Kiekvienas dirbantis žmogus bent kartą metuose pajunta nenumaldomą norą atsitraukti nuo darbų ir pasinerti į poilsį. Planuojant būsimas keliones, namų remontą ar tiesiog ramybės laikotarpį, vienas svarbiausių klausimų, kurį būtina išspręsti iš anksto - kiek tiksliai atostogų dienų esate sukaupę. Nors daugelyje įmonių veikia savitarnos sistemos, kuriose likutis matomas automatiškai, suprasti, kaip veikia atostogų kaupimo mechanizmas, yra būtina kiekvienam darbuotojui.
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas gana aiškiai apibrėžia minimalų atostogų dienų skaičių, kuris priklauso kiekvienam legaliai dirbančiam asmeniui. Prieš kelerius metus įsigaliojusi tvarka pakeitė skaičiavimą iš kalendorinių dienų į darbo dienas, kas iš pradžių sukėlė nemažai painiavos, tačiau dabar ši sistema laikoma skaidresne.
Pagrindinės Atostogų Nuostatos
Įprastai darbuotojai turi teisę kasmet atostogauti ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 d. d. per savaitę), 24 darbo dienas (jei dirbama 6 d. d. per savaitę) arba 4 savaites (jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas). Už išdirbtus pilnus metus kiekvienam darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 d. d. atostogų. Darbdavys gali nustatyti didesnį dienų skaičių. Jei darbuotojas pradėjo dirbti naujame darbe, jis įgyja teisę paprašyti atostogų tik po 6 mėn.
Atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Tačiau darbuotojas gali pateikti prašymą, kad atostoginiai būtų išmokami kartu su įprastu darbo užmokesčiu nustatytą algadienį. Jei jie išmokami pavėluotai, darbuotojas įgyja teisę į tiek atostogų dienų, kiek jie buvo pavėluotai išmokėti, jei jis pateikė prašymą per 3 d. d. Kadangi yra sudėtinga greitai paskaičiuoti atostoginius, dažnai yra mokamas avansas, arba atostoginiai išmokami kartu su darbo užmokesčiu pagal darbuotojo prašymą.
Atostoginiai skaičiuojami tik už darbo dienas, kurios papuola į atostogų intervalą. Atostoginių suma už vieną darbo dieną yra lygi vidutiniam asmeniniam darbuotojo dienos darbo užmokesčiui, kuris yra paskaičiuotas pagal trijų iki atostogų buvusių mėnesių darbo užmokestį ir dirbtas dienas. Į vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ir premijos, jei jie susiję su jau įvykusio darbo rezultatais. Premijos jubiliejaus proga, premijos už tai, kad paskatinti dirbti geriau ateityje, ar pajamos natūra dėl įmonės automobilio naudojimo nėra įtraukiami į atostoginių skaičiavimą.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojas gali gauti tik nutrūkus darbo sutarčiai. Jei darbuotojas sukaupia daugiau nei už tris metus neišnaudotas atostogas, darbdavys turi teisę senesnes nei 3 metų sukauptas nepanaudotas atostogas „nubraukti”, bet gali ir „nenubraukti”. Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (arba gauti kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) išnyksta praėjus trejiems metams nuo tų kalendorinių metų, kuriais atostogos buvo įgytos, pabaigos. Tačiau yra svarbi išimtis: atostogos nedingsta, jei darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti dėl darbdavio kaltės (pavyzdžiui, darbdavys atsisakė išleisti atostogų dėl didelio darbo krūvio).
SVARBU: Kiekvieną mėnesį darbdavys darbuotojui turi duoti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelį, kuriame yra nurodomas priskaičiuotas darbo užmokestis ir dirbtos darbo dienos (valandos).
Darželio Auklėtojų Atostogų Ypatumai
Konkrečiai darželio auklėtojų atostogų trukmė gali skirtis priklausomai nuo darbo sąlygų ir papildomų garantijų. Nors pagrindinė taisyklė numato 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, kai kurios profesinės grupės ir socialinės kategorijos darbuotojai gali tikėtis ilgesnių atostogų.
Ilgesnės kasmetinės atostogos yra suteikiamos darbuotojams iki 18 m., vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. ir neįgaliems darbuotojams. Jiems suteikiamos 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę), 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) arba 5 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) kasmetinės atostogos.
Darbuotojai, turintys neįgalumą, jų kasmetinių atostogų norma jau nebe 20 d.d., o 25 d.d. Jei darbuotojas dirba 5 dienas per savaitę, jam priklauso 25 darbo dienos kasmetinių atostogų. Jei dirba 6 dienas per savaitę - 30 darbo dienų. Jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
SADM išaiškinimu, darbuotojais, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus), laikomi: našliai (našlės); vienišos motinos (įmotės); kai kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę; kai tėvui (įtėviui) teismo sprendimu yra terminuotai arba neterminuotai apribota tėvų valdžia; kai santuoka yra nutraukta arba gyvenama skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų; kitais panašiais atvejais. Norint pasinaudoti teise į ilgesnes atostogas, darbuotojas gali būti paprašytas pateikti darbdaviui tam tikrus tai pagrindžiančius dokumentus. Tai gali būti, pavyzdžiui, teismo sprendimas, ištuokos liudijimas ar kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.
Darbo kodekse numatyta ir daugiau atvejų, kada darbuotojams priklauso papildomos poilsio dienos. Darbuotojai, auginantys vaikus iki atitinkamo amžiaus turi teisę pasinaudoti vadinamais „mamadieniais / tėvadieniais“: 1 vaiką iki 12 m. - 1 papildoma poilsio diena per 3 mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per 3 mėn.); 1 neįgalų vaiką iki 18 m. arba 2 vaikus iki 12 m. - 1 papildoma poilsio diena per mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per mėn.); 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. arba 2 vaikus iki 12 m., kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs - 2 papildomo poilsio dienos per mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 16 val. per mėn.).
Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu 8 val. pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
„Darbuotojams neturintiems teisės į „mamadienius / tėvadienius“ ir auginantiems vaiką iki 14 m., kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi būti suteikiama ne mažiau kaip pusė laisvos darbo dienos“, - paaiškina V. Minkevičiūtė.
Galima pastebėti, kad kai kurių profesijų darbuotojai gauna ir per du kartus ilgesnes atostogas. Pavyzdžiui, mokytojai, turi pailgintas atostogas, t. y. 40 arba 48 dienas per metus. Kiti, tarkime, rizikingomis sveikatai sąlygomis dirbantys asmenys, gauna papildomų (pvz., nuo 1 iki 5) atostogų dienų. Tiek paprastiems, tiek pailgintas ar papildomas atostogas turintiems darbuotojams yra taikoma ta pati taisyklė - jeigu dirbama 5 d. d. dienas per savaitę, atostogų priklauso mažiau, jei dirbama 6 d. d. per savaitę, kasmetinės atostogos taip pat ilgėja.
Galioja ir bendra taisyklė: bent viena iš kasmetinių atostogų dalių privalo būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 12 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę). Tai užtikrina, kad darbuotojas turėtų bent vieną ilgesnį nepertraukiamą poilsio laikotarpį.
Papildomos ir Pailgintos Atostogos
Be pagrindinių kasmetinių atostogų, kai kuriems darbuotojams gali priklausyti ir papildomos arba pailgintos atostogos.
Pailgintos atostogos priklauso darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Tokiems darbuotojams suteikiamos iki 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę), iki 50 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas).
„Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Į sąrašą patenka mokytojai, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai, pilotai, jūrininkai ir pan.“, - teigia Minkevičiūtė.
Pavyzdžiui, mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas ir kiti pedagoginiai darbuotojai, taip pat mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai turi teisę į 40 arba 48 d. d. kasmetines atostogas. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos.
Papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir šių nukrypimų negalima pašalinti, bei už ypatingą darbų pobūdį.
Darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį, suteikiamos - 3 d. d. papildomos atostogos, o už kiekvienų paskesnių 5 m. nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį - 1 d. d. papildomos atostogos.
Taip pat papildomos atostogos priklauso specialistams, dirbantiems toleruotinos profesinės rizikos sąlygomis, t.y., kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje, kur net ir pritaikius technines priemones (tylintuvus, ausines) triukšmas viršija leistinas ribas. „Tokiu atveju suteikiamos iki 5 d. d. papildomų atostogų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojai dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos: nuo 81 iki 100 % - 5 d. d., nuo 61 iki 80 % - 4 d. d., nuo 41 iki 60 % - 3 d. d., nuo 21 iki 40 % - 2 d. d., iki 20 % - 1 d. d.“, - sako teisininkė.
Trečioji aplinkybė, kai suteikiamos papildomos atostogos yra ypatingas darbų pobūdis. Ypatingas darbų pobūdis reiškia darbą, kuris yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais. Jei toks darbų pobūdis vyrauja ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos, darbuotojams turi būti suteikiamos 2 d. d. papildomos atostogos.
Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba tik papildomos atostogos. Pasak teisininkės, papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, papildomos atostogos suteikiamos kartu. Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, jų pasirinkimu suteikiamos tik vienos iš jų.
Atostogų Planavimo Taisyklės
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 d. d. arba ne mažiau kaip 12 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę metų. Nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos: nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu; mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje; arba kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.
„Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d. ar kitu kolektyvinėje sutartyje, darbdavio ir darbo tarybos susitarime ar kitose darbo teisės normose numatytu laikotarpiu ir tvarka“, - sako V. Minkevičiūtė.
Norint maksimaliai prailginti poilsį neišnaudojant daug atostogų dienų, verta atkreipti dėmesį į kalendorių. Pavyzdžiui, jei valstybinė šventė yra ketvirtadienį, pasiėmę atostogų penktadienį, turėsite keturių dienų nepertraukiamą poilsį, išnaudoję tik vieną atostogų dieną. Toks „tiltų“ statymas yra populiarus būdas taupyti atostogų balansą ilgesnėms vasaros ar žiemos kelionėms. Taip pat rekomenduojama atostogas planuoti metų pradžioje - darbdaviai dažnai sudaro atostogų eiles („grafikus“), ir pirmieji pasirinkę datas turi didesnę tikimybę gauti atostogas populiariausiais vasaros mėnesiais.
Jeigu kasmetinių atostogų metu susergate ir gaunate nedarbingumo pažymėjimą, jūsų atostogos nenutraukiamos, bet pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos dienos perkeliamos į kitą laiką. Darbuotojas su darbdaviu susitaria, kada jis panaudos tą dalį kada sirgo. Yra reikalavimas, kad atostogos būtų suteiktos tais pačiais metais. Tai turbūt sugalvota dėl to, kad atostogos nesikauptų, o darbuotojas atostogautų tais metais, tik kitu laiku.
Darbo Užmokesčio Paskaičiavimo Lapelis ir Kiti Svarbūs Aspektai
Nuo 2020 metų buvo numatyti pakeitimai LR Vyriausybės nutarimui 679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos“. Sumažėjo ugdymo reikmių koeficientai, padidėjo grupės valandų skaičius per savaitę ikimokykliniam ugdymui. Pokyčiai atsirado dėl vykdomų biudžete reformų, karantino ir ekstremalios situacijos. Visi pakeitimai numatyti su tikslu skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams.
Nuo š. m. rugpjūčio 4 dienos įsigaliojo nutarimo 496 nauja redakcija dėl vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo. Įvesta nauja sąvoka - įmonės darbo grafikas - suprantama kaip darbdavio administracijos darbo grafikas. Be to, patikslinta, kad skaičiuojant VDU, jei darbuotojas dirbo ne penkių ar šešių darbo dienų per savaitę režimu arba kasdienė valandų norma yra skirtinga, reikia skaičiuoti valandinį VDU.
Premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kad būtų galima taikyti šį atostoginių apskaičiavimo būdą, darbuotojo darbo sutartyje turėtų būti nustatyta darbo laiko norma, kiek jis vidutiniškai turi dirbti, pavyzdžiui, per savaitę.
Svarbu pažymėti, kad pedagogams valandos įkainis gali būti nustatomas skirtingai, kai nustatomas valandos įkainis dėl pavadavimo ir kai nustatomas valandos įkainis dėl atostoginių, ligos, mamadienių skaičiavimo. Skaičiuojant VDU dėl ligos ar atostoginių, taikoma įprastinė tvarka, kaip aprašyta 496 nutarime. Tačiau nustatant darbo užmokestį dėl pavadavimo, galima taikyti kitokią taisyklę.
Nors pedagogams atostogos suteikiamos paprastai mokinių atostogų metu vasarą, tačiau atnaujintame Darbo kodekse numatyta, kad darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas tada, kai darbuotojas pageidauja ir kai jo prašymas yra pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d. 4 p.). Visais atvejais svarbu numatyti, kad jei mokytojas atostogauja ne vasarą, jo darbo valandų skaičius per mokslo metus negali pasikeisti.
Teisę į pailgintas atostogas turi mokytojai, kurie dirba pagal bendrojo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, švietimo įstaigų specialistai, kurie teikia psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą mokiniams.
tags: #kiek #atostogu #priklauso #darzelio #aukletojai
