Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Skaitykite toliau ir sužinokite, kada vaikams pradeda dygti dantys ir kaip atpažinti šį procesą.
Dantų sluoksniai ir tipai
Dantį sudaro šie pagrindiniai sluoksniai: Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Tai lemia struktūrinis kalcio apatito (hidroksiapatito) nanokristalų išsidėstymas. Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Jis yra gelsvos spalvos. Pulpa - gyva danties dalis, sudaryta iš nervų ir kraujo ląstelių. Cementas - jungiamojo audinio sluoksnis, laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio. Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.
Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys būna skirtingų tipų:
- Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje. Vaikai ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 dantis viršutinėje ir apatinėje eilėje.
- Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Maži vaikai kaplių neturi.
- Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar vadinami protiniais, kurių iš viso yra 4.
Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai
Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai - apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo.
Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai:
- Paraudusios ir paburkusios dantenos.
- Didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas.
- Gausesnis seilėtekis.
- Nedideli veido bėrimai aplink lūpas.
- Didesnis vaikučio irzlumas.
- Dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai.
- Sumažėjęs apetitas.
- Nežymus karščiavimas.
Kūdikio verkia, seilėjasi, kiša viską į burną, karščiuoja arba dantenos patinusios? Tai klasikiniai dantukų dygimo simptomai. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6-10 mėn., o visas procesas trunka iki 3 metų. Dažniausi požymiai (ne visi vaikai juos turi): Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną. Dantenos patinusios, raudonos, kartais su baltu „burbuliuku“. Vaikas viską graužia, kiša kumštuką į burną. Dirglumas, pradas miegas, verksmas. Apetito sumažėjimas. Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada. Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo).
Pieninių dantų dygimo laikas ir svarba
Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.
Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.
Skirtingų tipų pieninių dantų dygimas ir iškritimas:
| Danties tipas | Dygimo laikas (viršutinis žandikaulis) | Iškritimo laikas (viršutinis žandikaulis) | Dygimo laikas (apat. žandikaulis) | Iškritimo laikas (apat. žandikaulis) |
|---|---|---|---|---|
| Centrinis kandis | 8-12 mėn. | 6-7 m. | 6-10 mėn. | 6-7 m. |
| Šoninis kandis | 9-13 mėn. | 7-8 m. | 9-13 mėn. | 7-8 m. |
| Iltinis | 16-22 mėn. | 10-12 m. | 16-23 mėn. | 9-12 m. |
| Pirmasis krūminis | 13-19 mėn. | 9-11 m. | 14-19 mėn. | 9-11 m. |
| Antrasis krūminis | 25-33 mėn. | 10-12 m. | 23-32 mėn. | 10-12 m. |
Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti: rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireiškiančios ūminės infekcinės ligos.
Nuolatinių dantų dygimas
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis.
Nuolatiniai dantys dažniausiai pradeda dygti 5-6 metų vaikams ir visi nuolatiniai dantys turėtų būti burnoje (išskyrus protinius dantis) 13 metų vaikui. Tačiau kai kuriems vaikams nuolatiniai dantys nedygsta tuo pačiu laiku kaip bendraamžiams arba visai nepasirodo.
Skirtingo tipo nuolatinių dantų dygimo laikas:
| Danties tipas | Dygimo laikas (viršutinis žandikaulis) | Dygimo laikas (apat. žandikaulis) |
|---|---|---|
| Centrinis kandis | 7-8 m. | 6-7 m. |
| Šoninis kandis | 8-9 m. | 7-8 m. |
| Iltinis | 11-12 m. | 9-10 m. |
| Pirmasis prieškrūminis | 10-11 m. | 10-12 m. |
| Antrasis prieškrūminis | 10-12 m. | 11-12 m. |
| Pirmasis krūminis | 6-7 m. | 6-7 m. |
| Antrasis krūminis | 12-13 m. | 11-13 m. |
| Trečiasis krūminis (protinis) | 17-21 m. | 17-21 m. |
Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.
Priežastys, kodėl gali vėluoti nuolatinių dantų dygimas
- Genetiškai nulemtas vėlyvesnis dantų dygimas. Kai kuriems vaikams tiesiog genetiškai nulemta, kad dantys dygsta vėliau. Tokiem vaikams vėliau kalasi ir pieniniai ir nuolatiai dantys. Tai yra normalus reiškinys.
- Nėra vietos dantų lanke. Labai dažnai vietos dantų lanke trūkumas atsiranda tada, kai pieninis dantis buvo pašalintas (pvz., dėl pieninio danties supūliavimo) prieš fiziologinį danties iškritimo laiką. Tada į atsiradusį pašalinto danties tarpą pasislenka gretimi dantys ir nelieka vietos nuolatiniam dančiui išdygti.
- Nėra nuolatinio danties užuomazgos. Nuolatinis dantis gali ir neišdygti, jei kaule nėra jo užuomazgos t.y. nėra susiformavusio nuolatinio danties. Dažniausiai nebūna višutinių antrųjų kandžių užuomazgų ir apatinio žandikaulio antrųjų kaplių užuomazgų.
- Sustorėjęs kaulas ar/ir dantena. Per anksti netekus pieninio danties, gali susiformuoti sustorėjęs alveolinės ataugos (kaulo) sluoksnis ar sustorėti dantena - tada nuolatiniam dančiui „pasunkėja” dygimas.
- Yra papildomas dantis, trukdantis dygimui. Kai kurie vaikai turi papildomą dantį kaule, kuris blokuoja nuolatinio danties dygimą. Dažniausiai papildomas dantis yra prie centrinių viršutinių kandžių.
Pieninių ir nuolatinių dantų priežiūra
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas.
Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Tai padeda sumažinti seilėtekį ir pagerinti savaiminį burnos apsisaugojimą. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vyresniems vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojamos nedidelį (250-500 ppm), o paaugliams didesnį (1000-1100 ppm) fluoro kiekį turinčios pastos. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Tai pat labai svarbus tinkamo pavyzdžio rodymas.
Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą.
Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.
Kaip valytis dantukus? 🤓Animacija vaikams 👉Edukacinis filmukas
Kada kreiptis į vaikų odontologą?
Dažnai tėvams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Pirmasis vizitas rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų. Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C, dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja, dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn. - verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
