Kūdikio verksmas - tai natūralus bendravimo būdas, kuriuo jis praneša apie savo poreikius, diskomfortą ar tiesiog norą bendrauti. Tačiau kai kūdikis nuolat nerimauja ir trankosi, tėvams kyla klausimas, ką daryti. Svarbiausia yra atsekti, koks vaiko poreikis yra nepatenkintas, ir tuomet imtis veiksmų.
Kūdikių priežiūros konsultantė Giedrė Veličkienė pabrėžia, kad svarbu suprasti, kodėl kūdikis neramus. Galbūt jis tiesiog nori valgyti, miegoti, yra pavargęs, jam karšta arba šalta. „Kai gimsta lėliukas, mes instrukcijos kartu su juo negauname, dėl to yra labai svarbu perprasti vaiko poreikius, o tas perpratimas ateina su laiku“, - teigia specialistė.
Stebint vaiko elgesį, galima suprasti jo jausmus. Kalbant apie kūdikių neramumą ir verkimą, anot G. Veličkienės, jis atsiranda ne veltui. Yra to verkimo priežastys: gali būti nepatenkintas poreikis (jis nori valgyti, jo kelnės pilnos, jam skauda pilvą, jam karšta ar šalta, jis pasiilgo mamos ar tėčio, jis nori ant rankų) ir tuo verkimu kūdikis kažko prašo.
Kai kurie vaikai yra dirglesni iš prigimties. Tai gali būti susiję su nėštumo eiga, streso patirtimi motinos darbe, sudėtingu gimdymu ar gimdymu cezario pjūviu. Tokiems mažyliams G. Veličkienė pataria elgtis švelniai ir vengti pervargimo - hiperstimuliacijos.
Hiperstimuliacijos vengimas ir ankstyvas migdymas
Dažnai tėvai mano, kad kuo daugiau įspūdžių patirs vaikas, tuo ramesnis jis bus. Tačiau G. Veličkienė perspėja, kad tai klaidingas požiūris. Kadangi vaiko nervų sistema yra nebrandi, hiperstimuliacija veikia priešingai - vaikai tampa pikti ir išsibalansavę.
Vaikams viskas šiame pasaulyje yra nauja, jie pažindinasi su aplinka. Dėl didelės stimuliacijos kūdikiai dažnai pervargsta, o jų bloga nuotaika dažnai pasireiškia antroje dienos pusėje. Specialistė rekomenduoja tėvams migdyti vaikus anksti - tarp 19 ir 21 valandos.
„Šita praktika taikoma visame pasaulyje - tai padeda kūdikiui gerai pailsėti ir būti geros nuotaikos kitą dieną“, - sako G. Veličkienė. Ji pati patyrė, kad jos kūdikis, kuris vakarais nuolat verkdavo, nurimo, kai ji pradėjo anksčiau atlikti maudynių ir masažų ritualus, kad vaikas užmigtų 19-19.30 val. Tuomet visos problemos, kurias ji įsivaizdavo kaip pilvo skausmus, dingo - vaikas tiesiog buvo pervargęs.
Pasiruošimas nėštumo metu ir specialistų pagalba
Nors ne visada lengva atpažinti kūdikio poreikius, G. Veličkienė pataria tėvams ruoštis nėštumo metu: skaityti knygas, domėtis kitų mamų patirtimi, konsultuotis su specialistais. „Yra sąmoningų tėvų, kurie per nėštumą susitinka su manimi ar mano kolega ir klausia, ką daryti ir ko ne“, - nurodo pašnekovė.
Akušerė Ieva Girdvainienė tvirtina, kad kiekvienas tėvas turi intuiciją, tačiau objektyvūs neramumo požymiai gali būti tai, kad kūdikis visai nemiega dieną arba miega labai trumpai.
Jei kūdikis nerimauja ir verkia net patenkinus jo fiziologinius poreikius (pavalgęs, sausas, ramintas), reikia ieškoti skausmo priežasčių. Tačiau I. Girdvainienė taip pat pastebi, kad kai kurie tėvai perdėtai jaudinasi ir sureikšmina kūdikių verkimą. „Kūdikis turi verkti tam tikrais intervalais: jeigu jis pavargęs, jeigu nepaisoma jo ritmo“, - sako ji.
Mamos ramybė ir žindymo svarba
I. Girdvainienė taip pat nurodo, kad žindomo vaiko nervinė būsena labai priklauso nuo mamos būsenos. Jei mama yra nerami, dirgli ar liūdi, vaikas taip pat bus neramus. Todėl pirmiausia reikia raminti mamą.
Jei kūdikis, būdamas ant mamos krūtinės, yra ramus, o be tėvų pradeda verkti, nereikia nerimauti - tai rodo, kad vaikas nori daugiau artumo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į žindymo klaidas, nes irzlumas ir problemos dažnai kyla dėl neteisingo kūdikio maitinimo. Jei mamos nėra įsitikinusios, kiek kūdikis suvalgo, jos nerimauja, kad jis gali būti alkanas, ir taip kyla nereikalingas stresas.
Kada sunerimti ir kreiptis į specialistus
Jei tėvai patys negali išsiaiškinti kūdikio neramumo priežasčių, jie turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas kūdikių neurologus ar reabilitologus.
VUL Santaros klinikų vaikų ligoninės neurologė Laimutė Strupienė išskiria dažniausius neurologinius sutrikimus pirmaisiais vaiko gyvenimo metais: raidos sutrikimus, raumenų tonuso pakitimus, padidėjusį dirglumą, vaikų cerebrinį paralyžių, įvairios kilmės paroksizmus (epilepsiją, karštinius traukulius), genetinius sindromus. Priežastys, lemiančios neurotinių sutrikimų atsiradimą, gali būti įgimtos ligos, infekcijos, pažeidžiančios galvos smegenis, neišnešiotumas ar įvairios traumos.
Jei kūdikis neramus, svarbu jį stebėti ir ieškoti nepatenkintų poreikių. Jei niekas nesikeičia, nepaisant pastangų, būtina kreiptis į specialistus.
Kaip nuraminti verkiantį kūdikį – dr. Robertas Hamiltonas demonstruoja „laikymą“ (oficialus)
Praktiniai patarimai tėvams
* Stebėkite kūdikio elgesį: atkreipkite dėmesį į jo garsus, judesius, veido išraiškas.* Patikrinkite fiziologinius poreikius: ar kūdikis alkanas, ar jam reikia pakeisti sauskelnes, ar jam ne per šalta/karšta.* Venkite pervargimo: užtikrinkite tinkamą dienos režimą ir ankstyvą migdymą.* Sukurkite ramią aplinką: pritemdykite šviesas, venkite triukšmo.* Naudokite raminimo priemones: švelnus masažas, supimas, lopšinė gali padėti.* Rūpinkitės savo ramybe: pavargusi ir nerami mama perduoda savo būseną kūdikiui.* Nebijokite kreiptis pagalbos: specialistai gali padėti nustatyti neramumo priežastis ir pasiūlyti sprendimus.* Stebėkite naujagimio budrumo laikotarpius: pirmaisiais mėnesiais jie trunka apie 30-60 minučių.* Užtikrinkite komfortą: rinkitės patogias, orui laidžias sauskelnes.* Venkite ryškios šviesos naktį: naudokite blankią LED lemputę.* Tinkamai vėdinkite patalpą: optimali temperatūra - 20-22 laipsniai, drėgmė - 50-60 proc.* Skatinkite dienos ir nakties ritmą: dieną skirkite šviesai ir garsams, naktį - tamsai ir tylai.* Intensyvūs garsai ir žaidimai prieš miegą - tikri užmigimo priešai.* Pervargusiam kūdikiui gali būti sunku užmigti ir nusiraminti, jam reikės daugiau pagalbos ir švelnumo.Nors kūdikio neramumas gali kelti nerimą, svarbu atsiminti, kad tai laikina, ir tinkamai reaguojant galima padėti mažyliui jaustis geriau.
Dažniausios kūdikių verksmo priežastys:
| Priežastis | Ką daryti |
|---|---|
| Alkis | Pasiūlykite krūtį arba mišinį. |
| Sauskelnių problemos | Pakeiskite sauskelnes. |
| Pilvo diegliai | Švelniai pamasažuokite pilvuką, atlikite pratimus kojytėmis, siūbuokite. |
| Pervargimas | Sukurkite ramią aplinką, migdykite. |
| Per didelė ar per maža temperatūra | Sureguliuokite patalpos temperatūrą, aprengkite tinkamai. |
| Nuobodulys ar noras bendrauti | Paimkite ant rankų, pabendraukite, pažaiddinkite. |
| Skausmas (pvz., dygstant dantims) | Naudokite specialius tepalus, duokite kramtuką, pasitarkite su gydytoju. |
| Ligos požymiai | Pamatuokite temperatūrą, stebėkite kitus simptomus, kreipkitės į gydytoją. |
