Prakaitavimas - normali organizmo būklė, tačiau labai dažnai jis tėvams kelia nerimą. O jeigu vaikas prakaituoja per daug? Galbūt tai ligos požymis? Karštomis vasaros dienomis nepamirškite, kad su prakaitu netenkama ir elektrolitų, todėl šis normalus procesas gali tapti pavojingas, jei neatkursite netektų elektrolitų pusiausvyros!
Kas yra hiperhidrozė?
Hiperhidrozė - tai pernelyg išreikštas, gausus prakaitavimas, dažniausiai pasireiškiantis kaip tam tikrų patologinių būklių simptomas. Toks gausus prakaitavimas yra norma tam tikrais gyvenimo etapais - tai brendimas, nėštumas ir menopauzė. Hiperhidrozė gali pasireikšti kaip nuolatinis ar priepuolinis, viso kūno ar tik tam tikrų kūno sričių, miegant, būdraujant ar visą parą trunkantis išreikštas, gausus prakaitavimas. Hiperhidrozė gali būti įgimta arba įgyta. Pastaruoju metu hiperhidrozės atvejų pastebima vis daugiau. Apie 70 proc. žmonių, kuriuos vargina hiperhidrozė, į gydytojus nesikreipia, todėl didžioji dalis šios patologijos lieka nediagnozuota ir negydoma, ypač kūdikių ir mažų vaikų.
Pirminė hiperhidrozė yra be aiškios nustatomos priežasties, dažniausiai pasireiškianti tam tikrose kūno srityse (prakaituoja delnai, pažastys, pėdos, veidas). Dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje, pasitaiko vienodai tiek berniukams, tiek mergaitėms, pasireiškia apie 1-3 proc. Esant pirminei hiperhidrozei, vargina nuolatinis atskirų kūno vietų prakaitavimas, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros ir emocinės būklės. Dažniausiai prakaituoja daugiau nei viena kūno sritis (delnai, padai ir kt.). Delnų hiperhidrozė gali būti susijusi su nerimo sutrikimu. Emocinė hiperhidrozė vargina tik būdravimo metu, miego metu ji nepasireiškia.
Gausaus prakaitavimo priežastys
Gausaus prakaitavimo priežastys gali būti įvairiausios - nuo paprasto padidėjusio nervinio jautrumo, genetinio paveldėjimo iki įvairių infekcijų, vitaminų disbalanso, endokrininių ligų, nugaros smegenų pakenkimo, vėžinių ligų. Tiksliai nustatyti, ar vaiko prakaitavimas yra norma, ar patologinės būklės simptomas, neatlikus reikalingų tyrimų, yra sunku ne tik mamai, bet ir gydytojui, o neretai dar prireikia ir kelių specialistų konsultacijų (endokrinologo, dermatologo, infekcinių ligų specialisto, neurologo, kardiologo).
Vitaminų ir mineralų trūkumas
Vienas iš dažniausių gausaus prakaitavimo, ypač kūdikiams, rodiklių yra vitamino D trūkumas. Kūdikiui iki metų gali trūkti šio vitamino, tada naktį suprakaituoja jo galvytė, o mažylis jausdamasis nepatogiai dėl šlapių plaukučių ją sukioja į visas puses ir išplinka pakaušio plaukučiai. Taip pat trūkstant vitamino D suprakaituoti gali kūdikio delniukai ir padukai. Vitamino D stoka organizme dar ne taip seniai Lietuvoje beveik išvis nebuvo gydoma. Profilaktinės vitamino D dozės buvo skiriamos tik kūdikiams, gydomosios dozės - tik išryškėjus akivaizdiems rachito požymiams. Atsiradus galimybei atlikti vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą, supratome, kad sezoniškai daugeliui mūsų vitamino D trūksta. Dar labiau jo trūksta nutukusiems vaikams ir suaugusiesiems, žindančioms motinoms, paaugliams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat mažai būnantiems gryname ore, naudojantiems apsauginius kremus nuo saulės (tam tikrą apsaugos laipsnį turi visi kremai). Vitamino D stoka dažniau pasireiškia neišnešiotiems, gimusiems didelio svorio (>4 kg), iš daugiavaisio nėštumo, gimusiems žiemos pradžioje, taip pat tiems, kurie pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais sparčiai priauga svorio, anksti pradedant dirbtinį maitinimą mišinukais, mažai būnantiems gryname ore, nemankštinamiems, nemasažuojamiems, gydomiems nuo traukulių, sergantiems odos, kepenų, inkstų, virškinamojo trakto ligomis, celiakija.
Rachitas - ankstyvojo amžiaus vaikų liga, kuria sergant sutrinka medžiagų (ypač fosforo ir kalcio) apykaita ir organizmo daugelio sistemų veikla. Rachitu serga vaikai nuo 2-3 mėnesių iki 2 metų. Priežastis - vitamino D trūkumas organizme, kuris atsiranda dėl nepakankamo vitamino D kiekio, gaunamo su maistu, padidėjusio vitamino D poreikio (kai kūdikis aktyviai auga), sumažėjusio vitamino D pasisavinimo žarnyne ar dėl sutrikusios vitamino D ir jo aktyviųjų formų sintezės organizme. Pirmasis rachito laikotarpis dažniausiai prasideda 2-3 mėnesių, rečiau - 1-1,5 mėnesio kūdikiams, trunka keletą savaičių. Pirmiausia pažeidžiama nervų sistema. Kūdikis pasidaro neramus, irzlus, blogai miega, prakaituoja galva, daugiausia pakaušis (labiau prakaituoja miegant ir valgant). Prakaitas dirgina pakaušio odą, dėl to kūdikis sukioja galvą ir nutrina pakaušio plaukus.
Jautri nervų sistema
Jeigu jūsų kūdikis ar vaikas yra dirglus, jautresnės nervų sistemos, gali labiau prakaituoti. Gausiau prakaituoti gali tiek dėl teigiamų, tiek dėl neigiamų emocijų. Tokį kūdikį vertėtų parodyti gydytojui neurologui.
Kitos galimos priežastys
Vaikas gali gausiau prakaituoti, jeigu serga. Ligonėlis prakaituoja gausiau, todėl jeigu mažylis geria vaistukų nuo temperatūros, kurie skatina prakaitavimą, nereikėtų jo užkloti stora antklode ir paskui pulti keisti drabužėlių, kad nemiegotų su permirkusiais prakaitu. Taip pat prakaitavimą gali sukelti antibiotikai. Jeigu mažylis sirgo ir jų gėrė, net ir baigęs gerti dar kurį laiką gali gausiau prakaituoti. Tai normalu.
Kartais kūdikiai smarkiau prakaituoja, nes namuose jiems per karšta, o jeigu dar per šiltai aprengti ir perpučia vėjelis - suserga. Todėl namus reikia dažnai vėdinti, kad juose nebūtų karšta, o kol vėdinate, kad neperpūstų vėjas, kūdikį iš patalpos išneškite.
Hipoglikemija - organizmo būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas. Stipriai nukritus cukraus kiekiui kraujyje nakties metu, gali pasireikšti prakaitavimas. Glikemija privalo būti tiriama visiems naujagimiams, turintiems rizikos veiksnių: neišnešiotiems, mažo ar labai didelio gimimo svorio, pridususiems gimimo metu, turintiems sepsį, įgimtą širdies ydą, mažus lyties organus, hipotermiją, diabetu sergančių mamų naujagimiai, esant Rh antigenų nesuderinamumui kraujyje, Beckwith-Wiedeman sindromui, kai mama vartojo vaistus ar gliukozę.
Susirgus diabetu vienas iš ligos pranašų irgi gali būti prakaitavimas. Cukrinio diabeto atvejų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje kasmet vis daugėja, suserga vis jaunesnio amžiaus vaikai. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100 naujų pirmo tipo diabeto atvejų tarp vaikų (būklė, kuomet organizmas negamina insulino).
Dar viena būklė, susijusi su padidėjusiu prakaitavimu, - nutukimas.
Nors tai retas atvejis, stiprus prakaitavimas gali būti susijęs su kraujotakos ar širdies problemomis. Jei kartu su prakaitavimu pasireiškia dusulys, greitas širdies plakimas ar mėlynavimas aplink burną, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozė ar kitos lėtinės ligos, gali sukelti naktinį prakaitavimą, karščiavimą ar svorio mažėjimą. Jei vaikas prakaituoja kartu su temperatūros pakilimu ar kitais simptomais, svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją.
Kai kuriems vaikams prakaito liaukos tiesiog veikia per stipriai, ypač delnų, pėdų ir pažastų srityse. Tai nėra pavojinga, tačiau gali būti nemalonu. Tokiais atvejais gali padėti specialūs antiperspirantai arba medicininės procedūros.
Kada vaiko prakaitavimas yra normalus?
Vaikų prakaitavimas yra natūrali kūno funkcija, padedanti reguliuoti temperatūrą. Vaiko organizme prakaito liaukos pradeda aktyviai veikti jau nuo gimimo, tačiau jų veikla intensyvėja augant. Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl vaikas gali gausiai prakaituoti, įskaitant tiek visiškai normalias būsenas, tiek tam tikras sveikatos problemas. Vaikų kūnai dar nėra taip gerai prisitaikę prie temperatūros reguliavimo kaip suaugusiųjų. Maži vaikai ir kūdikiai dažniau prakaituoja, nes jų organizmas intensyviau reaguoja į aplinkos pokyčius. Jei vaikas prakaituoja naktį ar per dieną, gali būti, kad aplinkoje tiesiog per karšta. Vaikų nervų sistema vis dar vystosi, todėl jie gali stipriau reaguoti į stresą, nerimą ar emocinius išgyvenimus. Tai gali sukelti naktinį prakaitavimą ar padidėjusį prakaitavimą dieną.
Daugeliu atvejų vaikų prakaitavimas, net ir labai gausus, yra visiškai normalus reiškinys, susijęs su termoreguliacija, genetiniais veiksniais ar emocine būsena. Gausus prakaitavimas gali būti paveldimas - vieni žmonės prakaituoja daugiau, kiti - mažiau. Tačiau visų mūsų organizmas prakaitą gamina nuolatos - skiriasi tik jo kiekis. Vaikai daugiau prakaituoja bėgiodami, judėdami, šiltuoju metų laiku. Normalu, kad mažylis suprakaituoja, jeigu lauke aukšta temperatūra, tarkim, + 22 ar daugiau laipsnių. Vis dėlto, jeigu lauke temperatūra iki 20 laipsnių, net ir daug bėgiodamas vaikas neturėtų labai smarkiai suprakaituoti - taip, kad būtų šlapia galva ar marškinėliai. Jeigu kūdikis ar mažas vaikas gausiai prakaituoja ir tada, kai lauke nėra karšta arba išprakaituoja naktį, reikėtų parodyti jį gydytojui.
Kūdikiai greitai perkaista. Kadangi naujagimio ir kūdikio maždaug iki metų laiko prakaito liaukos dar nebrandžios, jis gali labai greitai perkaisti ir suprakaituoti. Jeigu kūdikiui per šilta, gali iššusti sprando, kojyčių ir rankyčių bei užpakaliuko odelė (visur, kur yra vadinamųjų odos klosčių). Todėl naujagimį ir kūdikį reikia rengti taip, kad jis neperkaistų, vėdinti namus, tinkamai prausti odelę (dažnai mamos maudydamos kūdikį netinkamai išplauna odos raukšleles, reikėtų gerai atverti ir išplauti), kad ant odos patekusios bakterijos nesukeltų iššutimų. Karštą vasaros dieną ypač svarbu kūdikio ir mažo vaiko neperkaitinti, nes suprakaitavęs jis gali peršalti ir susirgti.
Kūdikių ir vaikų iki brendimo laikotarpio prakaitas neturi nemalonaus kvapo, tačiau normalu, kad ir jie prakaituoja. Sveiko žmogaus prakaitas beveik neturi kvapo, 99 proc. jį sudaro vanduo ir tik 1-0,5 proc. Kiekvieno žmogaus prakaito kvapas yra savitas ir priklauso nuo odos paviršiuje vyraujančių bakterijų. Prakaito kvapas taip pat priklauso ir nuo organizmo lytinių liaukų aktyvumo. Brendimo bei klimakteriniu periodu suintensyvėjęs prakaito kvapas yra norma. Tačiau jei stiprų prakaito kvapą užuodžiate ikimokyklinio amžiaus vaikui ar pradinukui, galima įtarti rimtą ligą - priešlaikinį lytinį brendimą. Specifinis acetono kvapas gali išduoti ir kitas ligas: cukrinį diabetą, lėtines inkstų ir kepenų ligas. „Streso“ prakaitas taip pat yra savotiško aštresnio kvapo nei paprastas termoreguliacinis prakaitas.
Kaip sumažinti vaiko prakaitavimą?
Jeigu vaikas labai prakaituoja, svarbu pirmiausia įvertinti aplinkos sąlygas ir kasdienius įpročius:
- Neleisti perkaisti - užtikrinkite, kad kambaryje būtų tinkama temperatūra (18-22 °C), o vaikas nebūtų per daug aprengtas.
- Rinktis natūralius audinius - sintetiniai drabužiai gali sulaikyti šilumą ir skatinti prakaitavimą. Geriau rinktis natūralaus pluošto, kurie sugeria prakaitą, ir dažniau mažylį perrengti, jeigu jis būdamas lauke suprakaituos. Eidama pasivaikščioti su vaiku pasiimkite dar vienus marškinėlius, kad galėtumėte perrengti, jeigu bėgiodamas suprakaituos.
- Pakankamas skysčių vartojimas - dehidratacija gali sukelti kūno perkaitimą ir gausesnį prakaitavimą. Vasarą būtinai pasiimkite vandens, nes kartu su prakaitu vaikai praranda skysčių.
- Venkite sunkaus maisto prieš miegą - kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, labai aštrus ar riebus maistas, gali skatinti prakaitavimą.
- Stebėti, ar nėra kitų simptomų - jei prakaitavimas lydi svorio netekimą, mieguistumą ar kitus neįprastus požymius, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Žiemą leiskite vaikams namie vaikščioti su kojinaitėmis, darželyje ar mokykloje reikėtų persiauti atviromis basutėmis ar sandalais su vėdinimo angomis. Avalynę vaikams rinkite iš natūralių medžiagų. Kojines patarčiau dėvėti iš medvilnės ar vilnos. Vasarą lauke ar vėsesniais metų laikais patalpose vaikai turėtų avėti atviras, orui pralaidžios medžiagos basutes, kad koja galėtų kvėpuoti.
Per karščius vežiojant mažylį nesinori naudoti per daug kondicionieriaus, kad vaiko neperpūstų. Tokiu atveju vežiojant mažuosius siūlau naudoti automobilinės kėdutės įklotą. Svarbu įdėklą rinktis iš natūralių medžiagų. Jis gali būti pagamintas iš medvilnės, lino ar vilnos. Esant aukštesnei temperatūrai galite naudoti lininę pusę, atvėsus - vilnonę.
Geri patarimai: vaikų „ožiukai" ir kaip sukurti namų taisykles
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas labai prakaituoja, bet kitaip jaučiasi gerai, nėra priežasties nerimauti. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Prakaitavimas yra itin gausus ir nuolatinis, ypač jei tai vyksta net ir vėsioje aplinkoje.
- Vaikas prakaituoja kartu su silpnumu, nuovargiu ar svorio kritimu.
- Prakaitavimas atsirado staiga ir nepaaiškinamai padidėjo.
- Yra kitų įtartinų simptomų, tokių kaip dusulys, širdies permušimai ar mėlynavimas aplink burną.
Jeigu kūdikis ar mažas vaikas gausiai prakaituoja ir tada, kai lauke nėra karšta arba išprakaituoja naktį, reikėtų parodyti jį gydytojui.
Jei kartu su prakaitavimu pasireiškia dusulys, greitas širdies plakimas ar mėlynavimas aplink burną, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Jei vaikas prakaituoja kartu su temperatūros pakilimu ar kitais simptomais, svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją.
Gydymo metodai
Hiperhidrozė gali būti diagnozuojama, atliekant jodo/krakmolo testą (ant labiausiai prakaituojančio odos ploto paviršiaus tepamas jodas, po to ant viršaus užbarstoma krakmolo - labiausiai prakaituojančios vietos nusidažo tamsiai mėlyna arba violetine spalva) arba filtrinio popieriaus testą (ant gausiai prakaituojančių odos vietų dedamas filtrinis popierius, vėliau popierius pasveriamas).
Išorinės priemonės - dezodorantai/antiperspirantai, kurių sudėtyje yra aliuminio junginių, jie užblokuoja prakaito liaukas mechaniniu būdu. Sergant hiperhidroze, įprastiniai dezodorantai be aliuminio dažniausiai yra neveiksmingi.
Geriamieji medikamentai, kurie blokuoja prakaito liaukų inervaciją.
Botulino toksino injekcijos - gali būti atliekamos pažastų, padų, delnų, sprando, kaktos, pakaušio odos srityse. Botulino toksinas mažina acetilcholino išsiskyrimą nervinėse galūnėlėse, inervuojančiose prakaito liaukas, tuo būdu mažindamas prakaitavimą. Injekcijas reikia kartoti kas 4-17 mėnesių.
Fitoterapija - delnų, padų vonelės ąžuolo žievės, gluosnio žievės, čiobrelių, jonažolių, šalavijo, mėtų, dilgėlių, juodųjų arbatžolių, lauro lapų nuovire, druskos tirpalo, eterinio arbatmedžio aliejaus vonelės.
Jei minėti gydymo metodai būna neefektyvūs galimas chirurginis gydymo būdas, kuris taikomas labai retai. Pastaraisiais metais riebalų nusiurbimu ar kitais chirurginiais metodais galima tiesiog pašalinti prakaito liaukas, tačiau tik pažastų srityse.
tags: #kudikis #valgant #prakaituoja
