Tuštinimasis krauju - tai ne tik nemalonus, bet ir nerimą keliantis simptomas, galintis signalizuoti apie įvairias virškinimo sistemos problemas. Tuštinimasis krauju apibūdina bet kokį kraujo išsiskyrimą kartu su išmatomis. Kraujo spalva gali skirtis nuo ryškiai raudonos iki tamsiai juodos, priklausomai nuo kraujavimo šaltinio ir intensyvumo. Svarbu nustatyti, iš kur tiksliai kyla kraujavimas, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymą. Kraujavimas iš virškinamojo trakto yra simptomas, į kurį reikia žvelgti labai rimtai ir atsakingai, nes jį lydi pakankamai nemaža mirštamumo rizika. Kraujavimas iš išangės gali reikšti ir kitas, ne mažiau grėsmingas sveikatos problemas. Kraujas išmatose yra ir vienas iš vėžinių susirgimų požymių. O tokių ligų nustatymas ankstyvoje stadijoje yra kritiškai svarbus.
Kraujavimas iš virškinamojo trakto - tai ūmus, gausus, dažnai lėtinis ir nepastebimas arba „slaptas“ kraujavimas iš viršutinės virškinimo kanalo dalies (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna). Iš visų kraujavimo iš virškinamojo kanalo atvejų apie 80-90 % yra kraujavimas iš viršutinio trakto, ir tik apie 10-20 % - kraujavimas iš apatinio virškinimo kanalo dalies.
Kraujavimas iš išangės yra dažnas tiesiosios žarnos išangės kanalo ligų simptomas. Jį gali sukelti įvairios priežasties - nuo visiškai nepavojingų iki grėsmingų susirgimų. Kraujavimas iš išangės yra dar vienas geras paciento draugas, priverčiantis greičiau kreiptis pas specialistą. Iš kraujavimo pobūdžio galima nustatyti pažeidimo lygį.
Dažniausios kraujavimo išmatose priežastys
Kraujas išmatose yra svarbus simptomas, rodantis, kad virškinamajame trakte vyksta kraujavimas, dažniausiai iš apatinės virškinimo trakto dalies - storosios žarnos, tiesiosios žarnos ar išangės. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti kraujavimą iš apatinio virškinimo kanalo dalies yra divertikuliozė, angiodisplazija, uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas), žarnyno onkologiniai susirgimai ir išangės bei tiesiosios žarnos pažeidimai (išangės įplėšos, hemorojus).
Hemorojus
Hemorojus drąsiai gali būti vadinamas liga, kurios atsiradimui įtaką daro šių dienų civilizacijos pasiekimai ir šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas (blogi mitybos įpročiai, mažas judrumas, sėdimas darbas, dėl ko dažnai užkietėja viduriai). O kur dar patogus automobilis vietoje pasivaikščiojimo pėsčiomis, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio. Be abejo, ligai išsivystyti įtakos turi ir amžius, genetika, liga paūmėja besilaukiančioms moterims. Žmogaus išangės kanale kraujagyslės sudaro tankią kraujagyslinę pagalvėlę, kitaip dar vadinamą hemoroidais. Šie dariniai kartu su išangės raumenų pluoštais išoriškai uždaro žarną ir apsaugo raumenų pluoštus tuštinantis. Sutrikus normaliai kraujotakai ir išangės kanalo kraujagyslėms pabrinkus, atsiranda nemalonūs jutimai ir kiti simptomai, įvardijami bendru žodžiu „hemorojus".
Pasak chirurgo Česlovo Klimo, pirmasis hemorojaus simptomas gali būti kraujavimas, kuris atsiranda tuštinantis, kraujas pastebimas ant tualetinio popieriaus, klozeto, kartais kraujas laša ar net trykšta srove. Kraujavimas pasirodo periodiškai, kraujas paprastai būna šviesiai raudonas, be gleivių. Gan dažnas pirmasis ligos simptomas yra hemorojinių mazgų iškritimas. Pacientą kamuoja nemalonūs pojūčiai, skausmas ar niežulys išangėje. Prasidėjus kraujavimui pacientas gali netekti nedidelio kiekio kraujo, o kartais gali ir stipriai nukraujuoti, dėl ko gali išsivystyti mažakraujystė, todėl reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Hemorojus (mazgai) - tai išsiplėtusios kraujagyslės (kaverniniai kūneliai) tiesiosios žarnos srityje. Į kaverninius kūnelius atiteka arterinis kraujas, todėl kraujavimas dažniausiai būna ryškiai raudonu krauju ir gausiai. Tuštinimosi metų padidėję mazgai lenda kartu su išmatomis į išorę. Stanginantis ir tuštinimosi metu, dėl padidėjusio kraujo spaudimo mazge ir traumavimo išmatomis, kaverninis kūnelis trūksta. Kraujuoja paprastai tuštinimosi pabaigoje - palaša į klozetą ar teka srove. Kraujas gali būti ir ant tualetinio popieriaus ar išmatų paviršiuje. Paprastai kraujavimas būna be skausmo.
Kiti hemorojaus simptomai (be kraujavimo) gali būti: diskomfortas ar spaudimo jausmas išangėje - ypač sėdint ar po tuštinimosi; niežėjimas ir perštėjimas - dėl dirginimo ir išskyrų iš tiesiosios žarnos; mazgeliai ar gumbeliai atsiradimas šalia išangės (išorinis hemorojus); skausmas ar maudimas - ypač jei hemoroidinis mazgas yra užspaustas ar trombuotas (užsikimšęs kraujo krešuliu); gleivinės išskyros - gali sudirginti odą aplink išangę; svetimkūnio pojūtis tiesiojoje žarnoje ar jausmas, kad žarnynas iki galo neištuštėja.
Išangės įplėšos
Išangės įplėša - tai išilginis gleivinės įtrūkimas išeinamosios angos kanale, kuris gali atsirasti dėl kieto ar sauso išmatų kamščio, rečiau - dėl viduriavimo. Kraujo paprastai būna nedaug, dažniausiai ant popieriaus, valantis. Ryškiai raudonas kraujas būdingas išangės įplėšai ir hemorojui. Skiriasi tik kraujo kiekis. Įplėšai būdingas neintensyvus kraujavimas - keli lašai.
Sergant išangės įplėša, be kraujavimo galimi ir kiti simptomai: aštrus, deginantis ar veriantis skausmas tuštinimosi metu, kuris gali tęstis dar kelias valandas po jo; skausmingas raumenų susitraukimas aplink išangę (spazmas), dėl kurio tuštinimasis tampa sunkus ir bijoma eiti į tualetą; niežėjimas ar perštėjimas išangės srityje; kartais gali būti juntamas nedidelis patinimas ar gumbelis prie įplėšos krašto (vadinamas sarginiu mazgeliu) - ypač lėtinės įplėšos atveju.
Uždegiminės žarnų ligos
Uždegiminės žarnyno ligos - tokios, kaip opinis kolitas ar Krono liga. Kraujavimas, sergant uždegiminėmis žarnų ligomis, dažniausiai būna su gleivėmis. Priklausomai nuo to, kokiame segmente yra žarnos uždegimas, koks jo intensyvumas, kraujo kiekis gali būti įvairus - nuo kelių kruvinų gleivingų gijų ant išmatų iki viduriavimo krauju ir gleivėmis. Kraujavimas iš išangės gali būti nuolatinis arba pasikartojantis, o kraujas dažnai susimaišęs su išmatomis. Kraujas būna tamsesnis nei sergant hemorojumi, o tuštinimasis dažnai būna dažnas ir gali būti skausmingas.
Kiti būdingi simptomai sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis: pilvo skausmai ir spazmai, ypač prieš tuštinimąsi; viduriavimas gali būti su gleivėmis ar pūliais; svorio kritimas ir silpnumas; karščiavimas ar bendras negalavimas, kai liga paūmėja. Šios ligos yra lėtinės, todėl simptomai gali atsirasti bangomis - periodiškai paūmėti ir vėl aprimti.
Storosios žarnos polipai ir vėžys
Polipai yra gerybinės auglių formos struktūros, kurios gali sukelti kraujavimą. Kraujavimas iš išangės, sergant žarnyno polipais ar vėžiu dažniausiai būna nepastebimas iš karto ir be skausmo. Kraujas gali būti: tamsus, sumaišytas su išmatomis, todėl pacientas gali jo nepastebėti plika akimi; kartais matomas kaip ryškiai raudonos ar rusvos gyslelės ant išmatų paviršiaus; ilgainiui dėl nuolatinio, net ir nedidelio kraujavimo gali atsirasti silpnumas, nuovargis, blyškumas - dėl mažakraujystės (anemijos).
Kiti galimi simptomai: pakitęs tuštinimosi dažnis ar pobūdis - viduriavimas, užkietėjimas arba pojūtis, kad žarnos visiškai neištuštėja; skausmas ar pilvo pūtimas; neaiškus svorio kritimas; kartais pasirodo gleivės išmatose ar pilvo diskomfortas; pasikeitusi išmatų forma. Svarbu žinoti, kad tokio tipo kraujavimas dažnai būna negausus ir beskausmis, todėl jį galima lengvai supainioti su hemorojaus požymiais. Dėl to, jei kraujas iš išangės pasirodo be skausmo, ypač vyresniame amžiuje ar kartu su tuštinimosi pokyčiais, būtina atlikti kolonoskopiją.
Storosios žarnos vėžys - tai vėžio rūšis, prasidedanti storojoje arba tiesiosios žarnos audiniuose. Kai vėžys prasideda storojoje žarnoje, jis vadinamas storosios žarnos vėžiu. Nors storosios žarnos vėžys ne visada gali sukelti pastebimų simptomų, įprasti požymiai gali būti tuštinimosi įpročių pokyčiai, kraujas išmatose (ryškiai raudonas arba tamsus), dažni pilvo pūtimo skausmai, pilvo pūtimas, pilnumo jausmas arba mėšlungis, svorio kritimas ir nuovargis. Storosios žarnos vėžio diagnostika gelbsti gyvybes. Kolonoskopija laikoma auksiniu atrankinės patikros standartu, nes šios procedūros metu nustatytus polipus galima pašalinti, kol jie netapo vėžiniai. Kolonoskopija taip pat gali nustatyti ankstyvą vėžį, kurį galima išgydyti operuojant.
Kitos priežastys
Kraujavimas iš išangės, sergant išangės fistule. Išangės fistulė - tai nenormalus kanalas (takelis), susiformuojantis tarp tiesiosios žarnos ar išangės kanalo ir odos aplink išangę. Dažniausiai ji išsivysto po uždegimo ar pūlinio šioje srityje. Kraujavimas sergant fistule paprastai būna nedidelis ir pasireiškia kartu su pūlingomis ar kraujingomis išskyromis iš nedidelės angos šalia išangės; po tuštinimosi, kai išskyros gali sustiprėti, dėl spaudimo; kartais ant apatinių drabužių matomi pėdsakai kraujo ar pūlių. Svarbu: išangės fistulė savaime neužgyja. Jei pastebite nuolatinį išskyrų ar kraujo tekėjimą iš angos šalia išangės, būtina kreiptis į gydytoją proktologą.
Kraujo krešėjimo sutrikimai. Kai kraujas kreša silpniau nei įprastai, net smulkūs žarnyno ar tiesiosios žarnos pažeidimai gali sukelti kraujavimą. Tai gali pasitaikyti: esant įgimtiems ar įgytiems krešėjimo sutrikimams (pvz., hemofilijai, kepenų ligoms); sergant kepenų ar kraujo ligomis, kurios veikia krešėjimo baltymų gamybą; vartojant vaistus, mažinančius kraujo krešėjimą.
Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai gali padidinti polinkį kraujuoti iš virškinamojo trakto, įskaitant ir išangės sritį: antikoaguliantai („kraują skystinantys“ vaistai), pvz., varfarinas, apiksabanas, rivaroksabanas; antitrombocitiniai vaistai, pvz., aspirinas, klopidogrelis; nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas), ypač vartojami ilgesnį laiką; kai kurie maisto papildai ar žolelės (pvz., žuvų taukai, ginkmedis) taip pat gali šiek tiek didinti kraujavimo riziką.
Kraujas pakakojus: kaip atrodo ir kada sunerimti?
Kraujas išmatose gali atrodyti įvairiai, o kraujo spalva dažnai padeda nustatyti kraujavimo šaltinį. Ryškiai raudonas kraujas paprastai rodo kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto dalies, pavyzdžiui, tiesiosios žarnos ar išangės, ir gali būti matomas ant tualetinio popieriaus, klozete arba išmatų paviršiuje. Nedidelis kraujo kiekis klozete arba ant tualetinio popieriaus dažnai siejamas su tokiomis ligomis kaip hemorojus arba išangės įtrūkimai. Tačiau tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai, pomidorai arba maisto produktai su raudonais maisto dažikliais, taip pat gali sąlygoti rausvas išmatas. Pastebėję didesnį kiekį ryškiai raudono kraujo, nedelsdami praneškite apie tai savo sveikatos priežiūros specialistui.
Tamsios spalvos išmatos gali reikšti kraujavimą iš aukštesnės virškinamojo trakto dalies, pavyzdžiui, skrandžio ar plonosios žarnos. Kraujui judant virškinimo sistema, jis gali būti iš dalies suvirškintas, todėl gali susidaryti juodos, lipnios išmatos. Tačiau tam tikri maisto produktai, įskaitant kraujinę dešrą, mėlynes ir juodąjį saldymedį, taip pat gali paskatinti tamsias išmatas. O taip pat geležies papildai ir aktyvinta medžio anglis.
Kraujas išmatose - pavojaus signalas, kuris dažniausiai įspėja apie prasidėjusį apatinės virškinimo trakto dalies kraujavimą. Kraujavimas iš virškinamojo trakto yra simptomas, į kurį reikia žvelgti labai rimtai ir atsakingai, nes jį lydi pakankamai nemaža mirštamumo rizika. Kraujavimas iš išangės gali reikšti ir kitas, ne mažiau grėsmingas sveikatos problemas. Kraujas išmatose yra ir vienas iš vėžinių susirgimų požymių. O tokių ligų nustatymas ankstyvoje stadijoje yra kritiškai svarbus. Svarbu žinoti, kad kartais kraujavimas iš virškinamojo trakto gali būti mikroskopinis, tai yra vizualiai nepastebimas. Plika akimi nematomas, kitaip vadinamas slaptas kraujas išmatose, yra labai klastingas ir pavojingas gyvybei.
Kraujas išmatose niekada neturėtų būti ignoruojamas, net jei jis pasirodo epizodiškai ar nesukelia kitų nusiskundimų. Ar kraujas išmatose visada reiškia rimtą ligą? Ne visada. Gana dažnai kraujo išmatose priežastys yra hemorojus ar išangės įplėšos, kurios dažniausiai nėra pavojingos. Tačiau kraujas išmatose gali būti ir rimtesnių ligų, įskaitant uždegimines žarnų ligas ar žarnyno navikus, simptomas, todėl svarbu to neignoruoti ir ištirti priežastį.
Bet kokios spalvos kraujas reikalauja gydytojo įvertinimo. Nedidelis ryškiai raudono kraujo kiekis ant tualetinio popieriaus dažnai susijęs su hemorojumi ar išangės įplėša. Vis dėlto, jei kraujavimas kartojasi, stiprėja ar atsiranda kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Kai kurios būklės, pavyzdžiui, žarnyno navikai, divertikulų kraujavimas ar angiodisplazijos, gali sukelti kraujavimą be skausmo. Todėl kraujo atsiradimas be jokių kitų simptomų taip pat neturėtų būti ignoruojamas.
Jeigu jaučiate geležies stokai ar geležies stokos mažakraujystei būdingus požymius, tokius kaip: plonėjanti, sausa oda ir gleivinės, įtrūkimai odoje ar gleivinėje, slenkantys, lūžinėjantys plaukai, skonio ar kvapo jutimo pakitimai, emocinis nestabilumas, sunkumas susikaupti, nuovargis, o didėjant geležies stokai ir besivystant mažakraujystei gali atsirasti ir bendras silpnumas, širdies plakimas, oro trūkumas, alpimai ir kt. Kraujavimas iš virškinamojo trakto rizikai, diagnozei, komplikacijoms bei dėl jų atsirandančioms gretutinėms būklėms nustatyti būtina įvertinti klinikinius simptomus ir požymius, atlikti laboratorinius ir instrumentinius (endoskopinius) tyrimus.
Diagnostika ir gydymas
Kraujuojančios išmatos, mediciniškai vadinamas rektalinis kraujavimas - simptomas, kuris verčia nedelsiant susirūpinti savo sveikatos būkle. Kraujas išmatose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jeigu Jums pasireiškia kraujavimas iš išangės, nedelskite ir kuo skubiau pasikonsultuokite su mūsų proktologais. Kraujas išmatose yra svarbus simptomas, rodantis, kad virškinamajame trakte vyksta kraujavimas, dažniausiai iš apatinės virškinamojo trakto dalies.
Slapto kraujavimo testas yra tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar paciento išmatose nėra plika akimi nematomo, slapto kraujo. Jis atliekamas su išmatų mėginiais. Dažniausiai šis tyrimas atliekamas storosios žarnos vėžio diagnostikos tikslams. Šio tyrimo pagalba galima nustatyti ankstyvoje stadijoje esančius vėžinius susirgimus ir laiku jiems užkirsti kelią. Slapto kraujavimo tyrimas padeda nustatyti ir kito pobūdžio ligas, sakykim, Krono ligą, salmoneliozę ar gastritą.
Jei testas yra teigiamas, pacientui dažniausiai atliekamas kitas tyrimas - kolonoskopija. Šis tyrimas gydytojui padeda nustatyti tikslią kraujavimo priežastį ir parinkti optimalų tolimesnio gydymo metodą. Tai tyrimas, kurio metu per išangę į žarnyną įvedamas specialus vamzdelis su kamera.
Gydymas priklauso nuo to, kokia yra tikroji tuštinimosi krauju priežastis. Gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir laipsnio. Pirmo ir antro laipsnio hemorojui gydyti galima pasitelkti įvairius gydymo metodus, kaip skleroterapija, lazerinė ar radiodažninė abliacija, Barono operacija (guminiais žiedais), kitos chirurginės operacijos. Kai hemoroidiniai mazgai išsmunka išorėn ir atsiduria po oda, gydymo metodų pasirinkimas mažėja. Ketvirto laipsnio hemorojus gali būti sėkmingai pagydytas tik operaciniais metodais. Hemorojaus atvejais - dažnai padeda gyvenimo būdo keitimas, kaip reguliari dieta, tinkamas skysčių vartojimas ir fizinis aktyvumas.
Pasak chirurgo Česlovo Klimo hemorojaus gydymas yra kompleksinis. Gydymo metu gali būti reikalinga visų veiksnių, sukeliančių hemorojų korekcija, pvz., vidurius reguliuojanti dieta, fizinio krūvio ribojimas, papildomos higienos priemonės, medikamentai. Tiek tiriant, tiek jau gydant ligą bendradarbiauja įvairių sričių specialistai.
Jeigu pacientui buvo taikytas gydymas antibiotikais, siekiant išnaikinti šią bakteriją, gydymo (eradikacijos) efektyvumui ne anksčiau kaip 4 savaitės po gydymo gali būti atliktas Helicobacter pylori antigeno išmatose tyrimas. Siekiant įvertinti kitas galimas kraujavimo priežastis rekomenduojama atlikti kraujo krešėjimo tyrimus, skrandžio (72-4), kasos (Ca 19-9), karcinoembriogeninį antigeną (CEA) ir kitus vėžio žymenis. Slapto kraujavimo tyrimas išmatose (IFOBT testas) padeda įvertinti galimas mažakraujystės priežastis ir nustatyti kraujavimą iš apatinės ar viršutinės virškinimo kanalo dalies.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite kraujavimą iš išangės ir vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite kraujo krešėjimo problemų, būtina apie tai informuoti gydytoją. Gydytojas įvertins, ar kraujavimas susijęs su vaistais, ir, prireikus, pakoreguos gydymą ar paskirs papildomus tyrimus.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei: kraujavimas kartojasi arba tęsiasi ilgiau nei kelias dienas; kraujo kiekis didelis (pavyzdžiui, kraujas teka, o ne tik palieka pėdsakus ant popieriaus); kraujas yra tamsus, sumaišytas su išmatomis ar gleivėmis; kraujavimą lydi pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas ar užkietėjimas; pastebite svorio kritimą, silpnumą, nuovargį ar blyškumą (galimos mažakraujystės požymiai); kraujavimas pasireiškia be skausmo, ypač vyresniame amžiuje (tai gali būti žarnyno polipų ar vėžio požymis); atsiranda stiprus skausmas ar patinimas išangės srityje (gali reikšti įplėšą ar trombuotą hemorojinį mazgą).
Jei kraujavimas yra gausus ar staigus, atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, pasireiškia juodos ar labai tamsios išmatos, kartu yra stiprus pilvo skausmas, karščiavimas - skubiai kreipkitės į gydytoją.
Jei tuštinimasis krauju yra vienkartinis ir nesukelia kitų simptomų, galbūt nėra būtinybės skubiai kreiptis į gydytoją. Tačiau bet koks kraujas iš tiesiosios žarnos yra signalas, kad reikia išsitirti. Nerekomenduojama laukti, kol kraujas išmatose praeis savaime. Net jei kraujavimas trumpalaikis ir nesukelia diskomforto, jis gali būti rimtesnės ligos požymis. Ankstyva diagnostika leidžia išvengti komplikacijų ir pradėti gydymą laiku.
