Vyresni žmonės įpratina mus galvoti, jog paraudę vaikų žandai byloja apie gerą jų sveikatą. Supraskite, jog aktyvus ir sveikas vaikas visuomet bus išmuštas šiokio tokio raudonio. Tačiau nors dažnai tai gali būti teisinga, bet tik iš dalies. Kai kada raudoni žandai gali byloti apie tam tikras sveikatos problemas ir ligas.
Oda raudonuoja tuomet, kai į jos paviršių suteka daugiau kraujo. Tam, kad kompensuotų padidėjusį kraujo kiekį, kraujagyslės išsiplečia ir dėl to vieta, į kurią suplūdo kraujas, o šiuo atveju žandai - pasidaro raudoni. Tačiau, jeigu raudonis nėra susijęs su nė vienu iš šių dirgiklių, jis gali būti ir tam tikros ligos simptomas.
Kūdikių oda yra ypač jautri ir pažeidžiama, todėl skruostų paraudimas yra dažnas reiškinys, keliantis nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kūdikių skruostų paraudimo priežastis, nuo atopinio dermatito iki alerginių reakcijų ir išorinių dirgiklių. Taip pat pateiksime informaciją apie tai, kaip atskirti skirtingas būkles, kada kreiptis į gydytoją ir kaip tinkamai prižiūrėti paraudusią kūdikio odą.
Atopinis dermatitas: dažna kūdikių skruostų paraudimo priežastis
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegiminė liga, kuri dažnai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams. Ši liga pastebimai pablogina odos būklę ir gyvenimo kokybę. Atopinio dermatito kamuojama oda kur kas greičiau netenka drėgmės, susilpnėja jos apsauginis barjeras, todėl šiai ligai būdingas niežulio lydimas odos sausumas, o pažeistose vietose vystosi uždegiminiai procesai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios atopinio dermatito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai mano, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi tiek genetika, tiek imunologiniai ir išoriniai veiksniai. Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką sirgti atopine egzema patiria alergiškų tėvų vaikai. Jei vienas iš tėvų serga alerginėmis ligomis, rizika vaikui susirgti atopiniu dermatitu padidėja iki 25 proc., o jei serga abu tėvai - net iki 50 proc. Vis dėlto, net ir nealergiškų tėvų šeimose išlieka 10-15 proc. rizika, jog vaikui gali išsivystyti atopinis dermatitas.
Simptomai ir lokalizacija
Atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje. Net du iš trijų sergančiųjų atopiniu dermatitu šia liga suserga iki vienerių metukų, keturi iš penkių - iki penkerių. Kūdikiams iki 2 metų bėrimai dažniausiai atsiranda skruostų srityje, ant rankų ir kojų išorinių paviršių, taip pat plaukuotoje galvos dalyje. Paūmėjusius mažamečius atopiniai bėrimai dažniau kamuoja rankų ir kojų lenkiamuosiuose paviršiuose: alkūnių, riešų, kelių, čiurnų srityse, plaštakų, kaklo, akių vokų srityse.
Ligos eiga ir paūmėjimai
Su amžiumi liga dažnai traukiasi ir apie 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir vėliau liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomi nepalankūs veiksniai - stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpyje. Atopinis dermatitas sudėtingas dėl to, jog tai ne vien odos liga. Neretai greta šiai ligai būdingų išorinių simptomų - odos sausumo, niežulio, paraudimo, pleiskanojimo, pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip virškinimo, tuštinimosi sutrikimai.
Alergenų įtaka
Ligos paūmėjimą gali išprovokuoti patys įvairiausi alergenai, esantys kasdieninėje aplinkoje. Tai gali būti maistas, pavyzdžiui, pieno produktai, kiaušiniai, kviečių ir sojų produktai, ankštinės daržovės, žuvis, riešutai, citrusiniai vaisiai. Taip pat ir aplinkos alergenai, tokie kaip namų dulkių erkės, žiedadulkės, naminių augintinių plaukai. Odos išsausėjimą ir pažeidimų paūmėjimą dažnai provokuoja ir kontaktiniai veiksniai, pavyzdžiui, prausimasis šarminiu muilu, agresyvių skalbiklių naudojimas, net šaltis ar karštis, nepakankamas oro drėgnumas.
Gydymas ir priežiūra
Atopinis dermatito gydymas - tai sėkmingas ligos suvaldymas. Atlikus reikalingus tyrimus, išsiaiškinus, kokie dirgikliai provokuoja ligos paūmėjimą, galima atitinkamai kontroliuoti gyvenimo būdą, kad alergijos paūmėjimai būtų kuo retesni, o pasireiškimas ne toks ūmus.
Išsiaiškinus, kad atopinio dermatito paūmėjimą skatina tam tikri maisto produktai, jau galima peržiūrėti vartojamo maisto racioną, iš jo pašalinti ar vengti alergiją skatinančių produktų. Žinant, kad ligos paūmėjimą gali sukelti, pavyzdžiui, prausimosi ar skalbimo priemonės, vėlgi rinktis švelnius cheminius produktus, kuriuose nėra kvapiklių, dažiklių, kitų agresyvių ingredientų.
Svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Pasitarus su gydytoju rekomenduojama naudoti odos barjero funkcijos nemažinančias higienos priemones, nuolat drėkinti odą. Yra pastebėta, kad vasarą atopinio dermatito požymiai palengvėja, mat yra teigiamas priešuždegiminis ultravioletinių spindulių poveikis. Ligos paūmėjimo periodais gydytojas gali paskirti uždegimą slopinančių preparatų, dažniausiai kremo ar tepalo pavidalu, kuris naudojamas tepant jį ant ligos pažeistų odos vietų. Deja, bet kartais tenka gydyti infekcinį dermatitą, tuomet prireikia kitokių vaistų. Tik retais atvejais prireikia sisteminio gydymo.
Kitos galimos kūdikių skruostų paraudimo priežastys
Be atopinio dermatito, kūdikių skruostų paraudimą gali sukelti ir kitos priežastys:
Alerginės reakcijos
Alerginius bėrimus gali išprovokuoti tiek maisto, tiek kontaktiniai, net įkvepiamieji alergenai. Kai kurios reakcijos būna ūmios ir netrukus praeina, pašalinus jas sukėlusį dirgiklį, kitos - lėtinės, trunka ilgai, sunku rasti jas sukėlusią priežastį.
Išoriniai dirgikliai ir kontaktinis dermatitas
Išorinis nuolatinis drėgmės poveikis yra viena iš dažniausiai pasitaikančių irritacinio dermatito priežasčių. Ilgiau tęsiantis kontaktui su dirgikliu, vystosi lėtinis uždegimas, oda sustorėja, šerpetoja, atsiranda įtrūkimų, šlapiuojančių žaizdelių, prisideda infekcija. Kitos galimos priežastios - tai pirmiausia buitinės ir higienos priemonės, sudėtyje turinčios detergentų, dirginančių odą medžiagų, tokių kaip fosfatai, sulfatai, šarmai, rūgštys, chloro junginiai, balikliai, dažai ir panašiai.
Kitos odos būklės
Naujagimiams taip pat gali pasireikšti kitos odos būklės, tokios kaip:
- Naujagimių aknė (baltieji spuogai)
- Prakaitinis išbėrimas
- Naujagimių toksinė eritema
- Naujagimių raudonė, "Gandro žnybis"
- Naujagimių pleiskanojimas
Šios būklės dažniausiai yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.
Saulės nudegimas
Saulės nudegimas yra akivaizdus sudirgintos odos pavyzdys, tuomet oda parausta, peršti, kaista.
Kaip atpažinti atopinį dermatitą ir kitas būkles?
Nors atopinio dermatito bėrimai turi tam tikrus bruožus, nepatyrus plika akimi atskirti juos nuo kitų priežasčių sukeltų bėrimų nėra lengva. Atopiniam dermatitui būdingi odos paviršiuje susiformuojantys sausi, paraudę pleiskanojantys ir niežulio lydimi plotai. Tačiau kartais, ypač kai oda dar pažeidžiama bakterijų ar grybelių, bėrimas komplikuojasi, vystosi infekcijos požymiai - formuojasi taip vadinamas „šlapias“ bėrimas, žaizdelės, susidaro gelsvas „medaus šašas“.
Kada kreiptis į gydytoją?
Susidūrus su nerimą keliančiu bėrimu ar kita alergine reakcija, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Įvertinęs ligos simptomus, surinkęs anamnezę, gydytojas gali skirti tolesnius ligos diagnozei nustatyti reikalingus tyrimus, o nustačius alergijos sukėlėją, parinkti tinkamiausią gydymą.
Alergijos pradžiamokslis padės atpažinti ligą (pokalbis studijoje)
Patarimai, kaip prižiūrėti paraudusią kūdikio odą
- Pašalinkite galimus dirgiklius: Pirmiausia reikia pašalinti visus galimus dirgiklius. Jei oda paraudo staiga po kontakto dirginančia medžiaga, tai kruopščiai odą nuplaukite vandeniu, atsargiai nusausinkite.
- Naudokite švelnias prausimosi priemones: Prauskite kūdikį švelniomis, bekvapėmis prausimosi priemonėmis, skirtomis jautriai odai.
- Drėkinkite odą: Po prausimosi, kai oda dar drėgna, tepkite ją drėkinamuoju kremu arba losjonu, skirtu kūdikiams.
- Venkite per dažno prausimosi: Per dažnas prausimasis gali išsausinti odą ir pabloginti paraudimą.
- Apsaugokite nuo saulės: Saugokite kūdikio odą nuo tiesioginių saulės spindulių. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės, skirtus kūdikiams.
- Naudokite drabužius iš natūralių audinių: Rinkitės drabužius iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė, kurie leidžia odai kvėpuoti.
- Palaikykite tinkamą oro drėgmę: Sausas oras gali išsausinti odą, todėl pasirūpinkite, kad patalpoje būtų tinkama oro drėgmė.
Naujos priemonės sudirgusiai odai
Kai žalojančio poveikio išvengti nepavyksta ar net neįmanoma, pavyzdžiui, reikalinga depiliacija, dažnai plaunate rankas, plaukiojate baseine, įkando uodus ar panašiai, jaučiate, kad oda sausėja, peršti, paraudo - naudokite nuraminančias odą, padedančias atkurti apsauginį odos barjerą priemones. Sudirgusiai odai nuraminti, apsaugoti nuo bakterijų, jau senai taikomi cinko turintys tepalai, tačiau didesnis jo kiekis odą išsausina. Naujoji Uriage Bariederm odos struktūrą atkurianti linija su variu ir cinku suteikia odai komforto jausmą, pasižymi priešbakteriniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Atkuriamasis Cica Bariederm kremas dėl veiksmingos sudėties turi ypatingai plačias pritaikymo galimybes ne tik iritacinio dermatito, bet ir perioralinio dermatito, lūpų kampučių įtrūkimų, žvynelinės, 1-2 laipsnio nudegimų gydymui, taip pat tinka po lazerio, pilingų, depiliacijos procedūrų, pasižymi odą raminančiu, priešuždegiminiu poveikiu, greitina žaizdelių gijimą, sumažina randų formavimosi tikimybę.
Žiemos iššūkiai: nušalimas ir odos priežiūra
Žiemą tenka su vaikais eiti į lauką ir esant šaltam orui. Mamos džiaugiasi, kad grįžus skruostukai būna raudoni kaip padažyti. Kada iš tiesų raudonis yra sveikas, o kada jau rodo odos nušalimą, nužvarbimą? Kaip greitai jie paraus, priklauso ne tik nuo temperatūros ir oro drėgmės lauke, bet ir nuo paties žmogaus odos tipo. Visų šviesiaplaukių oda yra jautresnė aplinkos dirgikliams nei tamsiaplaukių.
Skruostukų paraudimas rodo, kad aplinkos temperatūra dar odos nepaveikė taip, kad susitrauktų poodžio kraujagyslės ir dėl to atsirastų blyškumas. Neteisingai daro tos mamos ir močiutės, kurios išvedusios į lauką mažylį šaltuoju metų periodu taip apmuturiuoja, kad tik matyti jo akys. Po visais šalikais, apykaklėmis neįmanoma matyti mažylio veiduko, o tai jau negerai.
Koks raudonis laikomas sveiku? Tuomet, kai jis yra nestiprus, nėra dėmėto paraudimo, tarsi įsidilginimo ir odos patinimo. Kitaip tariant, nėra šalčio alergijos požymių. Kartais skruostai parausta labai aiškiai apibrėžtu kontūru. Nereikėtų džiaugtis, jei vaiko skruostai liepsnoja.
Nuožvarbos - dažniausias vaikų odos pakenkimas šaltuoju metų periodu, kai per ilgai užsibūnama šaltame ore. Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui reikėtų odą sutepti riebiais kremais, tepalu. Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti. Žiemą, net esant -5°C temperatūrai ir pučiant vėjui, galima nušalti veidą. Nušalus oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningos pūslelės, kurioms trūkus susidaro žaizdelės. Nušalusias vietas skauda. Nušalti gali ne tik veidas.
Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta. Iki 3-4 metų termoreguliacijos sistema dar ne visai susiformavusi. Jei vaiko veidelis yra pažeistas atopinio dermatito (dėl alergijos), žiemą tokiai odai nušalti didesnė grėsmė. Reikėtų atminti, kad jei vaikutis jau buvo nušalęs, jautrumas šalčiui išlieka dar ilgai ir pakanka net ir labai trumpą laiką būti lauke, kad odelė nukentėtų. Ji tokia gali išlikti net kelerius metus.
Mamos domisi, ar įmanoma užgrūdinti vaiko skruostukus, pavyzdžiui, kasdien einant į lauką bet kokiu oru. Kartais net grįžus į šiltą kambarį vaiko skruostukai liepsnoja dar ilgai. Odą geriau atšildyti kambario temperatūroje šiltu minkšto audinio gabalėliu (skiaute). Nereikia šildyti jokiais kompresais, nes sausa, pašiurkštėjusi oda gali jautriai sureaguoti į vandenį ir staigius temperatūros pokyčius, pvz., padidėti jos paraudimas ir niežėjimas. Po nužvarbimo praėjus kelioms dienoms, pažeistas odos vietas gali imti niežėti. Taip atsitinka todėl, kad dėl uždegimo sutrikusi kraujo apytaka vėl ima gerėti.
Pokalbis su gydytoja apie paraudusius skruostukus
Klausimas: Sveiki gydytoja, bandžiau atsakymo ieškoti jau jūsų duotuose atsakymuose, bet lyg ir neradau.. mano maziukui jau kuris laikas ant žandukų atsiradę raudonos dėmelės. Bandau atrinkti nuo ko, bet nelabai sekasi. Iki 6 mėn. jis valgė tik mano pieną iš krūties ir viskas buvo gerai. Kai tik pradėjau duoti grūdų košes ir prasidėjo. Valgo 2 kartus per dieną - apie pietus daržoves su mėsyte, o pavakary prieš miegą grūdinę košytę. Iš pradžių kol valgėm ryžių košytę lyg ir nieko, bet paskui kai pradėjom avižinių dribsnių, ir 7 grūdų, į kurią įeina ir kviečiai, ir miežiai ir t.t. pradėjo baisiai raudonuoti žandukai. Iš pradžių maniau, kad nuo Similac mišinuko, kurį įdėdavau į košytę, bet jau kokia savaitė mišinuko nededu, ir jokio efekto. Paskui pamaniau, kad gal nuo tų košių, kuriose yra gliteno - avižinių dribsnių, kviečių, miežių, bet jau nebevalgom ir tų košių jau ketvirta diena, ir tai neišnyksta tos dėmelės. Valgom tik ryžių ir grikių, kuriose kiek žinau nėra gliteno. Ar galit atsakyti ar gali būti alergija tom kruopom, kuriose yra gliteno??? Nuo ko dar galėtų būti paraudę žandukai, jeigu be mano pieno, daržovių su mėsa ir tų grūdinių košyčių, jis valgo tik obuolio, banano, mėlynių??? Naudoju Sebamed kremuką, kuris skirtas veidukui, alergiškai odai. Kai išeinam į lauką, paraudimas lyg ir pamąžėja. Gydytoja sakė, kad tai būtent alergiškos odos požymis..... Labai lauksiu atsakymo ir ačiū iš anksto.
Gydytojos atsakymas: Greičiausiai tai reakcija į maistą. Iš maisto produktų reiktų neduoti jautienos, geriau kiauliena, triušiena, košes virti iš atskirų kruopų, o ne jų mišinių. Dažniausiai alergizuoja kviečiai, grikiai, retai kukurūzai, miežiai, ryžiai, avižos. Jei vaikas netoleruoja gliteno, tai dažniausiai pasireiškia viduriavimu, tad jums kaip ir nebūtina laikytis begliuteninės dietos. Bėrimai labai staigiai nepraeina, pabandykite patepti skruostukus Fenistilio geliu (jei nešlapiuoja). Galbūt vertėtų apsilankyti pas alergologą.
Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka.
Mažyliams žiemą nieko nėra smagiau nei lipdyti senį besmegenį, leistis rogutėmis nuo kalniuko ir mėtytis sniego gniūžtėmis. Įšilę, laimingi - tikras mamos džiaugsmas, ar ne tiesa? Tik štai bėda su tais įraudusiais žandukais… Kai šalta, vėjuota ir drėgna, paūmėja odos problemos. Ypač kenčia tie vaikai, kurių oda jautri, linkusi sausėti ir šerpetoti. Kodėl taip atsitinka, paaiškino gydytoja dermatologė Jurgina Ūselienė.
„Oda - didžiausias kūno organas, apsaugantis mus nuo fizinio, cheminio ir mikrobinio išorės poveikio, bet jos pačios būklei didelę įtaką daro aplinkos temperatūra ir jos pokyčiai, drėgmė. Štai kodėl keičiantis sezonams pasikeičia odos būklė.“
Liga paūmėja žiemą
Šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui, pasak med. dr. J. Ūselienės, padaugėja pacientų, atvykstančių dėl atopinio dermatito ar žvynelinės paūmėjimo. Net ir anksčiau nesirgusiems odos ligomis žmonėms atsiranda bėrimų, oda išsausėja, šerpetoja, niežti, vargina nemalonus odos sausumo ir tempimo pojūtis. Kai išsausėjimas labai ryškus, gali atsirasti skausmingų odos įtrūkimų. Išbertoje, paraudusioje odoje visuomet randama daugiau streptokokų, stafilokokų, todėl kartais skiriamas gydymas antibiotikais.
Atopiniu dermatitu sergančių mažylių mamos pastebi, kad tai liga, paūmėjanti būtent žiemą. „Paūmėjimo intensyvumas priklauso nuo kelių veiksnių - odos sausumo ir savybių, amžiaus, priežiūros įgūdžių. Yra duomenų, kad atopiniu dermatitu, astma, šienlige sergančių tėvų vaikams atopinis dermatitas dažnesnis. Visuomet atsižvelkite ir į orą. Manau, mamoms, auginančioms kūdikius ar ikimokyklinukus vertėtų žinoti, kad šaltuoju metų laiku svarbu drėkinti patalpų orą namuose, naudoti švelnius bemuilius prausiklius ir po dušo odą patepti emolientu - drėkinamuoju kūno losjonu. Tai puikus kasdienis šalčio išsausintos odos pagalbininkas, nes drėkina, maitina ir apsaugo nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio. Taip pat reikėtų nepamiršti naudoti apsauginius kremus nuo šalčio vedant vaiką į lauką.“
Dažniausiai, jeigu odos liga sergantis žmogus naudoja emolientus, o esant paūmėjimui tepasi 3-5 kartus per dieną, oda gyja greitai ir net kartais pavyksta apsieiti be hormoninių vaistų ar antibiotikų.
Kaip išsirinkti geriausią emolientą?
Med. dr. J. Ūselienė pataria rinktis tokią priemonę, kuria lengva ir malonu tepti odą. „Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad odos priežiūra šiek tiek skiriasi priklausomai nuo jūsų atžalos amžiaus, todėl geriausia produktą išsirinkti vaistinėje, kur jums patars, kokia priemonė tinkamiausia. Naujagimių ir kūdikių oda būna ypatingai jautri. Todėl žiemą norint išvengti bėrimų dažno kūdikio odelę po vonios reikėtų tepti emolientu, o jei oda sausa - net kelis kartus per dieną, o emolientų tepimas nuo gimimo apsaugo tokius vaikus nuo sunkių atopinio dermatito formų. Vaikams emolientus reikėtų rinktis pagal amžių, nereikėtų naudoti priemonių su daugiau nei 10 proc. šlapalo ar salicilo. Geriau rinktis priemones su ceramidais, izoleucinu, probiotikais bei kitomis drėkinamosiomis ir apsauginėmis medžiagomis. Emolientai su polidokanoliu ne tik saugo ir gydo, bet ir labai veiksmingai mažina niežėjimą“, - sakė med. dr. J. Ūselienė.
Vienas veiksmingiausių emolientų - su antibakterine veikliąja medžiaga L-izoleucinu. Mūsų organizmas gerai žino, kas yra izoleucinas, nes tai yra viena labiausiai paplitusių aminorūgščių, kurių gauname su maistu. Sportuojantys žmonės mėgsta papildyti savo racioną izoleucinu norėdami padidinti raumenų masės procentą ar baltymų sintezę, nors nėra įrodyta, kad tai iš tikrųjų veiksminga. O štai kosmetikos gamintojai turi įrodymų, kad izoleucinas (baltymuose vyraujanti forma vadinama L-izoleucinu) pasižymi išskirtine savybe aktyvinti antimikrobinių peptidų (AMP) gamybą. Šias tris raides rasite ant ispanų gamintojo „Isdin“ apsauginio veido odos kremo „Nutratopic Pro-AMP“ pakuotės.
Galima išvengti antibiotikų
AMP stoja į mūšį su bakterine mikroflora, kuriai kur kas lengviau patekti į odą, kai ši išsausėja. Sergančiųjų atopiniu dermatitu odos barjerinė odos funkcija itin silpna, nes ši liga stipriai pažeidžia ceramidų sluoksnį. L-izoleucinas kartu su ceramidais padidina odos drėgmę iki 24 valandų. Tyrimais įrodyta, kad kremas „Nutratopic Pro-AMP“ veikia iškart vos užtepus ir veiksmingai padeda sustiprinti apsaugines odos funkcijas net 8 valandas. Emolientai padeda palaikyti fiziologinį, rūgštinį odos pH, taip stabdydami patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi, o priemonės su L- izoleucinu gali padėti išvengti antibiotikų. Po 28 dienų nepertraukiamo vartojimo „Nutratopic Pro-AMP“ akivaizdžiai mažina pagrindinius matomus veido odos atopinio dermatito požymius: niežėjimą, sausumą, pleiskanojimą, eritemą ir odos paburkimą. Šis kremas yra tinkamas net kūdikiams nuo 5 mėnesių amžiaus.
Klausimas: Mūsų 2,5 mėnesio sūneliui jau 3 savaitę nepraeina bėrimai ant žandukų. Pediatras sakė, kad tai nuo mano vartojamo maisto per pieną patenka kūdikiui, tačiau jau viską išbandžiau, nepraeina... Nevalgau nieko alergizuojančio, atrodo, bet vis tiek nepraeina. Kas tai dar galėtų būti?
Atsakymas: Neapžiūrėjus vaiko, sunku pasakyti, kokio pobūdžio bėrimas ir ar jis gali būti alergijos sąlygotas. Svarbus požymis yra niežulys. Jei vaikui žandukų neniežti, jis nesikaso - greičiausiai nieko rimto neturėtų būti.
Ne veltui sakoma, jog esi tai, ką valgai. Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina vystyklų bėrimas, pleiskanų luobas ar kita odos problema. Nors jūsų kūdikis yra tobulas, jo oda ne visada tokia būna. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime.
Jeigu kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas. Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi. Apgamų turi daugiau nei vienas iš dešimties kūdikių. Jie ne visada yra paveldimi - kai kurie atsiranda jau gimstant, kiti pasirodo per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.
Naujagimių odos lupimasis ar sausumas yra dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Po besilupančiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika. Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų. Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių. Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia. Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.
Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių. Gelta pasireiškia gelsvu odos ir akių baltymų atspalviu. Dažniausiai ji atsiranda praėjus 2-3 dienoms po gimimo ir paprastai išnyksta per 1-2 savaites. Kūdikių oda labai jautri saulės spinduliams. Pirmuosius šešis mėnesius kūdikį reikėtų saugoti nuo tiesioginės saulės. Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje.
