Nuo pat gimimo naujagimio oda yra itin gležna ir jautri, todėl nėra ko stebėtis, kad tėvams nerimą kelia įvairūs odos pakitimai. Nors daugelis kūdikių odos bėrimų yra nekenksmingi ir laikini, svarbu žinoti jų priežastis, simptomus ir tinkamai prižiūrėti mažylio odelę, kad būtų išvengta komplikacijų.
Dažniausi naujagimių ir kūdikių odos pakitimai
Jūsų tėvams dažnai kelia nerimą, tačiau nėra pavojingos, yra laikinos ir dažniausiai pranyksta savaime per keletą savaičių. Pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis.
Hormoniniai ir adaptaciniai bėrimai
Šie bėrimai paprastai būna nulemti hormonų poveikio, naujagimio sistemų nebrandumo, taip pat prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos. Dažniausiai pasitaikantys bėrimai yra baltieji naujagimių spuogai (lot. milia), naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) ir naujagimių toksinė eritema (lot. erythema toxicum neonatorum).
Baltieji naujagimių spuogai (Milia)
Baltieji naujagimių spuogai (lot. milia) yra smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai, dažniausiai esantys ant kūdikio dantenų arba gomurio. Jie atsiranda dėl keratino sankaupų minkštajame ir kietajame gomuryje. Šie spuogeliai dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ir praeina savaime.
Naujagimių aknė (Acne neonatorum)
Naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) pasireiškia dėl labai intensyvios, poras užkemšančios riebalinių liaukų veiklos. Kitos teorijos teigimu, pleiskanojimą lemia grybeliai ir bakterijos. Ši būklė dažniausiai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir praeina savaime per pirmuosius metus. Tai labiau estetinė, kūdikiui problemų nekelianti problema.
Naujagimių toksinė eritema (Erythema toxicum neonatorum)
Naujagimių toksinė eritema (lot. erythema toxicum neonatorum) pasireiškia gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulėmis arba pustulėmis, apsuptomis raudonu vainikėliu, dažniausiai antrą gyvenimo dieną. Delnai ir padai lieka nepažeisti. Šis bėrimas dažniausiai nunyksta savaime be jokio gydymo.
Vaisiaus vandens ir gimdos įtakos sukelti pakitimai
Po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora. Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo (lot. vernix caseosa), tuo mažiau odos problemų.
Naujagimių pleiskanojimas
Naujagimių pleiskanojimas (lot. desquamatio neonatorum) pasireiškia odos sausumu ir šerpetojimu, ypač ant pilvo ir krūtinės, pirmosiomis 2-3 savaitėmis po gimimo. Išorinis epidermio sluoksnis dažniausiai pirmąją gyvenimo savaitę išsausėja ir po truputį nusilupa mažais ar dideliais gabaliukais, nelieka jokių sudirgimo ar uždegimo požymių. Pasirodo naujas lygios rausvos odos sluoksnis.
Marmurinė oda
Marmurine oda vadinama tada, kai joje išryškėja poodinių kraujagyslių tinklas. Jis ryškesnis būna vaikutį pervystant, maudant, nes kraujotaka reaguoja į žemesnę temperatūrą. Neurologai nemėgsta „marmurinės“ odos, tačiau tik tada, kai oda marga, būna vaikučiui jau gerokai ūgtelėjus.
"Gandro žnybis" ir "Angelo bučinys"
Simptomai: rausva, netaisyklingos formos, tačiau paprastai simetriška, neiškilusi dėmė ant naujagimio sprando („Gandro žnybis“) ar ant kaktos, akių vokų („Angelo bučinys“). Šios dėmės kartais gali būti painiojamos su kitais kraujagyslių dariniais - portveino dėme (lot. naevus flammeus). Išsamiau skaitykite: „Gandro žnybis“ ir „angelo bučinys“ (lot. naevus simplex). „Gandro žnybis“ - tai kraujagyslių tinklo paryškėjimą pakaušyje, o „Angelo bučinys“ - kaktoje ar ant akių vokų. Kūdikiui augant, šie dariniai nyksta. Norma, kad „gandro žnybis“ ar „angelo bučinys“ išnyksta iki 4 metų, jei ne - galima koreguoti kosmetiškai. Gandro žnybis paprastai jokių problemų nesukelia, nes yra ant pakaušio ir pasislepia po plaukais.
Padidėjęs naujagimio plaukuotumas
Simptomai: kūdikiai (ypač neišnešioti) gali gimti padengti plonyčiais, gan ilgais, švelniais plaukeliais (lot. lanugo). Manoma, kad plaukeliai besivystančiam vaisiui padeda palaikyti tinkamą temperatūrą, judėdami skatina vystymąsi ir reikalingi, kad odą tinkamai padengtų verniksas. Dažniausiai jie nukrenta dar įsčiose, tačiau kartais jie (ar jų dalis) lieka ilgiau ir savaime nuslenka per pirmąsias savaites po gimimo.
Fiziologiniai pokyčiai ir jų pasireiškimai
Pirmąją gyvenimo savaitę naujagimis netenka iki 5-10% gimimo svorio, daugiausiai dėl to, kad iš ląstelių pasišalina pertekliniai skysčiai (dėl to, kad vystosi vaisiaus vandenyse, naujagimis būna pabrinkęs). Prarastą svorį naujagimis susigrąžina per dvi savaites. Prarastą svorį greičiau susigrąžina pagal poreikį žindomi naujagimiai, taip pat naujagimiai, maitinami pieno mišiniu.
Naujagimio svorio netekimas
Ko tikėtis? Prarastą svorį naujagimis susigrąžina per dvi savaites. Prarastą svorį greičiau susigrąžina pagal poreikį žindomi naujagimiai, taip pat naujagimiai, maitinami pieno mišiniu.
Naujagimio galvos formos pokyčiai
Simptomai: nesimetriška, neįprasta galvos forma. Dėl galvos deformacijų veidukas gali atrodyti asimetriškas (asimetrija, įvairūs nosies, ausų poslinkiai galimi ir dėl to, kad prieš gimdamas kūdikis buvo nepatogiai įsirėmęs į motinos dubens kaulus), nes naujagimio galvos kaulai nėra suaugę, tarp jų yra skaidulinio jungiamojo audinio intarpai - momenėliai. Kūdikio galvytė atsistato ir įgyja įprastą formą savaime per porą savaičių.
Pirmosios išmatos (mekonijus)
Simptomai: pirmosios išmatos yra vadinamos mekonijumi, jos tamsiai žalios, rudos ar net juodos spalvos, gleivėtos, tirštos, bekvapės, o vėliau šviesėja, skystėja jų konsistencija, atsiranda kvapas.
Naujagimio šlapinimasis ir šlapimo spalva
Simptomai: naujagimiai pirmosiomis paromis šlapinasi retai, daugiausia dėl to, kad pirmosiomis dienomis mamos pieno (ar pieno mišinio) suvalgo nedaug. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju). Ko tikėtis: pirmosiomis paromis naujagimis maitinasi priešpieniu, todėl šlapimo išsiskiria nedaug ir jis yra itin koncentruotas. Po kelių dienų, atsiradus tikrajam pienui, naujagimis ims šlapintis dažniau, šlapimas po truputį šviesės ir taps gelsvo atspalvio. Jei kūdikis šlapinasi bent 4-6 kartus per parą, o šlapimas yra šviesiai gelsvas, pagrindo nerimauti nėra.
"Tariamosios mėnesinės"
Kada pasireiškia? Pirmąją gyvenimo savaitę išsiskiria gleivių, o 5-8 parą gali labai silpnai kraujuoti (tariamos mėnesinės).
Padidėjusios naujagimio krūtys
Simptomai: apie 60-90% tiek mergaičių, tiek berniukų krūtys po gimimo būna pabrinkusios, maždaug 5-15% naujagimių iš krūtų gali išsiskirti pieną primenančio skysčio. Pabrinkimas paprastai būna simetriškas, apima 1-3 cm skersmens plotą aplink spenelį. Paprastai pasireiškia pirmąją savaitę po gimdymo ir savaime dingsta per savaitę - kitą, rečiau - per porą mėnesių. Jokių būdu negalima spaudyti krūtų siekiant išspausti tariamą pieną - tai gali paskatinti laktaciją ir pažeisti audinius, dėl ko padidėja komplikacijų (kūdikių mastito, pūlinių) rizika. Išsamiau skaitykite: Padidėjusios naujagimio krūtys: ar reikėtų sunerimti?
Dažnos kūdikių odos problemos ir jų sprendimo būdai
Sauskelnių dermatitas
Sauskelnių dermatitas - viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaikučio metų. Odai neleidžiama „prasivėdinti“. Naujagimio oda yra labai gležna ir jautri, o ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama. Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės, pvz. Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val. Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes. Neeksperimentuokite su sauskelnėmis. Kartais nutinka taip, kad tėveliai nusprendžia išbandyti skirtingus sauskelnių prekinius ženklus. Leiskite odelei „prasivėdinti“. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min. Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus. Be to, kūdikiui net ir mažas pažeistas odos plotelis yra itin skausmingas. Taigi, rekomenduojama namuose turėti Dermolivo putas nuo iššutimų ir sauskelnių dermatito. Dermolivo putos yra turtingos išskirtine sudėtimi, nes su pantenoliu, cinku, vitaminu E ir ekologišku ypač tyru alyvuogių aliejumi.
Sauskelnių srities odos sudirgimas
Naujagimio oda tokia plona, kad iššusti gali per kelias valandas. Įvairių studijų duomenimis, 40-60% kūdikių nors kartą buvo išberti vystyklų srityje. Kūdikių odos barjerinės, imuninės ir kitos savybės yra labai skirtingos. Ypač greitai šunta neišnešiotų naujagimių odelė, nes turi mažiau kalogeno, yra plonesnė nei išnešiotų, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau pažeidžiama. Vaikučio poodis sudarytas iš riebalinio audinio, kuris kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą. Maždaug 10-14 parą po gimimo naujagimiams prasideda vadinamasis žarnyno kataras (fiziologinis viduriavimas), kuris trunka 4-6 savaites. Išmatos tampa dažnos, vandeningos, dirgina odą. Kliniškai iššutimai pasireiškia paraudimu, papuliniu bėrimu, įtrūkimais. Labai svarbu užkirsti kelią iššutimams, o jei jau atsirado, - aktyviai gydyti, nes jie plinta į lytinių organų sritį, užpakaliuką, pilvą, šlaunų vidinį paviršių. Mažai kur apie tai rašoma, bet iššutimai vaikučiui sukelia didžiulį skausmą. Odelės priežiūrai naudokite specialias priemones su cinko oksidu, skirtas iššutimų profilaktikai ir gydymui. Svarbiausia odelę patepti prieš nakties miegą, kai tikėtina, kad oda ilgiau bus drėgna. Atidžiai apžiūrėkite ne tik vystyklų sritį, bet ir pažastis, kakliuko raukšles.
Prakaitinė
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Seborėjinis dermatitas (lopšio kepurėlė)
Kūdikių galvos odos bėrimas - tai dažnas ankstyvojo amžiaus vaikų odos reiškinys, kai plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanojimas, paraudimas, šašeliai ar smulkūs bėrimai. Dažniausiai tai vadinama seborėjiniu dermatitu arba lopšio kepurėle (lot. crusta lactea). Ši būklė paprastai nėra pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą ir reikalauja švelnios priežiūros. Seborėjinis dermatitas dažniausiai išryškėja pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis, kai oda dar prisitaiko prie išorinių sąlygų, o riebalinių liaukų veikla būna suaktyvėjusi. Pagrindinė priežastis - riebalinių liaukų hiperaktyvumas. Kūdikio riebalinės liaukos reaguoja į iš motinos per placentą perduotus hormonus, todėl gamina daugiau sebumo - odos riebalų. Kai šie riebalai susimaišo su negyvomis odos ląstelėmis, susidaro gelsvos, riebios plutos, dengiančios galvos odą. Kita dažna priežastis - atopinis dermatitas, kuris pasireiškia sausesniais, paraudusiais ir niežtinčiais bėrimais. Tokiais atvejais bėrimai gali išplisti už ausų, ant veido ar kaklo. Retesniais atvejais kūdikių galvos bėrimus sukelia grybelinė infekcija (tinea capitis), kontaktinis dermatitas nuo šampūnų ar muilų, prakaitavimas, per šiltas apklotas arba nepakankamas odos vėdinimas. Dažniausiai galvos oda pasidengia riebaluotomis gelsvomis plutelėmis ar pleiskanomis, kurios lengvai atsiskiria šukuojant. Oda po jomis paprastai nėra skausminga ar itin paraudusi, nors kai kada gali būti šiek tiek jautri. Jei priežastis - atopinis dermatitas, bėrimai būna sausesni, rausvi, niežtintys. Vaikas gali būti neramus, dažnai kasosi galvą, o bėrimai gali išplisti į veidą ar kaklą. Seborėjinis dermatitas paprastai praeina savaime per kelis mėnesius, kai susinormalizuoja kūdikio riebalinių liaukų veikla. Liga yra gerybinė ir nekelia pavojaus sveikatai, nors išvaizda gali gąsdinti tėvus. Svarbiausia - nebandyti mechaniškai nuplėšti plutelių, nes tai gali pažeisti odą ir sukelti infekciją. Vietoje to rekomenduojama suminkštinti jas natūraliu aliejumi - pavyzdžiui, migdolų, kokosų arba specialiu kūdikių aliejumi. Aliejų reikia švelniai įmasažuoti į odą ir palikti kelioms valandoms ar nakčiai, o vėliau nuplauti švelniu kūdikių šampūnu. Po plovimo plaukus galima atsargiai iššukuoti minkštu šepetėliu, kad pasišalintų atsilaisvinusios pleiskanos. Reikėtų vengti kvapiųjų ar agresyvių priemonių, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Jeigu bėrimai atrodo paraudę, šlapiuojantys ar skleidžia nemalonų kvapą, svarbu nevartoti savarankiškai tepalų ar antibiotikų - būtina gydytojo apžiūra. Gydytojo konsultacija reikalinga, jei: bėrimai plinta už galvos ribų - ant veido, už ausų ar kaklo, oda stipriai paraudusi, šlapiuojanti ar padengta pūlingomis plutelėmis, kūdikis neramus, dažnai kasosi ar blogai miega, bėrimai nepraeina per kelias savaites, nors oda prižiūrima tinkamai, įtariama alergija ar grybelinė infekcija. Tokiais atvejais pediatras arba dermatologas įvertins būklę ir paskirs atitinkamą gydymą. Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikine apžiūra - gydytojas įvertina odos būklę, bėrimo tipą ir plitimą. Jei kyla įtarimų dėl infekcijos, gali būti atliekamas odos mėginio tyrimas (mikologinis ar bakteriologinis). Lengvais atvejais gydymas apsiriboja švelnia odos priežiūra - aliejų naudojimu, tinkamu galvos plovimu ir švelniu šukavimu. Gydytojas gali rekomenduoti specialų šampūną su cinko piritionu, selenu ar natūraliais priešuždegiminiais komponentais. Jei nustatomas atopinis dermatitas, skiriami emolientai (drėkinamieji kremai), kurie atkuria odos barjerą. Grybelinės infekcijos atveju gali būti taikomi antimikotiniai vaistai. Sunkesniais atvejais trumpam laikui gali būti skiriamas silpnas kortikosteroidinis kremas. Paprastai šis bėrimas praeina be pasekmių, tačiau netinkamai prižiūrint gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija - oda tampa šlapiuojanti, atsiranda gelsvų šašų ir nemalonus kvapas. Negydant infekcija gali plisti į kitas galvos sritis. Kūdikiams, turintiems polinkį į alergijas ar atopinį dermatitą, bėrimai gali pasikartoti arba tapti lėtiniu odos jautrumu. Siekiant išvengti kūdikių galvos odos bėrimų, reikia užtikrinti švelnią ir nuoseklią odos priežiūrą. Galvą patartina plauti 2-3 kartus per savaitę švelniu, kvapų neturinčiu šampūnu, o drabužius ir patalynę - hipoalerginiais skalbikliais, kruopščiai juos išskalaujant. Kūdikio apranga turi būti lengva, kvėpuojanti, kad neperkaistų galva ir nesusidarytų prakaito.
Egzema ir atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Dauguma naujagimio odos pakitimų praeina savaime ir gydyti nereikia. Tiesiog rūpinkitės, kad odelė nuolatos būtų švari, kad mažylis nebraižytų veido nagučiais. Į pediatrą reikėtų kreiptis tada, kai atsiranda bėrimų su šašeliais, pūslelių, pūlinukų, ilgai negyjančių iššutimų.
Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė papasakojo kaip atskirti konkrečias ligas, kuo kiekviena jų pasireiškia ir patarė kaip tėvams elgtis, kad susirgimų akivaizdžiai sumažėtų.
Infekcinės ligos ir jų simptomai
Nuo meningokoko saugo kasdieniai įpročiai. Medikė pastebėjo, kad po kiekvieno pranešimo spaudoje apie vaiką, susirgusį meningokokine infekcija, akivaizdžiai padaugėja tėvų, kurie į vaikų ligoninės priėmimo skyrių skuba vežti vaikus vos su vienu atsiradusiu spuogeliu manydami, kad tai - meningokoko požymis. „Vaikiškų ligų, kurių vienas iš simptomų yra bėrimas, daugybė. Tačiau svarbiausia iš tiesų yra ne tai, o pati ligos pradžia, bendra vaiko savijauta“, - sakė gydytoja ir pridūrė, kad jei meningokoko atveju atsiranda bėrimai, išgelbėti vaiko gyvybę paprastai jau būna per vėlu. Gydytoja patarė kiekvienu atveju atkreipti dėmesį į vaiko savijautą, žiūrėti kaip jis elgiasi, pamatuoti temperatūrą. „Jeigu temperatūra siekia daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus ir laikosi net davus vaistų, vaikas nuolat verkia, atrodo irzlus arba atvirkščiai elgiasi ypač vangiai, nori prigulti, skundžiasi skaudančiomis kojytėmis, būtinai kreipkitės į gydytoją“, - patarė medikė. Ji taip pat išskyrė dar vieną bakterinių infekcijų simptomą - dažną pulsą. „Jei prie aukštos temperatūros vaiko pulsas yra padažnėjęs ir nerimsta net jai nukritus, gali būti, kad jūsų vaikui - meningokokinė arba kita rimta bakterinė infekcija dėl kurios verta kreiptis į medikus“, - sakė ji. Nuo meningokoko, pasak medikės, apsisaugoti galima ne tik vakcinomis, bet ir kasdieniniais įpročiais. Nepamirškite dažnai vėdinti patalpas, kuriose būnate, dezinfekuokite jas, atsiribokite nuo kostinčių ir sergančių žmonių, venkite kolektyvinių susiėjimų bei žmonių susibūrimo vietų - kavinių ar prekybos centrų.
Vėjaraupiai
Vėjaraupius daugelis tėvų laiko itin lengva infekcija, standartine vaikų liga, tačiau medikė teigė, kad mažai kas žino, jog ši liga itin pavojinga nėščioms moterims. „Sunerimti reikėtų ir dėl vaikų, kurie serga šia liga, nes pasitaiko sunkių vėjaraupių formų - gali atsirasti pūlingos odos infekcijos arba net plaučių uždegimas“, - sakė D.Vaičiūnienė. Šiai ligai būdingas bėrimas pūslelėmis. Iš pradžių atsiranda maža rausva dėmelė, vėliau mažas spuogelis, o iš jo susiformuoja pūslelė, pripildyta skaidraus skysčio. Kol skystis skaidrus, baimintis nereikia, tačiau jei jis ilgainiui tampa drumstas arba net su paraudimu aplink, tikėtina, kad atsirado antrinė infekcija. „Kai laikosi itin aukšta nekrintanti temperatūra, vaikas nevartoja skysčių, nes jam skauda burnoje susidariusias opeles, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Tačiau jei tokių simptomų nėra, vaiko nekankina gausus bėrimas, jį gydyti galima namuose skiriant vaistus nuo temperatūros bei kruopščiai prižiūrint odą“, - teigė gydytoja. Ji sakė, kad būtina nuolat saugoti burną, kad netruktų jose esančios pūslelės ir jų vietoje nesusidarytų opos, o patį kūnelį būtina tepti dezinfekuojančiais vandeniniais tirpalais. Pašnekovė juokėsi paklausta apie briliantinę žalumą ir teigė, jog gyvenant XXI amžiuje tikrai galima rasti gerokai geresnių jos pakaitalų ir neteplioti vaiko. „Tiesa, vienintelis žalumos privalumas tas, kad mama mato, kurias pūsleles ji jau patepė ir kiek atsirado naujų“, - šypsojosi medikė.
Tymai
Medikė papasakojo ir apie sparčiai Lietuvoje ir Europoje dažnėjančius tymų atvejus. „Prieš šią ligą yra vakcinos, tačiau tie, kurie nesiskiepija ir neturi imuniteto šiai ligai, vis dažniau su ja susiduria. Tymai pasireiškia febriliu karščiavimu, paraudusiomis, traiškanojančiomis akimis. Jei vaikas dažnai kosti su skaidriu sekretu, jam nuolat varva nosis, ašaroja akys, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai gali būti tymų atvejis. Jei prie šių simptomų vaiką dar ir išbėrė, būtina kviesditi gydytoją į namus“, - sakė medikė. Ji pridūrė, kad anksčiau šiai ligai buvo būdingas gausus vietinis bėrimas slenkantis per visą kūną, tačiau keičiantis gyvenimui, kinta ir tymų simptomai, todėl į kiekvieną iš jų vertėtų atkreipti dėmesį.
Raudonukė
Raudonukė - dar viena liga, priskiriama vaikiškų ligų sąrašui, pasireiškianti bėrimu. „Vaikui ji nėra pavojinga, komplikacijos - itin retos. Tačiau pavojų šį liga kelia nėščioms moterims, todėl ypač pirmajame nėštumo trimestre būtina saugotis kontakto su sergančiu vaiku“ - salė ji. Specialistė išskyrė raudonukei būdingus bėrimus ir teigė, jog jie paprastai primena alergiją. Ant kūno atsiranda įvairaus stambumo ir gausumo švelniai rausvos spalvos dėmelės. Jos paprastai būna šiek tiek pakilusios nuo odos paviršiaus.
Enterovirusinė infekcija
Medikė perspėjo atkreipti dėmesį ir į enterovirusinę infekciją, kuri kaip tik šiuo metu yra ypač aktyvi. „Šios infekcijos tik iš bėrimo nenustatysi. Paprastai nerimą kelia tokie požymiai kaip ryklės paraudimas, atsiradusios pūslelės burnoje. Išskirtinis šios ligos simptomas - išberti padai ir delnai. Taip pat gali skaudėti galvą, pilvą. Liga gydoma simptominėmis priemonėmis, nuskausminamaisiais preparatais.
KAS YRA LIGA? Vaikams paaiškintos ligų rūšys | @HappyLearningENG
Kūdikių verksmas ir jo priežastys
Nepatenkinto bejėgio žmogučio verksmas - pirmasis ką tik gimusio kūdikio išleistas garsas, kuris tėvams nuskamba lyg mieliausia muzika. Parsiveži mažylį namo ir prasideda kupinas neįprastų pojūčių bei potyrių gyvenimo periodas ir naujai atkeliavusiam į pasaulį vaikui, ir tėvams, ypač jei jis - jų pirmagimis. Patyrę tėvai numano, kas jų laukia, ir yra pasirengę bet kuriuo paros metu bėgti prie mažiausio šeimos nario išsiaiškinti jo nepasitenkinimo priežastį. Pagrindinė priežastis. Verksmas - kone vienintelė kūdikio galimybė pranešti tėvams apie savo norus ir poreikius, dažnai gyvybiškai svarbius. Taigi, į šiuos signalus reikėtų tuojau pat reaguoti ir jokiu būdu ne susierzinus, ne šūksniais, o ramiai. Suaugusiųjų nervų sistema, kokia ji bebūtų įtempta ir išsekusi, vis dėlto yra atsparesnė stresams, skirtingai nei besivystančio mažylio.
Pagrindiniai kūdikio poreikiai
Alkio jausmas
Pagrindinis mažylio poreikis - maistas. Alkano kūdikio verksmas išskirtinis: jis iš pradžių knerksi, tyliai burba, po to ima verkti vis garsiau ir reikliau. Nepadeda jokie įkalbinėjimai - vaikas nusiramina tik porai minučių ir vėl su nauju įkvėpimu reikalauja savo teisių į pieną. Bandyti naujagimį pratinti prie dienos režimo ir maitinti tam tikromis valandomis, nereaguojant į jo reikalavimus, beprasmiška, netgi žalinga. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis maitinimų kiekis priklauso tik nuo paties naujagimio. Paprastai pakanka 8-10 kartų per parą, bet gali prireikti dvigubai daugiau. Dažni maitinimai vargina, bet nieko nepakeisi - mama bet kuriuo paros metu turi būti pasirengusi krūtimi arba iš buteliuko pamaitinti kūdikį. Maždaug 3-4 mėnesį susiklostys ir mamai, ir vaikui patogesnis režimas.
Troškulys
Pakankamai pieno turinti mama maitindama kūdikį kartu suteikia jam pakankamą skysčių kiekį. Bet karštą vasaros dieną, jei vaikas per šiltai aprengtas ar stipriai prakaituoja, jam reikia virinto vandens. Maitinant dirbtiniais mišiniais, sureguliuoti vandens kiekio praktiškai neįmanoma.
Nešvarios sauskelnės
Jeigu kūdikis ištisai verkia, nors požymių, kad yra alkanas, nėra, ir neįmanoma nukreipti jo dėmesio, veikiausiai jam nepatogu gulėti, kas nors jį erzina. Galbūt - šlapios sauskelnės. Keisti sauskelnes tenka dažnai. Pirmuoju gyvenimo mėnesiu kūdikiai šlapinasi iki 20 kartų per parą. Maitinamas krūtimi mažylis tuštinasi 5-6 kartus per parą. Nešvarias sauskelnes reikia keisti iš karto ir po to pasirūpinti kūdikio odele.
Diskomfortas
Verksmo priežastis gali būti pernelyg veržiantys sauskelnių krašteliai, vystyklų ar baltinukų raukšlės, susigumuliavusi paklodė.
Karštis ir šaltis
Negerai vaiką rengti pernelyg šiltai ar per plonai. Naujagimių termoreguliacijos sistema veikia nepakankamai efektyviai, todėl jie reaguoja ir į nedidelius temperatūros pokyčius, skirtingai nei suaugusieji. Jeigu sotus, švarus ir sausas kūdikis negali užmigti, yra neramus, patikrinkite, galbūt jam šalta arba pernelyg karšta. Pastaruoju atveju pirmiausia prakaituoja kaklas ir kakta, o kūno temperatūra gali pasiekti 38 laipsnius karščio. Šąla pirmiausia nosis, delnai ir padai. Drauge su tinkamais drabužiais pasirūpinkite ir optimalia kambario oro temperatūra.
Mikroklimatas
Vaiko lovelės nestatykite skersvėjyje, prie pat lango, tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kūdikiui reikia švaraus, gryno oro. Į sunkų, suplėkusį orą ir nemalonius kvapus jis gali reaguoti verksmu. Jei negalite sumažinti kambario apšvietimo, kai kūdikis miega, pridenkite audiniu lovos kraštus, kad jis gulėtų šešėlyje.
Pernelyg stiprus susijaudinimas
Daugeliui mamų pažįstama situacija: viskas, atrodytų, puiku, vaikas sotus, laikas miegoti, o jis monotoniškai verkia… Iš tikrųjų jis nori miego, bet paprasčiausiai negali užmigti. Taip nutinka ir suaugusiesiems, ypač patyrus naujų ryškių įspūdžių. Kūdikiui kiekviena patirtis, kiekvienas įspūdis yra naujas, jis daug jėgų išeikvoja nuolatiniam augimui, o atsipalaiduoti ir nusiraminti pats nemoka. Patogiai paguldykite mažylį, prisėskite šalia, paglostykite, paniūniuokite lopšinę. Kūdikiui svarbu pajusti šalia mamą, išgirsti jos ramų balsą. Jeigu mažylis nenurimsta, panešiokite jį ant rankų, priglaudę prie krūtinės, pasūpuokite. Tik užmigti ant rankų kūdikiui neturėtų tapti įpročiu. Sūpuoti vaiką galima ne tik ant rankų - puikiai tiks vežimėlis.
Skausmas
Kai vaikui skauda, jis verkia garsiai, čaižiai, veriamai, kūkčiodamas. Deja, kūdikis nepasakys, ką jam skauda, taigi belieka stebėti jo elgesį. Jeigu įtariate, kad kūdikis susirgo, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, nesibaiminkite sutrukdyti dėl mažmožio. Net jeigu gydytojas neras ligos, jums bus ramiau.
Pilvo diegliai
Pirmaisiais 3-4 gyvenimo mėnesiais naujagimiams dažnai skauda pilvuką. Kūdikis čaižiai kūkčiodamas verkia, išrausta, stengdamasis sulenkti kojas ir prispausti jas prie pilvo. Pilvo diegliai paprastai prasideda maitinimo metu arba praėjus pusvalandžiui ar valandai po jo, ypač vakare arba naktį. Tai žarnyno darbo persitvarkymo rezultatas, kai laikinai išskiriama nepakankamai fermentų, reikalingų suvirškinti padidėjusį maisto kiekį. Pilvo dieglius skatina ir maitinimo metu į skrandį patenkantis oras bei besikaupiančios dujos. Dirbtinai maitinamiems vaikams reikia specialių buteliukų, nepraleidžiančių oro drauge su maistu į čiulptuką. Dieglių profilaktikai prieš maitinimą kūdikį galite pagirdyti šaukšteliu krapų vandens arba pankolio arbata. Prasidėjus skausmams, skubi pagalbos priemonė - masažas. Paguldykite vaiką ant nugaros ir glostykite pilvuką švelniais sukamaisiais judesiais laikrodžio rodyklės kryptimi, kiek paspausdamos srityje aplink bambą (išskyrus apatinę dalį). Padeda ir šiluma: uždenkite pilvuką lygintuvu pašildytu audiniu. Tinka elektrinės minimaliu režimu nustatytos šildyklės. Guminės vandens šildyklės per sunkios kūdikio pilvukui, ant jos mažylis guldomas apverstas ant pilvuko. Jeigu pilvo diegliai nuolat kartojasi, pasikonsultuokite su pediatru, galbūt jis išrašys dujų kaupimąsi mažinančių vaistų arba parekomenduos paprastas tradicines priemones - dujų vamzdelį arba klizmą.
Dygstantys dantukai
Dygstantys dantukai - neišvengiama vaiko nerimo priežastis. Kai dantukai jau kalasi, problema tėvams aiški. Bet dantukai pradeda dygti maždaug trečiąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, tuomet net ir išalkęs vaikas garsiai verkdamas ir šaukdamas atsisako maisto. Dažnai, taip atsitikus, mamos išsigąsta, kad sugižo jų pienas ir vaikas visiškai atsisakys valgyti. Bet vaikas verkia ir nevalgo ne kiekvieną maitinimą, tik kartais, dažniausiai panašiu metu dieną, o naktinis valgymas gali būti visiškai ramus. Šios problemos susijusios su viso organizmo (ir dantų) augimu, kuris aktyviai vyksta būtent dieną. Dar vienas dantukų dygimo požymis - padidėjęs seilėtekis.
Vienatvė
Kūdikis gali verkti todėl, kad pasijuto vienišas ir trokšta mamos šilumos, švelnumo ir meilės. Nebijokite išpaikinti mažylio. Paimkite jį ant rankų, pamyluokite. Kartais kūdikiui nusiraminti pakanka tik pamatyti šalia mamą, išgirsti jos balsą. Juk jį supantis pasaulis toks didelis, nesuprantamas ir painus, o kai mama šalia, baimė dingsta. Kalbėkite su kūdikiu, sudominkite jį žaisliuku ar kelione į kitą kambarį. Svarbu, kad mažylis jaustųsi jūsų saugomas ir globojamas.
