Jei vaikelis gimė labai mažo svorio, t. y. mažiau nei 1500 g, jam sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, kad galėtų gyventi savarankiškai, sunku normaliai kvėpuoti, todėl kurį laiką gali reikėti jam padėti įvairiais aparatais ir vaistais.
Toks naujagimis pirmas savo gyvenimo dienas ar net savaites praleis naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS).
Išnešioti naujagimiai į šį skyrių patenka tada, kai jų gyvybei gresia pavojus dėl įvairių vystymosi defektų (pvz., širdies ydų) arba po sunkaus gimdymo.
Jei sergantis ar neišnešiotas naujagimis gimsta rajoninėje ligoninėje, jis specialiu automobiliu, kuriame yra visa būtiniausia įranga, perkeliamas į Kauno perinatalinio centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių.
Be abejo, tokiam mažam pacientui 100-200 km kelionė yra labai sunki, todėl, jei tik įmanoma, šį atstumą jis įveikia dar motinos įsčiose, t. y. gresiant priešlaikiniam gimdymui motina iš anksto perkeliama gimdyti į perinatalinį centrą.
Taip saugiau ir jai, ir jos būsimam naujagimiui.
Pirmąkart atėjusiai į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių aplankyti savo sergančio naujagimio motinai gali pasirodyti, jog tai keista ir baisi vieta, kurioje daug šviesų, aparatų ir jų skleidžiamų keistų garsų.
Tačiau žmonės čia dirba tam, kad neišnešiotas naujagimis kuo greičiau pasveiktų ir sustiprėtų.
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose galima lankytis bet kuriuo metu.
Paprašius, lankytojams nereikia persirengti ir persiauti.
Motina su savo mažyliu čia gali būti neribotą laiką.
Jei tėvai dėl kokių nors aplinkybių negali aplankyti savo naujagimio, apie jo sveikatą gali gauti išsamią informaciją telefonu.
Laikantis medicininės etikos, informacija apie naujagimio būklę teikiama tik tėvams.
Naujagimių intensyvios terapijos skyrius aprūpintas naujausia medicinine įranga, kuri padeda išgyventi sunkiai sergančiam ar neišnešiotam naujagimiui pirmas sunkiausias dienas ar net savaites po gimimo.
Kas yra inkubatorius?
INKUBATORIUS - tai speciali lovytė su plastiko sienelėmis, kurios viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė, nes prieš laiką gimęs naujagimis turi mažai riebalinio audinio ir nesugeba reguliuoti savo kūno temperatūros.
Inkubatoriaus viduje galima palaikyti temperatūrą nuo +28oC iki +38oC.
Tačiau, jei naujagimis ypač mažas (500-700 g), jam gali ir to nepakakti, tada virš inkubatoriaus dar įjungiama papildoma šildymo lempa.
Inkubatoriuje naujagimis guli tik su sauskelnėmis, kad nuolat būtų galima stebėti jo elgesį, kvėpavimą, odos spalvą ir kitus svarbius jo būklei požymius.
Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra paprastai reguliuojama pagal naujagimio kūno temperatūrą: jei naujagimiui vėsu, inkubatorius šyla, jei per šilta - vėsta.
Išnešioti ir vyresnio amžiaus kūdikiai slaugomi iš viršaus apšildomose lovytėse arba ant šildomo vandens čiužinėlio.
Inkubatorius, kaip speciali aplinka, užtikrina naujagimiui būtiniausią šilumą ir apsaugą.
Ankstyviausią kūdikių inkubatorių išrado garsus prancūzų akušeris ir ginekologas daktaras Stephane'as Tarnier.
1878 m. jis, įkvėptas apsilankymo paukštininkystės inkubatoriuje Paryžiaus zoologijos sode, Prancūzijoje, gimė idėja išrasti kūdikių inkubatorių.
Nors pagal dabartinius standartus jo originalus dizainas buvo laikomas šiurkščiu, reikšmingas kūdikių mirštamumo sumažėjimas įrodė jo sėkmę.
Nuo tada jo originali dizaino koncepcija nebuvo pakeista, tačiau dėžutėje buvo padaryta daug esminių patobulinimų ir proveržių, susijusių su šildymo, izoliacijos ir kūdikių įėjimo ir išėjimo technologijomis.
Temperatūra kūdikių inkubatoriuje yra pastovi, tai gali užtikrinti vaisiui tinkamą temperatūrą ir drėgmę; inkubatoriaus ore nėra dulkių ir bakterijų, o norint gauti naujagimiams, mažo svorio kūdikiams ir kritiškai sergantiems vaikams oro valymo temperatūrą ir drėgmę, panašią į motiną, naudojama oro valymo temperatūra ir drėgmė.
Puiki gimdos aplinka yra svarbi klinikiniam gydymui reikalinga įranga naujagimių palatoje, o kūdikis nebus numestas ar įbrėžtas inkubatoriuje.
Inkubatorių funkcijos ir svarba
Kūdikių inkubatoriai susideda iš skirtingų komponentų, sukurtų siekiant užtikrinti saugią aplinką naujagimiui.
Šilumos ir temperatūros kontrolė
Šilumos įstatymai yra būtini kūdikiui, tai tikrai ne laiku, ir tai yra viena iš svarbiausių funkcijų, kurias suteikia kūdikio inkubatorius.
Kūdikių inkubatoriai sukuria karštą aplinką, kurioje galima nustatyti specifinę temperatūrą, kad būtų atkurtos motinos įsčiose esančios sąlygos.
Tai padeda išvengti hipotermijos - būklės, kuri atsiranda, kai kūdikio kūno temperatūra nukrenta žemiau normalios.
Kūdikių inkubatoriaus vidinė temperatūra paprastai nustatoma nuo 32 °C iki 37 °C.
Inkubatoriaus temperatūra tikrinama termometru, o šilumos lygis prireikus koreguojamas atsižvelgiant į naujagimio gestacinį amžių, svorį ir poreikius, ir tai gali būti medicininė procedūra.
Deguonies terapija
Neišnešiotiems kūdikiams reikalinga deguonies terapija, nes jų plaučiai dar nėra visiškai išsivystę.
Kūdikių inkubatoriai gaminami naudojant tam tikrą „SkyFavor Medical“ technologiją, stebėti kraujospūdį 24 valandas, kuris reguliuoja deguonies lygį inkubatoriaus viduje.
Deguonis kūdikiui inkubatoriaus viduje tiekiamas per kaukę arba dantukus.
Deguonies lygis tikrinamas naudojant jutiklius, o koregavimai atliekami atsižvelgiant į kūdikio kraujotakos deguonies įsotinimo lygį.
Jei deguonies lygis nukrenta žemiau įprasto diapazono, suveikia aliarmas ir medicinos personalas įspėjamas.
Drėgmės kontrolė
Kūdikių inkubatoriuose taip pat yra drėgmės kontrolės sistema, modifikuota taip, kad imituotų drėgmės lygį, susijusį su vaisiaus amniono skysčiu nėštumo metu.
Optimalus drėgmės lygis inkubatoriuje palaiko naujagimio hidrataciją ir apsaugo odą nuo išsausėjimo bei pažeidimo.
Stebėjimo ir signalizacijos sistemos
Inkubatoriai turi stebėjimo sistemas, kurios nuolat stebi kūdikio gyvybinius požymius, tokius kaip širdies ritmas, kvėpavimo dažnis ir temperatūra.
Įranga gali įjungti signalizaciją, jei naujagimio būklė pasikeičia arba jam reikia medicininės pagalbos.
Signalai taip pat gali būti nustatyti dėl aukštos arba žemos temperatūros, t. y. aukštos arba žemos drėgmės, mažo deguonies kiekio ir kitų veiksnių, kurie gali kelti pavojų kūdikio sveikatai.
Inkubatoriaus dizainas apima permatomas plastikines šonines sieneles ir lubas (apytiksliai 75 cm ilgio, 50 cm aukščio ir 50 cm pločio).
Inkubatorius įtaisytas ant paaukštinto pagrindo (dažniausiai net reguliuojamo), taigi naujagimis būna maždaug liemens aukštyje.
Inkubatorius turi langelius, pro kuriuos galima rankomis pasiekti kūdikį, ir platesnes duris (dažniausiai pilnai atsidaro vienas ar visi inkubatoriaus šonai).
Inkubatoriai apdengiami specialiais uždangalais, kad naujagimiai būtų apsaugoti nuo ryškios šviesos, jų sienelės gerai apsaugo nuo garso.
Naujagimis inkubatoriuje nuo išorinio pasaulio yra saugomas šildomoje aplinkoje.
Tačiau jis gali būti matomas ir stebimas.
Medicininė įranga ir procedūros
MONITORIUS - tai aparatas, nuolat sekantis ir fiksuojantis naujagimio gyvybines funkcijas: širdies darbą, kvėpavimą, arterinį kraujospūdį, temperatūrą, kraujo įsotinimą deguonimi.
Visiems Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientams prijungiami monitoriai.
Aparatas plonais laideliais sujungiamas su davikliais, kurie klijuojami prie vaiko krūtinėlės, rankytės ar kojytės.
Laidais į monitorių ateina signalas ir monitorius garsiniu signalu įspėja personalą, jog reikia prieiti prie vaiko ir patikrinti, ar viskas tvarkoje.
DEGUONIES IR DIRBTINIO KVĖPAVIMO APARATAI.
Dauguma naujagimių į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių patenka dėl kvėpavimo nepakankamumo, t. y. jiems sunku kvėpuoti dėl nepakankamai subrendusių ar uždegimo pažeistų plaučių.
Naujagimių kvėpavimas palengvinamas keliomis priemonėmis:
- Deguonies kaukė - prie nosytės ir burnytės pridedama plastiko kaukė, per kurią nuolat tiekiamas deguonis.
- Kaniulės („ūsai“) padeda deguoniui patekti tiesiai į šnerves, susidaro teigiamas slėgis kvėpavimo takuose, kuris labai palengvina kvėpavimą.
- Dirbtinės plaučių ventiliacijos (dirbtinio kvėpavimo) aparatas. Jei naujagimis pats nekvėpuoja arba kvėpuoti jam tampa vis sunkiau, nepaisant taikomų aukščiau išvardytų priemonių, jam į trachėją įkišamas vamzdelis, per kurį dirbtinio kvėpavimo aparatas tam tikru slėgiu ir dažniu įpučia deguonies ar oro mišinį tiesiai į plaučius, t. y. aparatas „kvėpuoja“ už vaiką.
Kai tik naujagimis pradeda sveikti, gali pats normaliai kvėpuoti, jis atjungiamas nuo aparato.
Jei naujagimis pateko į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, jam reikalinga ypatinga priežiūra ir gydymas.
Tai reiškia, jog nuolat stebimos naujagimio gyvybinės funkcijos - kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, be to, reikalingi nuolatiniai papildomi tyrimai jo sveikatai įvertinti.
Dažniausiai tiriamas naujagimio kraujas.
Jis gali būti imamas iš venos arba arterijos.
Jei naujagimis labai mažas ar labai sunkiai serga, jam į bambos veną ir arteriją įkišami ploni kateteriai, per kuriuos galima paimti kraują tyrimams, leisti reikiamus vaistus ir lašinti skysčius.
Tam tikslui gali būti naudojamos ir rankose, kojose bei galvos odoje esančios venos.
Jei tyrimui reikalingas mažas kraujo kiekis, jis imamas įduriant į kulniuką, rečiau - į pirštą.
Kraujo tyrimas suteikia daug informacijos apie naujagimio būklę.
Jis parodo hemoglobino, raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekį.
Jei jų mažai, naujagimiui gali tekti perpilti kraują.
Baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekio ir formų pakitimai nurodo galimą įgimtą ar įgytą infekcinę ligą.
Iš kulniuko kraujas, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, gali būti imamas 4-6 kartus per parą.
Iš kelių kraujo lašų nustatomas gliukozės (kraujo cukraus) kiekis, kraujo dujų (deguonies ir anglies dvideginio) sudėtis, kuri padeda įvertinti vaiko kvėpavimo arba dirbtinės plaučių ventiliacijos efektyvumą.
Kartais, jei yra infekcijos požymių ar įtariamas meningitas, reikia ištirti smegenų skystį.
Tam atliekama juosmeninė (liumbalinė) punkcija.
Plona specialia adata juosmens srityje įduriama į stuburo kanalą ir tyrimui paimami keli mililitrai skysčio.
Vidaus organų (plaučių, širdies, virškinimo trakto) būklei įvertinti dažniausiai daromos rentgeno nuotraukos.
Retesniais atvejais, jei diagnozė nėra aiški, atliekami sudėtingi kompiuterinės tomografijos arba branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai.
Tuos organus, kurių struktūros negalima įvertinti iš rentgeno nuotraukos, galima ištirti ultragarsu.
Tai informatyvus ir nepavojingas sveikatai tyrimas.
Jis atliekamas moteriai dar nėštumo metu, taigi dar naujagimiui negimus jau galima vertinti, ar gerai vaisius vystosi.
Ultragarsu dažniausiai tiriamos naujagimių smegenys (per didįjį momenėlį), kepenys, inkstai, širdis.
Šie organai atspindi ultragarso bangas, ir jos, grįžusios į aparatą, ekrane atkuria tiriamo organo piešinį.
Priežiūra ir maitinimas
Mažam sergančiam naujagimiui labiausiai reikalinga ramybė.
Todėl jiems stengiamasi sudaryti tokią aplinką, kurioje būtų kuo mažiau fizinių dirgiklių.
Inkubatorius apklojamas, kad naujagimis nejustų apšvietimo pasikeitimų, palatose stengiamasi laikytis tylos.
Stengiamasi kuo rečiau naujagimį liesti ar atlikti jam nemalonias procedūras, tokias kaip tyrimų ėmimas ar gleivių siurbimas iš kvėpavimo takų.
Kad naujagimiui būtų šilčiau ir jis jaustųsi saugesnis, iš vystyklų susukamas „lizdelis“.
Kadangi pirmomis dienomis sergantys naujagimiai pienu nemaitinami arba maitinami nepakankamai, jie turi gauti papildomai skysčių ir maisto medžiagų į veną.
Į veną įkišamas plonas kateteris, jis pritvirtinamas kelioms dienoms ar net savaitėms, sujungiamas su lašeline sistema.
Per tą patį kateterį suleidžiami ir vaistai.
Į raumenis naujagimiams vaistai leidžiami gana retai.
Kai naujagimiui jau nebereikia vaistų, ir jis maitinamas pienu, kateteris iš venos ištraukiamas.
Motinos pienas yra pats geriausias ir maistas, ir vaistas neišnešiotam ar sunkiai sergančiam naujagimiui.
Kol naujagimis guli Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir yra per silpnas, jog galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą.
Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas pieno kiekis.
Paprastai sergantys naujagimiai maitinami kas 3 val., mažieji, t. y. sveriantys <1000 g, kas 2 val.
Taigi, kol naujagimis pasveiks ir paaugs, jog galėtų valgyti iš krūties, motinai reikės nusitraukinėti pieną.
Skyriaus personalas ją pamoko, kaip reikia maitinti naujagimį per zondą, ir slaugytojų prižiūrimą motina gali pati maitinti savo vaiką.
Beveik visiems Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientams reikia vienokių ar kitokių vaistų.
Dažniausiai tai - antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliantį infekcijas.
Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas.
Naujagimiui sveikstant ir stiprėjant, reikia vis mažiau tyrimų, procedūrų ir vaistų.
Augančiam vaikui reikia tik motinos pieno ir vitaminų.
Martin Couney - "Inkubatorių gydytojas"
Šios parodos sumanytojas buvo Prancūzijoje gimęs Martinas Couney, pramintas „inkubatorių gydytoju“.
Šiandien jo vardą žino nedaug kas, tačiau M. Couney buvo pirmasis, bandęs gydyti per anksti pasaulį išvydusius naujagimius ir išgelbėjęs tūkstančius mažylių.
Tai gana keista, nes jis nebuvo garsus gydytojas.
Tiesą sakant, yra manančių, kad jis apskritai nebuvo licencijuotas medikas.
Naujoviškus stiklo ir metalo inkubatorius M. Couney pirmą kartą pamatė 1896 metais Berlyne vykusioje parodoje ir jam kilo idėja parsivežti naujovę į Jungtines Amerikos Valstijas.
Savo planą gydytojas įgyvendino Konio saloje.
Prie įėjimo į parodą kabėjo plakatas su užrašui „Visas pasaulis myli vaikelį“.
Parodos lankytojai už galimybę pamatyti mažučius neišnešiotus kūdikius, gulinčius eilėje išrikiuotuose inkubatoriuose, mokėjo po 25 centus.
Naujagimiais rūpinosi du gydytojai, slaugių komanda ir vietoje gyvenusios žindyvės.
Daugelis šių naujagimių į Konio saloje vykusią parodą atkeliaudavo iš vietos ligoninių, negalinčių jais pasirūpinti.
Medikų bendruomenė pasibaisėjo šia paroda, vadino tai išnaudojimu ir apkaltino M. Couney sukčiavimu.
Vis dėlto, tuo metu JAV buvo laikomasi nuomonės, kad anksčiau laiko gimę naujagimiai yra prarasti kūdikiai ir jų likimai šiaip ar taip yra Dievo rankose.
M. Couney visiškai nenorėjo su tuo sutikti ir atmesdavo kaltinimus tvirtindamas, kad jo įranga techniškai yra ligoninė, o ne šiaip sau keista atrakcija, o prižiūrimi jo ir jo komandos, naujagimiai gaudavo galimybę išgyventi.
Jo argumentus sustiprino ir tai, kad pats M. Couney patyrė tai, apie ką kalbėjo.
Jo dukra pasaulį išvydo neišnešiota ir iš tikrųjų gyveno vienoje iš tėvo ekspozicijų.
Tiesą sakant, jo metodai tuo metu buvo pažangos viršūnė.
Inkubatoriai buvo importuojami iš Prancūzijos, kuri tuo metu pirmavo neišnešiotų kūdikių globos srityje.
Jis primygtinai reikalavo, kad jo kūdikiai būtų maitinami krūties pienu, taip pat ragino slauges išimti mažylius iš inkubatorių, juos priglausti ir bučiuoti (tai labai prieštaravo tuo metu vyravusiai medikų pasaulėžiūrai, kad kontaktas su naujagimiais privalo būti minimalus), ir netgi įdarbino specialų virėją, kuris ruošė vitaminais praturtintą maistą žindyvėms.
Be to, M. Couney priimdavo visus kūdikius, nekreipdamas dėmesio į jų rasę ar visuomeninę padėtį, kas tuo metu taip pat buvo itin progresyvus žingsnis.
Žinoma, neišnešiotų kūdikių priežiūra kainavo nepigiai.
1903 metais per dieną ji atsieidavo 15 dolerių (šiandien tai atitiktų maždaug 405 dolerius arba 350 eurų), tačiau tėvams nereikėjo mokėti nė cento.
Žiūrovai ėjo miniomis, tad už bilietus surinkti pinigai daugiau nei padengė veiklos išlaidas.
O kad susidomėjimas neblėstų, M. Couney nevengdavo net suktų gudrybių - pavyzdžiui, norėdamas akcentuoti neišnešiotukų kūnelių silpnumą ir mažumą, specialiai juos vilkdavo gerokai per dideliais drabužėliais.
Taigi, netrukus analogiškos ekspozicijos atsirado Atlantik Sityje, taip pat jo šou buvo demonstruojamas įvairiuose pramogų parkuose ir mugėse visoje šalyje.
Iki ketvirto dešimtmečio savo įsitikinimus spėjo pakeisti ir užsispyrusioji medikų bendruomenė - kad ir nenorom, bet ėmė rodyti M. Couney pagarbą.
Kai kurie gydytojai pradėjo patys siųsti anksčiau laiko gimusius kūdikius pas M. Couney.
Ir tik jam mirus neišnešiotų kūdikių inkubatoriai buvo perkelti į gimdymo skyrius.
Vis dėlto, šio gerojo gydytojo pasiekimus iškalbingiausiai liudija skaičiai: per beveik pusę amžiaus trukusią karjerą M. Couney pasirūpino maždaug aštuoniais tūkstančiais kūdikių ir tvirtino iš jų išgelbėjęs maždaug 6500 - tai stulbinantis 85 procentų išgyvenamumo rodiklis.
The Strange Case of Dr. Couney
Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių tinklas Lietuvoje
Vilniuje praėjus pirmosioms 7 dienoms nuo gimimo neišnešiotas naujagimis reanimobiliu pervežamas į Vaikų ligoninės NITS.
Santariškių g. Kaune pirmąsias paras (įprastai 3-5 paros) mama yra Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacientė.
Naujagimių intensyvios terapijos skyrius (NITS) - tai specialūs skyriai, skirti neišnešiotiems naujagimiams, esantys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Esant priešlaikinio gimdymo grėsmei, motina dar iš anksto būna perkeliama į vieną iš šių ligoninių, kur tiek jai, tiek kūdikiui gali būti užtikrinta visa reikiama pagalba.
Šiame skyriuje vaikelis visų pirma bus apgyvendintas inkubatoriuje.
Priklausomai nuo to, kaip anksti gimė, inkubatoriuje jis gali praleisti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o sudėtingesniais atvejais - ir mėnesių.
Kadangi ankstukai neturi susiformavusio riebalinio sluoksnio, pagrindinė inkubatoriaus funkcija - užtikrinti tinkamą šilumos ir drėgmės kiekį vaikeliui.
Daugeliui naujagimių, patekusių į NITS, yra sudėtinga kvėpuoti dėl nepakankamai išsivysčiusių ar pažeistų plaučių.
Per anksti pasaulį išvydusiam vaikeliui visų pirma reikia šilumos ir ramybės.
Dėl šios priežasties palatoje, kurioje laikomas inkubatorius, negalimi jokie staigūs, stiprūs, spigūs, šaižūs garsai, pats inkubatorius būna uždengtas, kad vaikelio akyčių netrikdytų apšvietimo pasikeitimai, stengiamasi kuo rečiau jį liesti ar atlikti nemalonias procedūras.
Kol neišnešiotukas yra per silpnas savarankiškai žįsti krūtį, jis maitinamas zondo pagalba per nosį ar burną tiesiai į skrandį supilant reikiamą pieno kiekį.
Taigi, kol naujagimis pakankamai sustiprės, motinai teks nusitraukinėti pieną.
Dažniausi vaistai, kurių reikia ankstukams - antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliančius infekcijas.
Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas.
Į NITS patekusiam naujagimiui taip pat atliekami įvairūs tyrimai - kraujo, juosmeninė (liumbalinė) punkcija, rentgeno nuotraukos, kompiuterinės tomografijos arba branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai, tyrimai ultragarsu.
Ne visiems vaikams yra skiriami visi šie tyrimai - privalomai atliekami tik kraujo tyrimai, dažnai ir kelis kartus per dieną, nes iš kelių lašų kraujo galima sužinoti itin daug apie naujagimio būklę.
Priežiūra grįžus namo
Išaušus dienai, kai su neišnešiotu kūdikiu pagaliau keliausite į namus, kyla daug klausimų: kokia optimali temperatūra kūdikio kambaryje, kaip kūdikį maudyti, nuraminti, kada keliauti į lauką ir kiek ilgai ten būti, kada metas priimti pirmuosius lankytojus ir t. t.
Šiluma
Neišnešiotiems naujagimiams pirmosiomis gyvenimo dienomis itin svarbi šiluma: ją padeda užtikrinti inkubatorius.
Kai naujagimis iš inkubatoriaus perkeliamas į lovytę, dažnai naudojamas ir šildomas čiužinys, padedantis palaikyti kūno temperatūrą.
Grįžus namo labai svarbu stebėti, kad kūdikio kambaryje temperatūra nebūtų per žema.
Pavyzdžiui, neišnešiotų naujagimių skyriuje palaikoma 22-26 °C temperatūra, namuose gali būti ir kiek šilčiau, išskyrus miegamąjį.
Kengūros metodas ir maudynės
Taip pat tėvai turėtų kuo dažniau taikyti vadinamąjį kengūros metodą - laikyti kūdikį priglaustą prie krūtinės.
Namo grįžusius kūdikius reikėtų maudyti iki 2-3 kartų per savaitę.
Svarbu stebėti, ar kūdikio odelė pernelyg neišsausėjo.
Po maudynių, prieš aprengdami, nuklokite tik po vieną kūdikio kūno dalį.
Geriausia, jei pirmosios maudynės truktų ne ilgiau kaip 5-10 min.
Raminimas ir aplinka
Daugeliui kūdikių nurimti padeda tėvų balsas, todėl kalbėkitės su kūdikiu, niūniuokite ir dainuokite jam.
Neišnešioti naujagimiai jautrūs kitiems garsams, tad leisti dainelių ar jungti grojančių karuselių vos grįžus į namus tikrai nereikia.
Kelionės į lauką ir lankytojai
Į lauką su kūdikiu galima keliauti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus.
Pirmą kartą lauke visiškai užteks praleisti 5-7 min.
Vasarą venkite tiesioginių saulės spindulių ir į lauką kūdikio nevežkite tarp 11 ir 15 val. - kaitriausiu dienos metu.
Žiemą į lauką nepatariama eiti tik tada, kai temperatūra nukrinta žemiau -10 °C.
Tačiau atkreipkite dėmesį ir į vėjuotumą bei vadinamąją jutiminę temperatūrą.
Neišnešioti gimę naujagimiai - itin jautrūs ir imlūs įvairioms infekcijoms, todėl šią informaciją būtinai perduokite nekantraujantiems jus ir mažylį aplankyti artimiesiems.
Universali rekomendacija - lankyti tik 1 mėn. sulaukusius kūdikius.
Šiuo atveju galima prašyti, kad pirmieji lankytojai atvyktų praėjus 1 mėn.
Lankytojų skaičių būtina riboti, ypač šaltuoju sezonu, gripo pandemijos ir pan.
| Kūdikio amžius (sav.) | Tikrasis amžius (sav.) | Koreguotas amžius (sav.) | Elgesys ir raida |
|---|---|---|---|
| 8 | 8 | 1 | Elgiasi kaip 1 savaitės išnešiotas naujagimis |
| 12 | 12 | 5 | Elgiasi kaip 5 savaitės išnešiotas naujagimis |
| 20 | 20 | 13 | Elgiasi kaip 13 savaitės išnešiotas naujagimis |
Kai naujagimio būklė stabilizuojasi, t. y. kai jo kvėpavimas reguliarus, nėra apnėjų, kai sunormalėja virškinimo, šlapinimosi funkcijos, jis perkeliamas į kitą skyrių.
Tai jau pirmasis žingsnis namų link.
Šiame skyriuje naujagimis jau gali būti su mama visą parą, mokytis žįsti iš krūties, auginti svorį, pratintis gyventi ne inkubatoriuje.
Visi naujagimiai, gimę neišnešioti ar sunkiai sirgę pirmomis gyvenimo dienomis, kurį laiką po išrašymo iš ligoninės stebimi Perinatalinio centro kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete.
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais yra tikrinamas jo regėjimas, klausa, psichomotorinis vystymasis.
Neišnešioti naujagimiai pirmaisiais metais savo vystymusi skiriasi, t. y. jie atsilieka, nuo išnešiotų bendraamžių.
Tiksliau įvertinti neišnešioto naujagimio vystymąsi padeda vadinamojo „koreguoto amžiaus“ nustatymas.
Tai yra skirtumas tarp laiko, kada naujagimis turėjo gimti, ir tikrosios jo gimimo datos.
Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė 7 savaitėmis anksčiau nei turėjo gimti, o šiuo metu jam yra 8 savaitės, tai jo koreguotas amžius bus 1 savaitė, t. y. 2 mėn. sulaukęs 7 savaites neišnešiotas naujagimis elgsis kaip 1 savaitės išnešiotas.
Gerai augantis ir besivystantis neišnešiotas kūdikis per pirmuosius 2 metus pasiveja išnešiotus vaikus.
Jei tas vijimasis vėluoja, ar gydytojas randa kitų sveikatos sutrikimų, jis siunčia vaiką pas atitinkamus specialistus ar skiria reikiamą gydymą vaistais.
tags: #kudikiu #inkubatoriai #ppt
