Mėlynas kūdikio sindromas yra būklė, kuriai būdingas kūdikio odos spalvos pasikeitimas. Melsvas atspalvis labiausiai išryškėja plonose odos vietose, tokiose kaip lūpos, ausų speneliai ir nagų guolis. Tai yra dėl širdies, plaučių ar kraujo sutrikimų.
Dėl prastai deguonies prisotinto kraujo kūdikis įgauna melsvą atspalvį. Paprastai kraujas iš širdies pumpuojamas į plaučius, kur gauna deguonies. Kai yra problemų su širdimi, plaučiais ar krauju, kraujas gali būti netinkamai prisotintas deguonimi. Dėl to oda įgauna mėlyną spalvą.
Mėlynojo kūdikio sindromas gali atsirasti dėl įgimtų ar aplinkos problemų. Nors TOF yra reta įgimta širdies yda, ji yra pagrindinė mėlynojo kūdikio sindromo priežastis. Truncus arteriosus: Kai kurie kūdikiai gimsta su viena arterija (vietoj dviejų), pernešančia kraują iš širdies į skirtingus kūno organus. Esant šiam defektui, gali trūkti ir vieno plaučių vožtuvo. Triburis ir plaučių atrezija: Šioms sąlygoms būdingas netinkamas trišakio ir plaučių vožtuvų veikimas. Abu šie vožtuvai leidžia kraujui tekėti viena kryptimi per širdį. Atrioventrikulinio kanalo defektas: Širdis yra padalinta į dvi dalis, kad nesusimaišytų deguonies prisotintas ir deguonies neturintis kraujas. Plaučių hipertenzija: Kūdikis gali susidurti su neįprastai aukštu kraujospūdžiu, kai arterijų skaičius plaučiuose yra mažesnis arba per siauras.
Ši būklė atsiranda dėl apsinuodijimo nitratais. Ši būklė dažniausiai pasireiškia kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Kai šis mažas, kūdikių virškinimo traktas yra jautresnis ir neišsivystęs, todėl nitratai yra labiau linkę paversti nitritais. Kai nitritas cirkuliuoja organizme, jis gamina methemoglobiną. Nors methemoglobinas yra daug deguonies, jis neišskiria to deguonies į kraują.
Genetika sukelia daugumą įgimtų širdies ydų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks fizinius egzaminus ir testus, kad patvirtintų šią būklę.
Gydymas priklauso nuo priežasčių. Įgimto mėlynojo kūdikio sindromo išvengti nepavyks. Nors mėlynojo kūdikio sindromas neturi konkretaus gydymo ar profilaktikos metodo, priežastis galima veiksmingai gydyti pažangiomis technologijomis. Tai sumažino mirtingumą.
Mėlyno kūdikio sindromas yra būklė, kai kai kurie kūdikiai gimsta arba vystosi anksti. Jai būdinga bendra odos spalva su mėlynu arba violetiniu atspalviu, vadinama cianoze.
Ar tai normalu? Kai kuriems tėvams, pavyzdžiui jeigu vaikutis gimė per anksti, serga miego apnėja ar turi kitų sutrikimų net ir rekomenduojama sekti vaiko kvėpavimą kurį laiką. Reikia prisiminti, kad kūdikiai kvėpuoja įvairiai - kartais tyliai ir giliai, o kartais - aktyviai ir garsiai.
SKMS - tai staigi kūdikio mirtis miegant, o jos priežastis nerandama atlikus tyrimus. Nerimą dažniausiai sukelia informacijos trūkumas. 90% SKMS atvejų būna vaikams nuo 0 iki 6 mėnesių amžiaus, nors rizika išlieka iki pirmojo gimtadienio.
Viena jų - kūdikio guldymas ant nugaros. Žinoma, mažylis gali būti ant pilvo, kai būdrauja, bet ilgesniam miegui guldykite jį ant nugaros. Šeimos narių rūkymas taip pat padidina SKMS riziką, todėl nedarykite to namų aplinkoje. Nenaudokite pagalvių, išimkite žaislus iš kūdikio lovelės - tai vieta miegoti, o ne žaisti. Prieš miegą išvėdinkite kambarį.
Puiki idėja savo baimes sumažinti - išmokti kūdikio gaivinimo judesių. Apsilankykite pas gydytoją ar pirmosios pagalbos kursuose - kūdikiai gaivinami šiek tiek kitaip nei suaugusieji.
Daugelis kūdikių kvėpuoja nereguliariai, todėl nereikia dėl to labai jaudintis. Taip pat miegodami pirmuosius mėnesius mažyliai atsidūsta. Jeigu norite įsitikinti ar kūdikis normaliai kvėpuoja, tiesiog švelniai palieskite jį ir jis "atsakys" jums į tai. Jeigu ne - patrinkite nugarą ar kojytes. Jeigu vis dar jokio ženklo, gali būti miego apnėja. Jeigu taip nutiko ir žinote gaivinimo procedūrą - pradėkite daryti arba pakvieskite kas tai moka.
Ji tvirtina, kad mergaitės kojos niekas gerai neapžiūrėjo, tik įtarė, jog yra problemų su kraujotaka, o kraujo tyrimai nieko blogo nerodė, tačiau pacientei nustatytas cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas. Vis dėlto Moters ir vaiko klinikos laikinai einančios direktoriaus pavaduotojos pareigas vaikų pediatrės Liudos Gražinos Bekerienės teigimu, informacija apie pacientės gydymą pateikta iškraipant ligos istoriją.
Viskas prasidėjo balandžio 23 d., pirmadienį, kai parėjus iš lauko, kad pakeistų mergaitei sauskelnes, pamatė, kad viena koja nusėta mėlynomis dėmėmis ir šiek tiek patinusi. „Gyvename netoli ligoninės, tad iš išgąsčio paėmiau dukrelę į rankas ir nuskubėjome į gydymo įstaigą. Ten greitai apžiūrėjo ir išvežė su greitosios pagalbos automobiliu į Šiaulius. Atvykome apie 14-15 val. Deja, seselė pasakė, kad niekuo negali padėti, nes gydytojas bus tik kitą dieną. Antradienį, dukrytei patikrino ausis, trečiadienį ir ketvirtadienį padarė širdies bei pilvo organų echoskopiją. Tačiau kojos niekas rimtai neapžiūrėjo, tiesiog spėjo, kad kažkas negerai su kraujotaka. Ketvirtadienį pasakė, kad mus su greitąja veš į Kauną arba Vilnių“, - pranešė moteris.
Jiems išvykus, medikė padavė siuntimą ir pasakė, kad reikės važiuoti į sostinę. „Mes nieko nežinojome, netikėtai gavome siuntimą, tad teko samdytis žmogų, kuris mus nuvežtų, nes pati automobilio nevairuoju. Siuntime parašyta, kad diagnozė nepatikslinta, bet įtaria kraujagyslių ligą, tačiau kojos nei gydytojas, nei chirurgas normaliai neapžiūrėjo. Jie pasakė, kad siunčia konsultuotis į kitą ligoninę, todėl mūsų nevežė su greitąja. Santaros klinikų gydytoja, perskaičiusi siuntimą, net nusistebėjo, kaip mes pas ją atsidūrėme, nes turėjome pirmiausia nuvykti į priimamąjį ir tik tada pas ją“, - pasakojo pacientės mama.
Anot jos, į Santaros klinikas atvykus balandžio 30 d., mergaitei buvo atlikta daug tyrimų, bet diagnozės medikai tiksliai nustatyti dar negalėjo. Be to, kraujo tyrimas parodė, kad cholesterolio kiekis kraujyje labai padidėjęs, o Šiauliuose nieko apie tai nė nesakė. Pranešė tik, kad kraujas yra geras.
Kaip ir kiekvieną pacientą, atvykusį į ligoninės Priėmimo skyrių, apžiūri šio skyriaus gydytojas. Taip pat ir šią pacientę, atvykusią į Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyvios slaugos skyrių balandžio 23 d., pirmiausia apžiūrėjo skyriuje dirbęs gydytojas. „Jo sprendimu pacientė paguldyta į Vaikų ligų skyrių, kur ją apžiūrėjo skyriaus vedėja. Pacientė ligoninėje buvo gydoma iki balandžio 26 d. Kasdien ją apžiūrėdavo gydantis palatos gydytojas, įvertindavo ir kojų būklę. Be pediatrų, pacientę tyrė dar keturi specialistai: ausų, nosies, gerklės ligų specialistas, dermatologas, kardiologas ir hematologas. Kiekvienas gydytojas pateikė pacientės būklės aprašymą. Visi gydytojai epikrizėje aprašė ir pacientės kojos būklę. Buvo įtarta kraujagyslių patologija. Diagnozės patvirtinimui pacientė buvo siunčiama į Vilniaus Santaros klinikas“, - suteikė informaciją L.G.Bekerienė.
Reikėtų pradėti kalbėti apie tai, kad ši infekcija gali pasireikšti keliomis formomis. Ir dažniausiai, lengviausiu atveju, vaikas serga sloga. Dažnas net ir nesužinos, kad vaikui yra tokio pobūdžio (meningokokinė - aut. past.) sloga. Tokiu atveju vaikai sunkiai neserga, tačiau didžiausia bėda ta, kad jie yra užkrato nešiotojai ir gali užkrėsti kitus sveikus vaikus, pavyzdžiui, darželyje ar kitame kolektyve. Šių organizmas gali sureaguoti visai kitaip, pavyzdžiui, invazinėmis formomis, kraujo užkrėtimu. Iš nosiaryklės meningokokas patenka į kraują, ir prasideda sunki meningokokinė infekcija, su vidaus organų pažeidimais, kai pažeidžiamos kraujagyslės, oda ir pan. Tai jau sunki forma.
Taip, temperatūra tokiu atveju yra labai aukšta - nuo 39 laipsnių ir daugiau. Oda pabąla, rankos, kojytės atšąla, gali pamėlynuoti, oda tampa marmurinė. Reikia atkreipti dėmesį, kad kylant temperatūrai vaikas labai dreba, jį kamuoja šaltkrėtis. Pats svarbiausias bruožas, kalbant apie meningokines infekcijas, yra tas, jog temperatūrai nukritus, vaikas jaučiasi labai blogai. Tuo tarpu virusinės infekcijos atveju, kai temperatūra nukrenta, vaikas jausis gerai, žais, tiesiog matysite, kad pagerėjo.
Žaibinės formos išsivysto labai greitai, greičiau nei per parą, o temperatūra davus vaistų turėtų pradėti kristi maždaug po 1 valandos.
Hemoraginis bėrimas - tai pagrindinis ligos ženklas, išraiška. Todėl kai vaikas karščiuoja, o temperatūrai nukritus jaučiasi prastai, būtina jį apžiūrėti nuo galvos iki kojų, ar nėra bėrimo. Pastebėta, kad pirmiausia jis atsiranda ant užpakaliuko ir šlaunų, kur tėvai dažnai net ir nepažiūri, tarkime, vaikas mažas, uždėtos sauskelnės ir pan. Nuo kitų bėrimų hemoraginis skiriasi tuo, kad paspaudus jis neišnyksta. Hemoraginis bėrimas - tai pagrindinis ligos ženklas, išraiška. Sunkios formos nėra tokios dažnos, tačiau jos yra mirtinos. Juolab, kad net ir dedant visas pastangas, vaikui atvykus laiku, medikams suteikus visą reikiamą pagalbą, ne visada pavyksta jį išgelbėti.
Ši liga gydoma labai plataus spektro antibiotikais, taip pat viskas priklauso nuo žmogaus organizmo pažeidimų. Kadangi tai yra kraujo infekcija, sepsis, tai jis gali „nuplaukti“ bet kur ir įsitaisyti silpnesnėje vietoje, pavyzdžiui, smegenyse, širdyje ir t. t. Jeigu buvo kontaktas su sergančiuoju meningokokine infekcija, su jo seilėmis, buvusiems tame pačiame kolektyve reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - jis greičiausiai paskirs leidžiamą ar geriamą vienkartinę antibiotikų dozę. Tą reikėtų padaryti per parą, nes kuo toliau, tuo labiau mažės apsauginis vaistų efektas.
Imunitetas susiformuoja visam gyvenimui, todėl vaikas jau neturėtų sirgti antrą kartą.
Cianozė - tai odos spalvos pakitimas, atsirandantis dėl deguonies prisotinto kraujo trūkumo organizme, tačiau ji paveikia ir suaugusiuosius. Tai gali nutikti dėl kraujagyslių susiaurėjimo dėl žemos temperatūros.
Jeigu vaiko lūpos pamėlynavo (arba nusidažė purpurine spalva), problema dažniausiai yra laikina ir pagrindo nerimauti nėra. Akrocianozė sukelia neskausmingą srities aplink lūpas, taip pat galūnių spalvos pokyčius. Tai dažna naujagimių ir kūdikių būklė, atsirandanti dėl temperatūros pokyčių kūdikiui ar vaikui sušalus, pavyzdžiui, po maudynių ar ilgesnio buvimo šaltame ore. Kūdikio kūnui atvėsus, kraujagyslės susitraukia, o kraujotaka sutelkiama į gyvybiškai svarbius organus - širdį, plaučius ir smegenis. Taigi, lūpos, kaip ir kitų sričių oda, pirmiausia pamėlynuoja dėl deguonies trūkumo kraujyje. Kraujas, kuriame gausu deguonies, yra raudonas, todėl sukuria šiltą atspalvį, ypač ant šviesesnės odos. O jei kraujyje deguonies mažai, oda įgauna violetinį / melsvesnį atspalvį. Šie spalvos pokyčiai dažniausiai yra pastebimi ten, kur oda yra ploniausia, pavyzdžiui, lūpų srityje. O naujagimių visa oda yra itin plona, todėl stingant deguonies ar sušalus pamėlynuoja visas jų kūnas.
Su šalčiu nesusijusį lūpų, nosies galiuko, ausų, pirštų, panagių, netgi liežuvio pamėlimą lemia cianozė - kraujyje dėl įvairių sutrikimų padaugėja redukuoto hemoglobino, o tai ir tampa pakitusios odos ir gleivinių spalvos priežastimi. Spalva gali varijuoti nuo alyvinės iki tamsiai mėlynos. Cianozę dažniausiai sukelia kvėpavimo nepakankamumas, apnėja, širdies ligos arba įgimtos ydos, įgimtos patologinės hemoglobino formos, o taip pat ir apsinuodijimas nitratais, sulfanilamidais, anilinu. Kartais cianozę vaikams sukelia ir plaučių uždegimas, bronchiolitas (apatinių kvėpavimo takų infekcija), astma.
Pasireiškus akrocianozei, jokio specialaus gydymo neprireiks. Cianozė įprastai rodo tam tikrus sveikatos sutrikimus. Priklausomai nuo diagnozės, gydymas ir būklės suvaldymas gali skirtis.
Jei oda aplink lūpas atrodo mėlyna, o pačios lūpos - purpurinės, bet kūdikis kvėpuoja be trikdžių ir jo elgesys nepakito, tikriausiai problema nebus rimta. Ar nekrinta svoris? Ar vaikeliui nebuvo nustatyta širdies yda (pavyzdžiui, atviras arterinis latakas)? Ar vaikas nėra vangus? Jei kūdikis kvėpuoja sunkiai ar apskritai negali kvėpuoti, kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą. Dažniausia ūmaus kvėpavimo sutrikimo priežastis yra kūdikio ar vaiko užspringimas, t.y.
