Dauguma kūdikių pradeda vaikščioti ant pirštų galų ir į žemę remiasi tik priekine pėdos dalimi. Tačiau ilgiau užsitęsęs vaikščiojimas ant pirštų medicininėje literatūroje vadinamas idiopatiniu vaikščiojimu. Jis pasireiškia nuo 5 iki 12 proc. atvejų.
Kūdikio vaikščiojimas yra ypatingai laukiamas tėvelių etapas. Mažyliui vaikštant, pasaulis jam atsiveria nauju kampu. Mokslinių šaltinių teigimu, vaikščiojimas skatina spartesnį pasaulio pažinimo, kalbos suvokimo ir socialinės raidos lavėjimą.
Kada kūdikis turėtų pradėti vaikščioti?
Pradėti vaikščioti kūdikiai pradeda vidutiniškai nuo 12 mėnesių amžiaus. Šio įgūdžio įgijimo diapazonas yra gana platus, kadangi kūdikiai gali pradėti vaikščioti nuo 9 mėn., o norma pradėti vaikščioti laikoma net iki 18 mėnesių. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vaikai pradeda savarankiškai žingsniuoti nuo 8,5 iki 18 mėnesių amžiaus, iš kurių 50 procentų tai pradeda daryti 12 mėnesių. Tėvų dažnai minima amžiaus riba - vieneri metai - yra visiškai orientacinė, nes didelis procentas vaikų būtent tuo laiku pradeda vaikščioti. Visgi, nei anksčiau žengęs pirmuosius žingsnius, nei vėliau tai padaręs vaikas - nėra sutrikusios stambiosios motorikos. Tėvai ir šeimos gydytojai pirmiausia turi vertinti bendrą vaiko raidą bei aktyvumą.
Bendrosios žinios apie vaikų vaikščiojimą:
- 10-11 mėn. kūdikis jau savarankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas. Bet jeigu nėra atramos, greitai šlepteli ant užpakaliuko.
- Savarankiškai stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą, jeigu nėra atramos, išmoksta nuo 10 iki 13 mėn.
- Maždaug 11 mėn. kūdikis pargriuvęs, pasilenkęs ar atsiklaupęs jau sugeba atsistoti.
- Metukų vaikutis eina laikomas už vienos rankytės arba viena rankele atsirėmęs į sieną.
- Tarp 1 ir 1,5 m. sveikas vaikas pradeda savarankiškai vaikščioti neprisilaikydamas.
- Maždaug per pusmetį nuo to laiko, kai savarankiškai žengė pirmą žingsnį, išmoksta gerai vaikščioti. Jam nebereikia stovėti išsižergusiam, bandyti išlaikyti pusiausvyrą rankomis, kad neparpultų. Eisena atrodo visiškai kitokia, nei pirmieji žingsniai, kuriuos mažiukas dėlioja išskėtęs kojytes, sulenkęs jas per kelius. Praėjus pusmečiui gali eidamas rankytėmis imti daiktus, parodyti piršteliu ko nori.
- 2 m. vaikutis jau bėga, lipa, spiria kamuolį.
Kodėl vaikas vaikšto pasilenkęs arba ant pirštų galiukų?
Kūdikis vaikšto pasilenkęs arba ant pirštų galiukų gali dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių - tai silpni liemens ir kojų raumenys. Norėdami išlaikyti pusiausvyrą, vaikai įtempia galūnių raumenis. Taip pat gali būti, kad Achilo sausgyslė yra per trumpa. Tačiau dažnai Achilo sausgyslės sutrumpėjimas yra ne priežastis, o pasekmė netinkamo vaikščiojimo.
Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.
Galimos vaikščiojimo sutrikimų priežastys:
- Netinkama aplinka ir per didelė tėvų globa: Jeigu kūdikiui neturi galimybės arba yra trukdoma vystytis jo motorikai, vėluoja motorinė raida. Tai gali atsitikti, jei kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame ribota judėjimo galimybė, arba visą dieną sėdi vaikštynėje. Taip pat, jei tėvai per daug bijo laikyti kūdikį pusiau sėdomis ar vertikaliai, tai trukdo jo raidai.
- Specifiniai sutrikimai: Vaikas gali blogai vaikščioti dėl sutrikusio klausos, regėjimo arba pusiausvyros organo veiklos.
- Nervų sistemos sutrikimai: Nebrandi nervų sistema, intelekto vystymosi sutrikimai gali lemti vėlesnį vaikščiojimo pradėjimą arba sutrikusią eiseną.
- Motorikos sutrikimai: Nugaros smegenų, periferinių nervų ar raumenų pažeidimai gali sukelti vaikščiojimo sunkumus.
- Nervų ar sąnarių ligos: Spinalinė raumenų atrofija, įgimta sąnarių displazija ar kitos raumenų ligos gali sutrikdyti normalų vaikščiojimą.
- Skausmas ar medžiagų apykaitos sutrikimai: Jei vaikui ką nors skauda, jis gali bijoti vaikščioti. Taip pat medžiagų apykaitos sutrikimai, deguonies stygiaus audiniuose ar rachitas gali turėti įtakos vaikščiojimui.
- Temperamentas ir baimė: Vieni vaikai yra aktyvesni ir greičiau ryžtasi naujovėms, kiti - atsargesni. Taip pat vaikas gali išsigąsti kritimo ir kurį laiką bijoti vaikščioti.
Kaip padėti kūdikiui, kuris vaikšto pasilenkęs?
Jei kūdikis vaikšto pasilenkęs arba ant pirštų galiukų, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
Tinkama avalynė
Žinoma, vos pradėjusiam žengti pirmuosius žingsnius kūdikiui dar nereikia batukų, tačiau vaikui jau pramokus vaikščioti, svarbu jį apauti tinkama avalyne. Geriausiai tinka basutės: jos turėtų būti tvirtos, bet ne per kietos, būtinai aukštesniu užkulniu, su supinatoriais. Rekomenduojama net ir namuose avėti batukus, tačiau jie neturėtų būti minkšti. Batukus reikėtų parinkti tvirtus, būtinai aukštu užkulniu, tik priekinė pado dalis (pirščiukų srityje) turėtų būti lanksti. Namuose ar šiltomis dienomis ant žolės geriausia vaikščioti basomis - basa pėda efektyviau lavinama, taip pat tai turi didelę naudą sensorikai. Tačiau jei vaiko pėda nėra stabili, rekomenduojama rinktis batus, turinčius tvirtą užkulnį. Taip pat tokie batai turėtų būti plačiu priekiu, lanksčiu padu (padas turi lengvai susilenkti, bet ne per daug - batas neturi susilenkti visiškai pusiau). Užkulnis taip pat turi būti tvirtas, bet lankstus - neturi būti labai kietas.
Kineziterapija
Kai vaikas ant pirštų galų vaikšto dėl per trumpos Achilo sausgyslės, padeda speciali mankšta, tempimo pratimai, kuriais siekiama pailginti raumenis, taip pat masažai bei kitos kineziterapinės priemonės. Rekomenduojama net ir namuose avėti batukus, tačiau jie neturėtų būti minkšti. Batukus reikėtų parinkti tvirtus, būtinai aukštu užkulniu, tik priekinė pado dalis (pirščiukų srityje) turėtų būti lanksti. Pastebėjus, jog vyresnis nei dvejų metų vaikas vis dar vaikšto ant pirštų galų, patariama kreiptis į specialistus, kurie nustatys tikslesnę to priežastį ir paskirs gydymo būdą, parinks reikiamas priemones ar tiesiog tėvams užduos „namų darbų“. Dažnu atveju pakanka kineziterapeuto pratimų ir parinktų taisyklingų batukų.
Chirurginis gydymas
Kai kuriais atvejais prireikia operacijos, kurios metu pailginama Achilo sausgyslė.
Pirštų žaidimai vaikams. Vilma Venckutonytė iš GyvenkLengvai.lt
Ką daryti, kad išvengtumėte raidos sutrikimų?
Kūdikiams svarbu keisti padėtis, kad būtų užtikrintas taisyklingas vystymasis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų:
- Vaikštynės ir šokliukai: Mokslininkai jau įrodė, kad specialios kūdikių vaikštynės ir šokliukai neskatina vaikščiojimo savarankiškai, tačiau atvirkščiai - kiek atitolina šį procesą. Norint, kad vaikiška technika nepakenktų, svarbu žinoti, kad šokliukus galima naudoti nuo 7 mėn., o vaikštynes - nuo 9 mėn. Vaikštynes reikėtų naudoti ne ilgesniais nei 15-20 min. intervalais, o bendras kasdien vaikštynėje praleistas laikas turėtų neviršyti 60 min. Kai kuriuose šaltiniuose patariama šokliuką naudoti tik 20 min. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos.
- Kiti pagalbiniai įrenginiai: Įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės - visa tai gali turėti įtakos kūdikio raidai. Svarbu atsižvelgti į tinkamą naudojimo trukmę ir taisyklingą padėtį.
Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai.
Vaikštynės kineziterapeutų laikomos žalingomis, nes kūdikis būna pasodinamas ir dažnai remiasi sulenktomis kojomis bei spiriasi pirštų galais. Pasak mokslinės literatūros, vaikštynė gali formuoti neteisingą eisenos modelį (vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų) ir pradėta naudoti per anksti gali sukelti kojų deformacijas. Priešingai nei vaikštynė, stumdukas gali būti naudingas lavinant vaikščiojimo įgūdį. Kūdikis išmoksta laikyti kūną tiesiai, mokosi stumdyti stumduką ne tik pirmyn, bet ir atgal bei į šalis. Taip mažylis mokosi keisti kryptį vaikštant.
Taip pat yra teorija, kad vaikščiojimą ant pirštų galų lemia vaikštynės ir šokliukai.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei 18 mėnesių vaikas dar nepradėjo vaikščioti, pas specialistus kreiptis būtina. Taip pat reikia kreiptis į specialistus, jei pastebėjote, kad vyresnis nei dvejų metų vaikas vis dar vaikšto ant pirštų galų. Gydytojai specialistai nustatys tikslią priežastį ir paskirs tinkamą gydymo bei reabilitacijos planą.
tags: #kudikis #vaiksto #pasilenkes
