Vitaminas D yra gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga, atliekanti daugybę funkcijų organizme, pradedant kaulų sveikatos palaikymu ir baigiant imuninės sistemos stiprinimu. Jo kiekį kraujyje galima nustatyti atlikus specializuotą kraujo tyrimą. Šis tyrimas yra svarbus ne tik nustatant vitamino D trūkumą ar perteklių, bet ir vertinant bendrą organizmo būklę bei prevenciškai užkertant kelią įvairioms ligoms.
Vitaminas D padeda daugeliui gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, daugiausia kaulų sveikatai palaikyti. Vitamino D organizmui reikia įvairioms sveikatos funkcijoms, daugiausia kaulų sveikatai palaikyti. Vitamino D skatina kalcio įsisavinimą ir padeda organizmui palaikyti reikiamą kalcio ir fosforo kiekį kraujyje. Kad kaulai ir dantys būtų sveiki, organizmui reikia abiejų maistinių medžiagų. Optimalus vitamino D kiekis kartu su kalciu taip pat gali sumažinti osteoporozės (progresuojančio kaulų nykimo) riziką vyresnio amžiaus žmonėms.
Papildoma vitamino D nauda:
- Skatina sveiką raumenų funkciją
- Palaiko imuninę sveikatą
- Mažina sunkių ligų riziką
- Reguliuoja nuotaiką ir mažina depresiją
- Mažina fibromialgijos riziką ir simptomus
- Mažina širdies ligų riziką
- Palaiko svorio metimo pastangas ir mažina uždegimą
- Gali sumažinti mirties nuo vėžio riziką
Vitaminas D gali skatinti sveiką raumenų funkciją, nes žinoma, kad vitamino D trūkumas silpnina raumenis. Vitaminas D gali palaikyti imuninę sveikatą, nes žmonėms, kurie negauna pakankamai vitamino D, gali padidėti infekcijų ir autoimuninių bei imuninių ligų, tokių kaip 1 tipo diabetas, išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, sisteminė sklerozė, sisteminė raudonoji vilkligė ir uždegiminės žarnyno ligos, rizika. Nors tyrimų rezultatai nevienareiviai, kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D mažina sunkių ligų, įskaitant gripo ir COVID-19 infekcijų, riziką. Mažas vitamino D kiekis gali prisidėti prie ūmaus kvėpavimo takų sutrikimo, o optimalus jo kiekis gali sumažinti kvėpavimo takų sutrikimą, susijusį su kvėpavimo takų infekcijomis. Tyrimais nustatyta, kad vitaminas D gali atlikti svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir mažinant depresijos riziką. Vienoje 2020 m. apžvalgoje, kurioje buvo apžvelgti 7534 žmonės, patiriantys neigiamas emocijas, nustatyta, kad vitamino D papildų vartojimas lėmė simptomų pagerėjimą. Vitamino D papildai taip pat gali padėti žmonėms, kurių depresijos simptomai susiję su vitamino D trūkumu. Mažas vitamino D kiekis gali būti fibromialgijos, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimo, sukeliančio plačiai paplitusį kūno skausmą, rizikos veiksnys. Jis taip pat susijęs su fibromialgija sergančių žmonių skausmo, nerimo ir depresijos simptomų stiprėjimu. Palaikant subalansuotą vitamino D kiekį, gali pagerėti simptomai arba sumažėti rizika. Mažas vitamino D kiekis siejamas su tokiomis širdies ligomis kaip hipertenzija (aukštas kraujospūdis), širdies nepakankamumas ir insultas, todėl galima manyti, kad pakankamas vitamino D kiekis gali sumažinti širdies ligų riziką. Tačiau neaišku, ar vitamino D trūkumas prisideda prie širdies ligų išsivystymo, ar tai yra prastos sveikatos būklės rodiklis sergant lėtinėmis ligomis. Vitaminas D gali padėti mažinti svorį ir mažinti uždegimą , nes tyrimais nustatyta, kad nutukusių žmonių vitamino D kiekis gali būti mažesnis. Tyrimai rodo, kad mitybos pokyčiai ir svorio mažinimas gali pagerinti vitamino D kiekį. Svorio metimas ir vitamino D papildai taip pat gali sumažinti metauždegimo (žemo lygio lėtinio uždegimo) lygį. Jokie moksliniai tyrimai nerodo, kad vitamino D papildai ar vitaminas D gali padėti numesti svorio. Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad vitamino D papildai gali šiek tiek sumažinti mirties nuo vėžio riziką . Reikia atlikti daugiau tyrimų.
Vitaminas D (vitD arba kalciferolis) padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą, apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Jis padeda išvengti ar palengvinti daug kitų sutrikimų, tokių kaip: alergija, gripas, diabetas, tuberkuliozė, nutukimas, hipertenzija, išsėtinė sklerozė, nugaros skausmai, inkstų ir širdies ligos, plaukų slinkimas, piktybiniai navikai, kvėpavimo takų infekcijos, aukštas kraujo spaudimas.
Vitaminas D yra vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. jo mūsų organizme pasigamina dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. gauname su maistu. Kalciferolis dažnai yra vadinamas hormonu dėl jo unikalių savybių. Paprastai šis vitaminas prisimenamas, kai atsiranda bėdų dėl kaulų tvirtumo, kadangi jis padeda įsisavinti kalcį ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės, rachito.
Tinkamą šio vitamino lygį labai svarbu palaikyti nėščiosioms iki pat gimdymo, nes tai turės įtakos vaiko sveikatai. Subalansuoti vitD kiekiai leidžia kūdikiams gimti sveikiems, su stipria imunine sistema ir būti nealergiškiems.
Kaip nustatyti vitamino D kiekį kraujyje?
Vitamino D kiekį galima nustatyti atlikus 25-hidroksi vitamino D kraujo tyrimą. Šis tyrimas gali parodyti, ar jūsų kraujyje yra pakankamas vitamino D kiekis, ar jums gresia vitamino D trūkumas, ar jo kiekis yra per didelis. Rezultatai gali būti pateikiami nanogramų mililitre (ng/ml) arba nanomolių litre (nmol/l).
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nustatyti, ar gaunate pakankamai vitamino D, naudodamas 25-hidroksivitamino D kraujo tyrimą. Jei pageidaujate vitamino D kiekį pasitikrinti namuose, yra testų variantų. Dauguma jų yra savarankiškai atliekami testai, naudojant pirštu paimtą kraujo mėginį. Gavę mėginį, galite jį nusiųsti į laboratoriją ir laukti rezultatų, kurie gali užtrukti kelias dienas ar savaites. Rezultatus gausite lengvai skaitomoje ataskaitoje arba pasikalbėję su medicinos personalu laboratorijoje.
Vitamino D3 ir D2 tyrimas atliekamas imant kraujo mėginį.
Vitamino D kiekio kraujyje interpretacija
Vitamino D kiekis kraujyje paprastai interpretuojamas vienodai visose amžiaus grupėse:
- Nepakankamas: Mažiau nei 12 ng/ml (mažiau nei 30 nmol/l)
- Nepakankamas: nuo 12 iki 19,9 ng/ml (nuo 30 iki 49,9 nmol/l)
- Pakankamas: 20 ng/ml (50 nmol/l) ir daugiau (bet ne toksiškumo lygis).
- Toksiškumo rizika: Daugiau kaip 50 ng/ml (125 nmol/l)
Normalia vitamino D norma kraujyje suaugusiam laikoma 30-50 ng/ml (arba 75 nmol/l-125 nmol/l). Jeigu kalciferolio kiekis yra mažesnis nei 20 ng/ml (arba 50 nmol/l), laikoma, kad tai sunkus vitamino D trūkumas. Lengvas vitamino D trūkumas nustatomas tuomet, kai jo kiekis kraujyje yra 20-30 ng/ml (arba 50 - 75 nmol/l). Rekomenduojama vitamino D norma vaikams yra 20-40 ng/ml arba 30-50 ng/ml, t. y. tokia pati kaip ir suaugusiems.
Laikoma, kad geros kaulų sveikatos užtikrinimui pakanka 20 ng/ml ar didesnės vitamino D koncentracijos. Tačiau mažesnis nei 20 ng/ml kiekis laikomas nepakankamu, o mažesnis nei 12 ng/ml - nepakankamu, o tai gali sukelti neigiamų padarinių. Negydomas vitamino D trūkumas gali sukelti sunkių kaulų sutrikimų, tokių kaip rachitas ar osteomaliacija.
Vitamino D kiekio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Atlikus vitamino D kiekio Jungtinėse Amerikos Valstijose tyrimą nustatyta, kad pagal amžiaus grupes trūkumo ir nepakankamumo procentinė dalis yra tokia:
| Amžius | Trūkumas | Nepakankamumas |
|---|---|---|
| Nuo 1 iki 5 | 6.6% | 0.5% |
| Nuo 6 iki 11 | 12.3% | 1.4% |
| Nuo 12 iki 19 | 22.7% | 4.8% |
| Nuo 20 iki 39 | 23.8% | 7.6% |
| Nuo 40 iki 59 | 18.6% | 5.7% |
| 60 ir daugiau | 12.3% | 2.9% |
Retrospektyviai išanalizuoti 1354 vaikams 2011-2015 metais Vaikų ligoninėje, VŠĮ VULSK filiale atliktų vitamino D (25-hidroksicholekalciferolio) koncentracijos kraujo serume tyrimų rezultatai. Iš 1354 tiriamųjų vaikams iki 2 metų atlikta 47,5 % (643), o 2-18 metų vaikams - 52,5 % (711) vitamino D koncentracijos kraujo serume tyrimų. Tik 29,5 % iki 2 metų ir 17,3 % vyresnių nei 2 metų vaikų nustatytos optimalios vit. D koncentracijos. Bendrai abiejose grupėse ryškus trukumas nustatytas 12,2 % tiriamųjų, trukumas - 21,1 %, suboptimali koncentracija- 16 %, optimali - 23,1 %, padidėjusi - 22,8 %, ryškiai padidėjusi - 4,4 %, toksinė - 0,4 %. Vit. D koncentracijos I ir II grupėse patikimai skyrėsi: 55,1 % I grupės tiriamųjųnustatyta padidėjusi vit. D koncentracija ir 15,4 % vitamino D stoka, o daugumai (80,1 %) II grupės tiriamųjų - šio vitamino stoka. Išvados. Daugiau nei pusei (55 %) vaikų iki 2 metų nustatoma per didelė vit. D koncentracija, o 80 % vyresnių vaikų patiria nuolatinę jo stoką. Vit. D koncentracija nesiskyrė tarp lyčių ir tarp metų laikų I grupėje, o II grupėje nustatyta mažesnė šio vitamino koncentracija pavasarį.
Rekomenduojamas vitamino D paros kiekis
Nacionalinio sveikatos వైద్యా సంస్థ Maisto papildų biuro duomenimis, daugumai suaugusiųjų, vaikų ir paauglių vidutinė rekomenduojama vitamino D paros norma yra 600 TV, o vaikams iki 12 mėnesių - 400 TV.
| Amžius | Rekomenduojamas kiekis |
|---|---|
| Nuo gimimo iki 12 mėnesių | 10 mcg (400 IU) |
| Vaikai nuo 1 iki 13 metų | 15 mcg (600 IU) |
| Paaugliai nuo 14 iki 18 metų | 15 mcg (600 IU) |
| Suaugusieji nuo 19 iki 70 metų | 15 mcg (600 IU) |
| Suaugusieji 71 metų ir vyresni | 20 mcg (800 IU) |
| Nėščios ar žindančios moterys | 15 mcg (600 IU) |
Daugumai suaugusiųjų kasdien reikia bent 15 mikrogramų (mcg) - arba 600 tarptautinių vienetų (TV) - vitamino D, kad būtų palaikomas sveikas jo kiekis. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamas kiekis priklauso nuo amžiaus.
Kas atsitinka, kai vitamino kiekis yra nenormalus?
Per mažas vitamino D kiekis gali sukelti jo trūkumą, o per didelis - toksiškumą.
Vitamino D trūkumas
Mažesnis nei 20 ng/ml vitamino D kiekis reiškia trūkumą. Kai kuriems žmonėms gali būti didesnė trūkumo rizika, nes jie negali gauti pakankamai vitamino D iš saulės šviesos.
Kam gresia vitamino trūkumas?
- Žmonės, kurie naudoja apsauginius kremus nuo saulės: Žmonės, kurie naudoja apsauginį kremą nuo saulės, kurio apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra 15 arba didesnis, gali sumažinti vitamino D3 gamybą organizme.
- Žmonės, kurių oda ribotai būna saulėje: Tai žmonės, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia uždarose patalpose, gyvena pastatuose, į kuriuos nepatenka saulės spinduliai, arba dėvi kūno ir galvos apdangalus, kurie riboja saulės spindulių poveikį odai.
- Žmonės, kurių oda tamsesnė: Kuo daugiau melanino (odos pigmento), tuo mažiau vitamino D oda pasisavina.
- Žindomi kūdikiai: Rekomenduojama kūdikiams kasdien duoti 400 TV vitamino D papildų.
- Vyresnio amžiaus žmonėms: Su amžiumi odos gebėjimas pasigaminti vitaminą D dėl saulės spindulių poveikio pradeda mažėti.
- Žmonės, sergantys sveikatos sutrikimais, kurie riboja riebalų pasisavinimą, pavyzdžiui, celiakija, Krono liga arba opiniu kolitu: Šios ligos taip pat lemia prastą vitamino D įsisavinimą iš maisto.
- Žmonės, kurie yra nutukę arba kuriems buvo atlikta skrandžio apylankos operacija: Abiem atvejais reikia daugiau vitamino D.
Šie veiksniai gali padidinti vitamino D trūkumo riziką. Todėl labai svarbu gauti vitamino D iš kitų šaltinių, išskyrus saulės šviesą, įskaitant mitybą ir maisto papildus.
Dauguma žmonių, kuriems trūksta vitamino D, neturi jokių simptomų. Kiti gali pastebėti neaiškių simptomų. Vitamino D trūkumo simptomai gali būti šie:
- Raumenų skausmas ir (arba) raumenų silpnumas
- Kaulų skausmas
- Raumenų spazmai
- Vaikams - rachitas su skeleto deformacija
- Nuovargis ir mieguistumas.
- Dažnas sergamumas. Trūkstant vitamino D susilpnėja imunitetas. Todėl dažniau pasireiškia peršalimas, gripas ir kitos virusinės infekcijos.
- Aukštas kraujo spaudimas. D vitaminas reikalingas gerai širdies ir kraujagyslių sistemos būklei.
- Irzlumas, prasta nuotaika, depresijos požymiai. Kalciferolis turi įtakos serotonino, kitaip vadinamo laimės hormono, išsiskyrimui smegenyse.
- Sumažėjusi ištvermė.
- Ilgai gyjančios žaizdos. Trūkstant šio vitamino prasčiau gyja žaizdos.
- Plaukų slinkimas. Esant D vitamino trūkumui gali pradėti gausiai slinkti plaukai. Dažniausiai tai pasireiškia moterims.
- Raumenų silpnumas.
Toksinis vitamino D poveikis
Toksinis vitamino D poveikis, dar vadinamas apsinuodijimu vitaminu D arba hipervitaminoze D, pasitaiko retai. Tačiau negydomas jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jis gali pasireikšti, jei žmogus išgėrė per daug vitamino D iš be recepto parduodamų maisto papildų arba išrašyto vitamino D.
Pagrindinė vitamino D toksiškumo komplikacija yra hiperkalcemija, t. y. didesnis nei įprastai kalcio kiekis kraujyje. Hiperkalcemija sukelia vitamino D toksiškumo simptomus. Simptomai gali būti šie:
- Sumišimas
- Vidurių užkietėjimas
- Dehidratacija ir padidėjęs troškulys
- Dažnas šlapinimasis
- Inkstų akmenys
- Letargija (nuovargis, mieguistumas, energijos ar protinio sąmoningumo stoka)
- Apetito praradimas
- Raumenų silpnumas, dėl kurio gali būti sunku vaikščioti
- Pykinimas ir vėmimas
Vitamino D tam tikrais atvejais galima ir perdozuoti. Tačiau tai žymiai retesnė problema nei šio vitamino trūkumas. Dėl saulės spindulių kalciferolio perteklius yra neįmanomas. Perdozavus vitD gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė.
Toksinio vitamino D poveikio gydymas apima kalcio kiekio kraujyje mažinimą. Paprastai tai daroma:
- Nutraukiamas vitamino D ir kalcio papildų vartojimas
- Į veną (IV, per veną) leidžiami skysčiai, skirti dehidratacijai mažinti
- Kortikosteroidai ir bisfosfonatai, blokuojantys kaulų rezorbciją (kaulinio audinio irimą ir mineralų išsiskyrimą į kraują).
Vitaminų toksiškumo galima išvengti nevartojant vitamino D papildų, jei jo kiekis yra normalus, ir nevartojant daugiau, nei rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistas. Jei vartojate receptinius vitamino D papildus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas reguliariai tikrins jūsų vitamino D kiekį. Vitamino D papildus ir receptinius vaistus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, kad išvengtumėte toksinio poveikio.
Būdai, kaip padidinti vitamino D kiekį
Daugiau vitamino D galite gauti praleisdami daugiau laiko saulės šviesoje. Kiti būdai - papildai ir vitamino D turtingas maistas.
Saulės spindulių poveikis
Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, nes saulė yra vienas geriausių vitamino D šaltinių. Odoje yra 7-dehidrocholesterolio, tam tikros rūšies cholesterolio, kuris padeda gaminti vitaminą D. Šį junginį veikiant saulės UV-B spinduliuotei, susidaro vitaminas D. Iš saulės gaunamas vitaminas D gali cirkuliuoti daug ilgiau nei vitaminas D, gaunamas iš maisto papildų ar maisto. Nepaisant to, vitamino kiekis jūsų organizme priklauso nuo tokių veiksnių, kaip amžius, odos pigmentacija, geografinė padėtis, apsaugos nuo saulės naudojimas, dėvimi drabužiai ir sveikatos būklė, kuri gali trukdyti vitamino D perdirbimui organizme.
Būnant saulėje. Tai - pagrindinis vitamino D šaltinis. Vitaminas D gaminasi kuomet odą veikia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB). Šias 10-20 minučių turite būti nepasitepę apsauginiu kremu nuo saulės, kuris blokuoja UVB spindulius.
Daug vitamino D turintys maisto produktai
Daugelyje maisto produktų gausu vitamino D, o jų vartojimas gali padėti palaikyti pakankamą vitamino D kiekį. Kai kurie maisto produktai, kuriuose gausu vitamino D, yra šie:
- Riebi žuvis: Upėtakiai, lašišos, tunai ir skumbrės - vieni geriausių vitamino D šaltinių maiste.
- Žuvų kepenų taukai: Pavyzdžiui, menkių kepenų aliejus
- Vitaminu D praturtintas pienas: Pienas, kuriame yra apie 120 TV vitamino D viename puodelyje, taip pat augalinės kilmės alternatyvos, pavyzdžiui, sojų, migdolų ir avižų pienas.
- Vitaminu D praturtinti maisto produktai: Pavyzdžiui, pusryčių dribsniai, apelsinų sultys, jogurtas ir margarinas
- Jautienos kepenys, kiaušinių tryniai ir sūris: Turi nedidelį kiekį vitamino D.
- Grybai: Mėsainiai, kuriuose yra šiek tiek vitamino D, tačiau daugiau vitamino D turi tie, kurie pažymėti kaip veikiami ultravioletinių spindulių, nes juose yra daugiau vitamino D.
Su maistu. Apie 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Gausiausiai jo yra riebiose žuvies rūšyse (lašišoje, skumbrėje, silkėje, upėtakyje, tune), ikruose, žuvies taukuose, kiek mažiau jautienos kepenyse, kiaulienoje, kiaušinio trynyje, kai kuriuose grybuose, pieno produktuose. Vitamino D kiekis maisto produktuose labai priklauso nuo sezono, saulėtų dienų skaičiaus, ūkininkavimo būdo.
Vitaminas D2 ir vitaminas D3
Yra dvi pagrindinės vitamino D papildų rūšys - D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis). D3 gali padidinti vitamino D kiekį kraujyje daugiau ir ilgesniam laikui nei D2. Šie vitaminai yra tirpūs riebaluose, todėl juos reikėtų vartoti valgio ar užkandžio metu, kuriame yra šiek tiek riebalų, kad geriau pasisavintųsi.
Vitaminas D3 susidaro žmogaus odoje, veikiant UVB spinduliams, ir yra gaunamas su gyvuliniu maistu. Jis reguliuoja PTH sintezę ir sekreciją, kaulų mineralizaciją, palaiko pastovų kalcio ir fosforo kiekį kraujyje. Be to, manoma, kad šis vitaminas gali sumažinti širdies nepakankamumo riziką, nes pagerina širdies veiklą žmonėms, kuriems ji yra nusilpusi. Vitaminas D2 gaunamas tik su augaliniu maistu. Jis atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir D3, tačiau jų molekulinės struktūros šiek tiek skiriasi. Dar nėra iki galo išsiaiškinta, ar vienas iš šių vitaminų yra geresnis už kitą. Abu jie gali padidinti vitamino D kiekį kraujyje.
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
Jei nerimaujate, kad negaunate pakankamai vitamino D, arba manote, kad jūsų organizmas netinkamai jį naudoja, kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Tai ypač svarbu, jei turite vitamino D trūkumo rizikos veiksnių. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali patikrinti vitamino D kiekį ir pasakyti, ar jis atitinka sveikąsias ribas, ar reikia papildų.
Prieš pradedant papildomai vartoti D vitaminą, reikėtų išsiaiškinti, ar Jums to iš tiesų reikia. Todėl pirmiausia rekomenduojamas vitamino D tyrimas. Jei vitamino D kiekis organizme optimalus, norint jį palaikyti rudens-žiemos laikotarpiu, per dieną reikėtų suvartoti 800-1000 šio vitamino tarptautinių vienetų (TV). Jei jo kiekis kraujyje mažesnis ar labai mažas, gali būti rekomenduojamos 2000-4000 TV dozės arba vienkartinė 40 000 TV dozė.
Daugumai žindomų arba mišriai maitinamų kūdikių trūksta vitamino D. Jei mama jo turėjo pakankamai, naujagimiams šio vitamino atsargos baigiasi apytiksliai po 8 sav., o neišnešiotiems kūdikiams dar greičiau. Kūdikius iki 6 mėn. amžiaus rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl net ir vasaros metu jų organizmas gali nepagaminti pakankamai kalciferolio. Tam, kad būtų užtikrintas vaiko augimui ir vystymuisi reikalingas vitamino D kiekis, nuo 2-4 sav. žindomiems ir mišriai maitinamiems kūdikiams rekomenduojama jo duoti papildomai.
