nedidelis triukšmas gali neigiamai paveikti klausą. Geriausia į ausų landas įlašinti kelis lašus alkoholio turinčio losjono - jis greit išgaruoja kartu su vandeniu. Jei tokio neturite, pasinaudokite silpnu acto ar vandenilio peroksido tirpalu - reikia vos kelių lašų. Jei vakare mažylis kaprizinasi ir skundžiasi ausies skausmu, nepulkite į paniką. Gal vanduo susimaišė su ausų siera ir sieros kamštis padidėjęs spaudžia ausies nervus. Atsargiai pavalykite ausį vata, paguldykite vaiką skaudama ausimi ant maišelio su šilta druska ar upės smėliu.
Po maudynių ir ypač po nardymo, ausis gali užgulti. Paprašykite vaiko pašokinėti ant vienos kojos tos pusės, kurios ausis užgulta. Šokinėjant galvą reikėtų kuo labiau prilenkti prie peties, pasvirti į užsikimšusios ausies pusę. Kitaip tariant, reikia bandyti vandenį iš ausies „iškratyti“, nes dažnai tai padeda. Jei nepadeda, pažiūrėkite, ar ausyje nėra išskyrų, skysčio ar kraujo. Jei jų nėra, galima įlašinti 3-4 lašus ausų lašų, turinčių nuskausminamųjų medžiagų, ne dažniau kaip kas 5 val. (iš viso 2 kartus).
Ausims kur kas daugiau kenkia chloruotas vanduo nei natūralus. Į ausį patekęs chloruotas vanduo paverčia vidinę ausies terpę šarmine (normaliai ji yra rūgštinė) ir sukuria geras sąlygas bakterijoms ir grybeliams augti. Chloras yra nepalankus odai, kvėpavimo takams, todėl, jei yra galimybė, vaikui ieškokite kitokiu būdu dezinfekuojamo baseino.
Vienas iš pavojų ausims vasarą - garsi muzika. Mat būtent vasarą dažnai būna daugybė festivalių, koncertų, kuriuose groja labai garsi muzika. Pasak gydytojo, iš pradžių dėl per garsios muzikos atsiranda skausmas. Pajutus diskomfortą, reikia kuo greičiau pasitraukti nuo tokio triukšmo. Jei kitą dieną ausyse vis dar jaučiamas diskomfortas, užgulimas, spengimas, reikėtų atlikti klausos tyrimą, ar nėra pakenkimų. Ankstyvame periode pradėjus gydyti, juos dar galima pašalinti. Bet atėjus po savaitės ar dviejų - nebėra, kaip padėti, nes ląstelės ausies sraigės dalyje jau būna sunykusios.
Kai kuriais atvejais žmogaus ausys būna labai jautrios. Paprastas pavyzdys - eina pilietis, sucypia signalizacija ir apkursta viena ausimi. To kartais pakanka. Arba kitą pavyzdį turėjau - vaikinas vaikščiojo su mergina ir nusprendė pajuokauti, susprogdino merginai balioną prie ausies. Jai visiškai dingo klausa tos ausies visam gyvenimui. Žinoma, tai reti atvejai. Kartais pas mus atsiranda kareivių, kurie per šaudymo pratybas nebūna įsidėję kamščių į ausis. Vakare jie pastebi, kad nebeprigirdi. O laidos pabaigoje gydytojas prisiminė ir keletą gana juokingų atvejų. Teko traukti iš ausų tarakoną, ir ne kartą. Jie gyvi ten būna. Taip paprastai neištrauksi, reikia gabalais. O pacientas jau taip būna šoke, tad pirmos pagalbos priemonė yra įpilti į ausį spiritinio tirpalo, kad vabzdys žūtų. Paskutinį kartą prieš porą mėnesių atvyko vaikinas, kuriam į ausį einant namo įskrido peteliškė.
Ausų uždegimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl ko tėvai kreipiasi į vaikų gydytojus. 5 iš 6 vaikų nors kartą perserga ausų uždegimu iki trejų metų amžiaus. Ausų uždegimas yra ausies kanalo audinių ir / arba būgnelio infekcijos sukeltas pažeidimas, kuriam dažniausiai būdingas ausies skausmas, šlapiavimas, klausos suprastėjimas.
Pasak otorinolaringologės, vaikai ausų uždegimu serga dažniau nei suaugusieji dėl anatominių ypatumų ir dažnesnių viršutinių kvėpavimo takų uždegimų (dažnesnių peršalimų). „Eustachijaus vamzdis jungia žmogaus nosiaryklę su būgnine ertme. Vaikų Eustachijaus vamzdis yra trumpesnis, todėl infekcijai lengvai patekti į būgninę ertmę ir sukelti būgnelio uždegimą. Be to, vaikų imuninė sistema nėra visavertė, todėl peršalimai kartojasi dažniau nei suaugusiems“, - paaiškino gydytoja. Svarbūs ir adenoidai - tai nosiaryklės migdolas, normali vaiko nosiaryklės anatominė struktūra, vaiko imunitetas.
Vidurinis otitas gali būti ūmus, ūmus sekrecinis ir lėtinis sekrecinis. Sergant ūmu sekreciniu otitu, už būgnelio būgninėje ertmėje stebimas skystis. Ši otito rūšis, gydytojos teigimu, gali nesukelti jokių simptomų, išskyrus klausos suprastėjimą, kurio tiek vaikai, tiek tėvai gali nepastebėti. Sekrecinį otitą diagnozuoja gydytojas po ausies apžiūros. Kai skystis už būgnelio ilgą laiką išlieka būgninėje ertmėje, ūmus sekrecinis otitas tampa lėtinis.
Sergant lėtiniu sekreciniu otitu, suprastėja vaiko klausa, o tai gali turėti įtakos jo kalbos raidai. „Ilgainiui negydant lėtinio sekrecinio otito, klausa gali suprastėti negrįžtamai. Be to, sergant lėtiniu sekreciniu otitu tampa vis sunkiau kovoti su pasikartojančia ausų infekcija“, - teigė gydytoja.
Dauguma vaikų suserga ausų uždegimu būdami labai maži ir dar nemokėdami kalbėti, todėl tėvams patariama atkreipti dėmesį į keletą dalykų. „Viduriniu otitu dažniausiai susergama po peršalimo, slogos, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Jeigu į vaiko nosiaryklę patenka bakterija, ji gali nukeliauti iki būgninės ertmės ir sukelti būgnelio uždegimą. Vietiškai vartojamų lašų į ausį vartoti be gydytojo paskyrimo nerekomenduojama. Taip pat šilti ausų kompresai yra senas, visiškai netinkamas gydymo būdas, kuris gali tik pabloginti ligos eigą, taigi ausies uždegimas neturėtų būti taip gydomas.
Sugirdžius „Ibuprofen“ arba kitų vaistų nuo skausmo, patariama stebėti bendrą vaiko būklę. Jeigu vaikas išlieka vangus, irzlus, verksmingas, o ausies skausmas vis atsinaujina ir atsiranda papildomų nusiskundimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. „Pirmiausia vertiname bendrą vaiko būklę, paklausiame tėvų apie buvusias ir esamas infekcijas, slogą, gerklės skausmą, temperatūrą, ausų čiupinėjimą ir kitus simptomus. Paprasčiausias ausies uždegimo įvertinimo būdas yra ausies apžiūra otoskopu. Tai yra neskausminga, efektyvu ir greita. Pamatę pasikeitusį, paraudusį, papūstą būgnelį, galime tikslingai diagnozuoti ūmų vidurinį otitą. Papildomam ištyrimui galime naudoti pneumootoskopą ir timpanometrą, kurių pagalba neskausmingai įvertiname būgnelio judrumą, būgninės ertmės būklę“, - pagrindinę ausies diagnostiką apibūdino gydytoja.
Priklausomai nuo otito rūšies, sunkumo laipsnio, vaiko amžiaus ir gretutinių ligų, otitą diagnozavęs gydytojas paskirs labiausiai konkrečiai šiam pacientui tinkantį gydymą. Pasak otorinolaringologės, stebėjimo taktika taip pat yra paplitusi gydant tokius otitus kaip lėtinis sekrecinis: „Kartais užtenka tik vaistų nuo skausmo ir geros nosies higienos, kad otitas praeitų savaime. Gydytojui paskyrus gydymą, būtina prisilaikyti visų jo rekomendacijų. Vaiko būklei negerėjant kelias dienas po paskirto gydymo, patariama kreiptis pakartotinai.
Skystis iš būgninės ertmės, anot specialistės, dažniausiai pasišalina per 3-6 savaites, nors neretai gali išlikti ir iki kelių mėnesių. Tad šiuo atveju labai svarbus yra tokio paciento sekimas. „Jeigu otitas pradeda kartotis itin dažnai, gydymas antibiotikais duoda tik trumpalaikį efektą, ilgesniam laikui suprastėja vaiko klausa, dėl to nukenčia jo kalbos ir bendra raida, tuomet prireikia operacinio gydymo, - kalbėjo vaikų otorinolaringologė ir pridūrė, jog adenoidų pašalinimo operacija neretai išsprendžia minėtas pasikartojančias vaiko sveikatos problemas. - Operacinis gydymas atliekamas taikant bendrinę endotrachėjinę nejautrą, kurios metu vaikas miega (nieko negirdi ir nieko nejaučia). Operacija užtrunka tik apie 20 min. Po jos jau tą pačią dieną pacientas paleidžiamas namo, nes dažniausiai jaučiasi puikiai. Po adenoidektomijos dažniausiai nieko neskauda, todėl mažųjų pacientų nuotaika, praėjus kelioms valandoms po operacijos, jau būna gera.“
Geriausia prevencija, gydytojos teigimu, yra rizikos veiksnių pašalinimas: Vakcinacija. Pirmiausia rekomenduojama griežtai skiepyti vaikus pagal kalendorių, o vakcina nuo gripo kasmet. Tyrimais įrodyta, kad paskiepyti vaikai otitu serga daug rečiau nei nepaskiepyti. Rankų higiena. Nebūti aplinkoje, kur rūkoma. Sloga turi būti gydoma laiku ir neužleista - nosies plovimai, anemizuojantys lašai ir / ar intranazaliniai hormonai į nosį.
Nerekomenduojama naudoti jokių šiltų kompresų ant ausų, patariama nieko nelašinti į ausį - nei aliejaus, nei česnako ar kitokios liaudies medicinos priemonės. Nebent galite paguldyti vaiką taip, kad galva būtų šiek tiek pakelta. Tam naudokite aukštesnę pagalvę.
Vasara kaip reikiant įsibėgėjo - pagaliau galime džiaugtis ne tik saulėtais orais, bet ir vandens teikiamais malonumais. Vis dažniau poilsį namuose iškeičiame į išvyką prie upės, ežero ar jūros. Tačiau svarbu būti atsargiems, kadangi dažnai maudynių metu užsikemša ausys. Remiantis specialistų teigimu, po maudynių užsikimšus ausims, pradedame prasčiau girdėti dėl į vidų patekusio vandens, kuris paprastai išteka savaime. Svarbu turėti kantrybės ir šiek tiek palaukti, kadangi po kiek laiko vanduo pasišalina pats kartu su siera ir užgulimas praeina.
Gydytojai įspėja - nenaudokite ausų krapštukų ar kitų buitinių daiktų ausų valymui, kadangi tokios priemonės gali lengvai sužeisti ausies landą ir būgnelį. Jeigu mėgstate būti vandenyje, turėkite su savimi ausų kamštelius - tai itin efektyvi apsaugos priemonė, užtikrinanti saugumą. Kitu atveju atsiranda didesnė rizika kilti ausų landos uždegimui ar netgi klausos netekimui. Pajutote ausies skausmą ir spengimą, pastebėjote pasirodžiusias išskyras ar net galvos svaigimą? Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją otorinolaringologą, kuris, naudodamasis tam skirtomis priemonėmis, galės tinkamai pasirūpinti Jūsų ausies landa.
Ką daryti, jeigu ūžia ausyse? Užgulė ausis. Ar įmanoma namuose „atkimšti“?
