Valgymas yra vienas esminių žmogaus gyvybinių poreikių.
Visavertė mityba ir tinkami maitinimosi įpročiai svarbūs visais amžiaus tarpsniais, ypač vaikystėje.
Teigiama, kad kūdikio mityba susijusi ne tik su gyvybiniais poreikiais, bet ir kalbine raiška.
Valgydamas vaikas gauna energijos, kuri reikalinga kasdienei veiklai - judėjimui, žaidimui ar bendravimui.
Tinkama kūdikio mityba užtikrina tipinį fizinį augimą, pakankamai ir įvairaus maisto reikia smegenų vystymuisi, įvairaus skonio ir konsistencijos maistas stiprina veido ir burnos raumenis.
Maistas suteikia pasitenkinimo jausmą bei malonius pojūčius, o tai itin svarbu vaikui pažįstant pasaulį.
Be to, maitinamas kūdikis aktyviai ir artimai bendrauja su tėvais, o nuo šio bendravimo priklauso tolesnė vaiko emocinė ir asmenybės raida.
Žindymas - sveikatos pagrindas
Daugumos mokslininkų nuomonė - vieninga - jei yra galimybė, kūdikis turėtų būti žindomas, nes tai turi įtakos ne tik emocinei asmenybės raidai, bet ir kietojo gomurio formavimuisi, apatinio žandikaulio paslankumui bei veido ir burnos raumenų stiprumui.
Be to, JAV mokslininkai pažymi, kad kūdikiai, kurie maitinami mamos pienu, yra mažiau išrankūs maistui, nes jo skonis nuolat kinta, turi poskonių, priklausomai nuo motinos vartojamo maisto.
Kiti atlikti tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie nuo pat gimimo buvo maitinami iš buteliuko, turi žymiai silpnesnius veido ir burnos raumenis, dažniau pasižymi neaiškia kalba, netaisyklingu garsų tarimu.
Svarbu nepamiršti ir čiulptuko naudojimo, kuris kūdikystėje nėra žalingas.
Žindymas yra pirmasis žingsnis į sveiką kūdikio gyvenimo pradžią.
Jis ne tik maitina kūdikį, bet ir suteikia artumo bei saugumo jausmą.
Motinos pienas yra unikalus maisto šaltinis, puikiai pritaikytas kūdikio poreikiams.
Jame yra ne tik maistinių medžiagų, bet ir antikūnų, kurie apsaugo nuo infekcijų.
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jūsų kūdikis gauna viską, ko reikia, tiesiai iš jūsų.
Be to, dėl motinos pieno sudėties kūdikio virškinimo sistema veikia sklandžiai.
Tai ypač svarbu ankstyvoje gyvenimo stadijoje, kai organizmas išmoksta apdoroti maistą.
Žindymas teikia daugybę sveikatos naudos kūdikiui.
Jis mažina riziką susirgti alergijomis, astma ar kitomis ligomis.
Žindymas taip pat stiprina kūdikio imuninę sistemą.
Motinos pienas yra gyvas skystis, kuris prisitaiko prie kūdikio poreikių.
Tai reiškia, kad jei motina susiduria su infekcija, jos organizmas gamina antikūnus, kurie perduodami kūdikiui per pieną.
Pirmasis kietas maistas ir mitybos principai
Tėvai turėtų rūpintis ne tik visaverte kūdikio mityba, bet ir atkreipti dėmesį į valgymo gebėjimų raidos etapus, pradedant nuo:
- pieno ar mišinio,
- skystos košės,
- tirštos košės ar lengvai sukramtomo maisto, kurį galima valgyti rankomis,
- kietų užkandžių.
Amerikos Pediatrų draugijos teigimu, 4-6 mėn. kūdikis turi būti pradėtas maitinti kietesniu maistu, nes tai susieta su vaiko vystymusi.
Anot mokslininkė K. Northstone, jei kūdikiai iki 10 mėn. nepradedami maitinti trintu maistu, vėliau jie linkę atsisakyti kieto maisto, o tai dažniausiai susiję su veido ir burnos raumenų silpnumu.
Pradėjus žindymą, ateina laikas galvoti apie pirmąjį kietą maistą.
Kada ir kaip pradėti?
Pirmasis kietas maistas dažniausiai įvedamas apie šeštą gyvenimo mėnesį.
Tai laikas, kai kūdikis pradeda rodyti susidomėjimą aplinkiniu maistu.
Svarbu stebėti, ar jūsų kūdikis gali sėdėti be pagalbos ir kontroliuoti galvą.
Neskubėkite įvesti kieto maisto anksčiau, nei rekomenduojama.
Per ankstyvas įvedimas gali sukelti virškinimo problemas ir alergijas.
Pasirinkite produktus, kurie yra lengvai virškinami ir mažina alergijos riziką.
Pradėkite nuo vieno ingrediento produktų, tokių kaip ryžių košė ar obuolių tyre.
Palaipsniui įveskite naujus produktus, stebėdami, kaip jūsų kūdikis reaguoja.
Įvedus pirmąjį maistą, svarbu laikytis tam tikrų mitybos principų.
Subalansuota mityba yra raktas į sveiką augimą.
Ji apima įvairius maisto produktus iš skirtingų grupių.
Maitinkite vaiką šviežiais vaisiais, daržovėmis, grūdais ir baltymų šaltiniais.
Stenkitės siūlyti kuo įvairesnį maistą, kad būtų patenkinti visi jo poreikiai.
Pradėkite nuo mažų porcijų ir stebėkite, kaip kūdikis reaguoja.
Svarbiausia yra leisti kūdikiui tyrinėti maistą savo tempu.
Įtraukite savo vaiką į maisto ruošimą, kad jis matytų, kaip maistas gaminamas.
Tai gali būti pirmasis žingsnis formuojant sveikus mitybos įpročius.
Šeimos įtaka ir mitybos piramidė
Žinome, kad geri įpročiai, išugdyti ankstyvoje vaikystėje, išlieka visam gyvenimui.
Teigiama šeimos įtaka ir geras pavyzdys - nenuginčijami.
Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo.
Valgydamas prie šeimos stalo vaikas mokosi suprasti, kad maistas - tai ne tik alkio malšinimo „priemonė“, bet ir smagiai praleistas laikas su šeima.
Nuo šešių mėnesių galite pradėti maitinti mažylį „kietu“ maistu.
Valgykite kartu su visa šeima.
Žinoma, tai pavyks ne visada - jau vien dėl to, kad suaugusieji valgo rečiau.
Tačiau kiek galite, stenkitės visi kartu susėsti prie stalo.
Tam mažyliui nupirkite specialią maitinimo kėdutę, kad vaikas galėtų sėdėti prie bendro stalo kaip lygus su lygiais .
Ugdykite pagarbą maistui.
Kad ir paaugusiam vaikui valgymas būtų daugiau, nei tiesiog greitas užkandis, bet kur ir bet kaip, nuo mažų dienų ugdykite pagarbą maistui ir valgymui.
Vaikui (nuo 2 m. Valgyti reguliariai - kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia įsisavinti maistą.
Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidę.
Piramidės pagrindą sudaro grūdai, duona, bulvės ir jų produktai, kurių per dieną reikėtų valgyti daugiausia.
1 porcija tai pvz.: ½ - 1 riekė smulkintų grūdų duonos ar ½- 1/3 puodelio (puodelis - 220-240ml) paruoštos grūdų košės.
Toliau virš piramidės bazės pateikiamos dar dvi produktų grupės - daržovės ir vaisiai.
1 porcija- 30-60 g liesos mėsos, žuvies ar paukštienos ar ¼ puodelio virtų žirnių ar pupelių, ar 1 virtas kiaušinis (vid.
Mokyti vaiką tinkamai pasirinkti maisto produktus, nes kūno svorio reguliavimo pagrindas yra maisto subalansavimas, rinktis maisto produktus pagal sveikos mitybos piramidę, daugiausia valgyti maisto produktus esančius bazėje ir retai, maisto produktus esančius piramidės viršūnėje.
Kuo mažiau vartoti įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo, salotų užpilo), vengti riebių užkandžių (bulvių traškučių, aliejuje keptų kukurūzų ir t.t.), mažinti kepimui vartojamų riebalų kiekį (sviestė ar taukuose apkepti patiekalai) ir atsisakyti iš viso riebaluose bet kokio ruošto maisto, vietoj riebios mėsos valgyti liesą mėsą, vištieną ir žuvį, na ir be abejo valgyti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų, atsisakyti labai saldaus maisto.
Vaikų antsvorio ir mitybos nepakankamumo prevencija
Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis - tai per didelis su maistu gaunamas kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais.
Žinoma, kad apie 35 % nutukimo atvejų lemia ir paveldimumas, na o kitos priežastys tai - aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai.
Vaiko svorį reikėtų stebėti nuo pat gimimo.
Vaiko fizinė raida nustatoma taikant procentilinį metodą - svorio ir ūgio procentilinės diagramos.
Vaikams antsvoris diagnozuojamas, jei svorio ir ūgio rodiklis yra ≥ 90‰ ir ≤ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį, o nutukimas, jei svorio/ūgio rodiklis yra ≥ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį.
Nutukusiam ikimokyklinio amžiaus vaikui (>3 m.) tikimybė būti nutukusiam suaugus - 30 %, o mokyklinio amžiaus vaikui > 50 %.
Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai labai įtakoja vaiką.
Valgyti reguliariai, ne rečiau kaip kas 4 val., valgyti lėtai, neskubant, nevalgyti gausios vakarienės ir prieš miegą (paskutinis valgymas likus 2 val. iki miego).
Rekomenduojam išgerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų.
Priešinga nutukimui būklė yra mitybos nepakankamumas.
Jei vaiko svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog daugiau domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu.
Tėvams vengti konfliktų ir neversti vaiko jėga valgyti, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su žvėrelių paveikslėliais, patiekalai pateikiami gražiai).
Būtinai pagirti vaiką už gerą valgymą.
Leisti vaikui pačiam imti maistą rankomis.
Valgyti visiems (kiek įmanoma) vienu metu, kartu.
Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo.
Riboti sulčių suvartojimą (nes tai taip pat maistas) per dieną.
Laikytis valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai.
Neduoti saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo.
Įveskite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais.
Įtraukite vaiką į nesudėtingų patiekalų ruošimą, tokiu atveju, vaikas mielai valgo pačio pagamintą maistą.
Svarbiausios maistinės medžiagos ir jų šaltiniai
Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją.
Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę.
Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimuisi.
Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais.
Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui.
Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos.
Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi.
Geležies šaltiniai: ankštinės daržovės, tofu, tempė, sėklos, pilno grūdo produktai.
Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus.
Baltymai: įvairūs ankštiniai, tofu, tempė, sėklos, riešutai ir jų sviestai, pilno grūdo produktai.
Svarbu pabrėžti, kad tai tik pavyzdiniai planai - kiekvieno vaiko poreikiai skiriasi priklausomai nuo fizinio aktyvumo, augimo tempo ir individualių ypatumų.
Vaiko mitybos įpročių formavimas
Tiek pieno mišiniai, tiek trintas maistas yra tinkamas iki tam tikro amžiaus ir neturi būti pastovus.
Artėjant pirmajam gimtadieniui, kūdikio mityba ir požiūris į ją turi keistis.
Pastebima nemažai atvejų, kai dvimečiai vis dar maitinami trintu maistu, o užkandžiai smulkinami iki mažų gabalėlių, kad nereikėtų vaikui per daug išsižioti.
Maitinant minkštu maistu vėlesniame amžiuje, daugeliui vaikų gali būti sunku atskirti liežuvio judesius nuo apatinio žandikaulio.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į liežuvio pasaitėlio plastikos poreikį.
Ką tik gimusiam kūdikiui tai ypač svarbu, norint kokybiškai maitintis.
Dažnu atveju liežuvio pasaitėlio plastika rekomenduojama esant žindymo, pilvo pūtimo ir kitoms problemoms.
Kūdikystėje šis būdas itin veiksmingas, tačiau vėlesniame amžiuje būtina logopedo ar ortodonto konsultacija, nes atsiranda tam tikros rizikos pakartotinei plastikai.
Nereikėtų manyti, kad visi aprašyti atvejai, kurie nutinka auginant vaikus, yra panašūs ar vienodi.
Dažnai problemos būna panašios, bet jų priežastys ir sprendimo būdai - skirtingi.
Sveika mityba vaikams - tai ne tik tinkamų produktų parinkimas, bet ir subalansuotų mitybos įpročių formavimas, kurie lemia vaikų fizinį vystymąsi, imuninės sistemos stiprumą ir emocinę gerovę.
Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais - išrankiu valgymu, netinkama maisto aplinka ar mikro bei makro elementų trūkumu augančiame organizme.
Šiuolaikinėje aplinkoje, pripildytoje greito maisto pagundų ir prieštaringos informacijos, tėvams tampa vis sudėtingiau užtikrinti visavertę mažųjų mitybą.
Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimasasis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijos pabrėžia šių principų svarbą formuojant teisingus vaikų mitybos įpročius.
Užkandžiai yra puiki galimybė papildyti vaiko mitybą vertingomis maistinėmis medžiagomis.
Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais formuojant vaikų mitybos įpročius.
Vaikų mitybos įpročiai formuojasi ne tik dėl to, ką jie valgo, bet ir kaip valgymas vyksta.
Šeimos aplinka ir tėvų elgesys turi didelę įtaką vaiko požiūriui į maistą.
Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.
Užtikrinant sveiką vaikų mitybą, būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas.
Maisto alergijos ir netoleravimas tampa vis dažnesniu reiškiniu tarp vaikų.
Jei jūsų vaikui reikalinga speciali dieta dėl alergijų ar kitų priežasčių, papildyti mitybą gali padėti specialiai pritaikyti maisto papildai.
Nepaisant to, kokia speciali dieta reikalinga jūsų vaikui, svarbu užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi.
Sveika vaikų mityba - tai investicija į jų ateitį, kuri padeda užtikrinti optimalų fizinį ir protinį vystymąsi bei formuoti sveikus įpročius visam gyvenimui.
Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip formuojamas jo požiūris į maistą.
Malonūs bendri šeimos valgymai, vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą ir teigiamas tėvų pavyzdys yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys.
Sveika mityba vaikams prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų, o žindymas - svarbiausia pradžia.
Daugelis tėvų nežino, kaip pasiruošti pirmojo maisto įvedimui, todėl ši informacija gali būti raktas į ramybę ir pasitikėjimą.
Šiame straipsnyje rasite aiškius vaiko mitybos principus ir kūdikių mitybos patarimus, kurie padės užtikrinti subalansuotą mitybą nuo pat pradžių.
Vaikai mėgsta imti, jausti maistą savo pirščiukais ir valgyti patys.
Tai ir turėtų būti skatinama, nereikia drausti.
Vaikui galite pasiūlyti naudotis vaikiškais stalo įrankiais, stiklinėmis ir puodeliais, kuriais naudojasi ir kiti šeimos nariai.
Vaikai valgo beveik viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai, tačiau jie gali atsisakyti labai karšto, šalto maisto, patiekalų, kurių kvapas jiems nepriimtinas.
Taip pat vaikai vengia patiekalų, kurių sudedamosios dalys jiems neaiškios (troškinių, mišrainių) ar maisto produktai lėkštėje liečiasi tarpusavyje.
Atkreipkite dėmesį, kad vaiko, kaip ir suaugusiojo, apetitas bei susidomėjimas maistu nebus kasdien toks pats, tad neverskite mažylio nuolat ištuštinti lėkštės.
Skatinkite savarankiškumą.
Duokite vaikui maisto, kurį jis galėtų imti pirščiukais ir valgyti - taip jis mokysis valgyti savarankiškai.
Tam tinka skiltelėmis supjaustytas obuolys, banano griežinėliai, morkų lazdelės ar, pavyzdžiui, riestainiai („baronkos“).
Venkite maisto, kuriuo mažylis gali užspringti - pavyzdžiui, riešutų, razinų, guminukų ir kito kieto, maisto, kurių skersmuo yra didesnis nei žirnis.
Leiskite rinktis.
Leiskite vaikui išbandyti įvairius produktus.
Nors pradėti turėsite nuo poskysčių tyrelių, po truputį galėsite duoti vis kietesnės konsistencijos košelių, kol pereisite prie maisto, kurį jis galėtų imti pirščiukais (vėlgi - venkite maisto, kuriuo mažylis gali užspringti).
Gali nutikti taip, kad vaikui nepatiks brokolių tyrelė, bet nesmulkintas brokolis jam bus tikras delikatesas!
