Kūdikio išmatų spalva, konsistencija ir kvapas gali daug pasakyti apie jo sveikatą ir virškinimo sistemos veiklą. Nors etaloninių, idealių išmatų nėra, nes jos priklauso nuo vaiko mitybos, tėvai turėtų žinoti, kokie pokyčiai yra normalūs, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.
Išmatų spalva ir jos reikšmė
Išmatų spalva yra vienas iš svarbiausių rodiklių, padedančių suprasti vaiko virškinimo sistemos veiklą. Spalvos pokyčiai gali būti susiję su įvairiais veiksniais, pradedant nuo suvalgyto maisto iki tam tikrų sveikatos sutrikimų.
Įprastos ir pakitusios spalvos
Kūdikis, valgydamas tik mamos pieną, gali tuštintis kaskart vis skirtingai: ir kietesnėmis, ir skystesnėmis išmatomis, jose gali būti baltų gumulėlių, jų kvapas gali būti rūgštokas, pasitaikyti daugiau ar mažiau žalsvų juostelių, truputis gleivių, kvapas būdingas išmatoms.
Žali intarpai yra tulžis, kuri slenkant žarnynu įgauna įvairaus atspalvio rudą spalvą. Jos intensyvumas priklauso nuo to, koks buvo valgomas maistas ir kiek jis pareikalavo tulžies išsiskyrimo.
Žalių intarpų, žalsvokų gleivių daugiau atsiranda, kai maistas greičiau slenka žarnynu.
Kai duodama morkų tyrės, daržovių košės su morkomis - išmatos būna morkų spalvos.
Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos.
Žalia išmatų spalva atsiranda dėl tulžies pigmentų, kurie natūraliai susidaro kepenyse. Tulžis yra žalsvai geltonos spalvos skystis, kuris padeda virškinti riebalus. Kol išmatos keliauja per žarnyną, tulžies pigmentai keičiasi - nuo žalios iki rudos spalvos. Tačiau jei žarnynas veikia greičiau nei įprasta, tulžis nespėja pilnai „pasendėti“ - išmatos gali būti žalios.
Žalios išmatos itin dažnos maitinamiems krūtimi kūdikiams, ypač pirmosiomis savaitėmis. Tai visiškai normalu - kūdikio virškinimo sistema dar bręsta, o mamos pienas greitai pereina per žarnyną. Taip pat žalios išmatos gali atsirasti, kai kūdikis gauna daugiau „priekinio“ pieno (kuris yra vandeningesnis) ir mažiau „galinio“ (riebesnio). Tokiu atveju galima pabandyti ilgiau maitinti viena krūtimi, kad kūdikis gautų ir sotesnį pieną. Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“.
Mišiniu maitinamų kūdikių išmatų spalva dažnai skiriasi nuo žindomų - gali būti gelsva, žalsva ar net rusva.
Geležies papildai ar mišinėliai su didesniu geležies kiekiu taip pat gali nudažyti išmatas žaliai - tai nekelia grėsmės.
Tamsiai žalios daržovės (špinatai, brokoliai).
Maisto dažikliai (saldainiai, gėrimai, spalvoti dribsniai).
Geležies turintys papildai.
Jei vaikas jaučiasi gerai, valgo ir elgiasi įprastai - nerimauti nereikia.
Kartais žalios išmatos gali būti virškinimo sutrikimų ar lengvos infekcijos požymis.
Po antibiotikų vartojimo pasikeičia žarnyno mikroflora - išmatos gali būti žalios, skystesnės. Tai dažniausiai laikina.
Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.
Kada spalva gali signalizuoti apie problemą?
Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui buvo duota keli gramai angliuko tablečių arba mažakraujystei (anemijai) gydyti jam skirta geležies preparatų. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo.
Vartojant geležies preparatus išmatos būna ne juodos, o labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda.
Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų).
Labai šviesios, beveik baltos išmatos rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Tuo pačiu metu būna ir kitų negalavimo požymių.
Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos.
Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių.
Rausvos išmatos gali pasirodyti, kai vaikui nuo kirminų buvo skirta vermokso.
Kai išmatose aptinkama kirmėlių, dera kreiptis į gydytoją.
Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo.
Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga.
Juodos išmatos ne visuomet yra kraujavimo iš skrandžio požymis. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
Jei išmatose matomas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
Kai išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra - dera kreiptis į gydytoją.
Jei išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas - dera kreiptis į gydytoją.
Jei išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu - dera kreiptis į gydytoją.
Išmatų konsistencija
Išmatų konsistencija taip pat yra svarbus rodiklis, padedantis įvertinti vaiko virškinimo sistemos būklę.
Normali konsistencija
Kūdikis, valgydamas tik mamos pieną, gali tuštintis kaskart vis skirtingai: ir kietesnėmis, ir skystesnėmis išmatomis.
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją.
Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos.
Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajausite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol.
Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą.
Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau).
Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos.
Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus.
Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kito kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.
Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės.
Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų.
Kada vertinti kaip viduriavimą ar vidurių užkietėjimą?
Pagal bet kokį vieną simptomą negalima vertinti bet kurio amžiaus vaiko būklės ir apie kažką spėlioti.
Teigti, kad kūdikis ar vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo asmeniškas tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginat su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnėmis.
Išmatos „gazuotas vandenėlis“ pasitaiko tuomet, kai jos pasišalina kartu su dujomis.
Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra - „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiriukų“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti.
Tuo pačiu metu atsiranda ir kitų negalavimo požymių - aiškiai sumažėja apetitas, pučia pilvą, jį skauda (skausmo pobūdžio maži vaikai nemoka nusakyti).
Kai vaikas maitinamas neteisingai - vienarūšiais produktais, pvz., tik miltiniais patiekalais, gauna mažai arba iš viso negauna vaisių, daržovių - jam gali užkietėti viduriai.
Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių.
Viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai. Tai gali būti susiję su žarnyno infekcijomis arba kitomis sveikatos problemomis. Taip pat galite pastebėti išmatų spalvos pokyčius. Viduriuojant, išmatos gali tapti šviesesnės nei įprastai. Be viso to, viduriavimas dažnai lydimas ir kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.
Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi).
Jei vaikas jaučiasi gerai - nėra priežasčių nerimauti.
Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta. Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną.
Kada vertinti kaip viduriavimą ar vidurių užkietėjimą? Pagal bet kokį vieną simptomą negalima vertinti bet kurio amžiaus vaiko būklės ir apie kažką spėlioti. Teigti, kad kūdikis ar vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo asmeniškas tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginat su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnėmis. Išmatos „gazuotas vandenėlis“ pasitaiko tuomet, kai jos pasišalina kartu su dujomis. Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginat su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra - „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiriukų“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti. Tuo pačiu metu atsiranda ir kitų negalavimo požymių - aiškiai sumažėja apetitas, pučia pilvą, jį skauda (skausmo pobūdžio maži vaikai nemoka nusakyti).
Išmatų priedai
Išmatose pastebimi priedai, tokie kaip nesuvirškinti maisto gabaliukai, gleivės ar kraujas, gali kelti nerimą tėvams. Svarbu žinoti, kada jie yra normalūs, o kada rodo sveikatos problemą.
Nesuvirškinti maisto gabaliukai
Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti, koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu.
Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra... Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais - kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu.
Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.
Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos.
Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos celiuliozės, ir tai norma.
Gleivės ir kraujas
Nedaug gleivių būna beveik visuomet.
Daugiau gleivių rodo uždegimą.
Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
Kai išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra - dera kreiptis į gydytoją.
Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo.
Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga.
Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.
Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja.
Jei išmatose matomas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
Kirminai
Išmatose randami kirminai rodo, kad šeimoje nepakankamai paisoma asmens higienos, nes kirmėlėmis užsikrečiama per nešvarias rankas, kai jos nenusiplaunamos prieš valgį, paglosčius naminius gyvūnus, buvus tualete. Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius.
Kirminai - organizmo parazitai. Jų pastebėjus dera kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skiria gydymą.
Kovojant su kirminais svarbiausia pašalinti galimybę jais užsikrėsti.
Kai išmatose aptinkama kirmėlių, dera kreiptis į gydytoją.
Išmatų kvapas
Išmatų kvapas taip pat gali suteikti informacijos apie vaiko virškinimo sistemos veiklą.
Normalus ir pakitęs kvapas
Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvelkti puvėsiais.
Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas.
Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų.
Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia - dvokia puvimu.
Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūksta gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus.
Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvinis ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks).
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajausite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol.
Viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai.
Kai išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra - dera kreiptis į gydytoją.
Tuštinimosi dažnumas
Vienas dažniausių tėvų susirūpinimų yra kūdikio tuštinimosi dažnumas. Svarbu suprasti, koks dažnumas yra normalus ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Normalus tuštinimosi dažnumas
Kiekvienas bet kurio amžiaus vaikas tuštinasi jam būdingu dažniu. Tuštinimosi dažnis priklauso ir nuo to, ką vaikas valgo, kaip sukramto maistą. Tuštinimasis nebūna pagal programą ar pagal mamos norą.
Didžioji dauguma vaikų, teisingai maitinamų, kasdien gaunančių įvairų maistą, tuštinasi 1-3 kartus per parą.
Vieną dieną žindomas kūdikis gali tuštintis kelis kartus, o paskui tuštintis tik kartą per kelias dienas, ir tai normalu.
Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų.
Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav.
Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.
Kūdikio tuštinimosi dažnumas ir išmatų konsistencija gali labai skirtis priklausomai nuo amžiaus, mitybos tipo ir individualios virškinimo sistemos ypatybių.
Pavyzdžiui, kūdikiai, kurie maitinami motinos pienu, dažnai tuštinasi minkštomis, geltonos spalvos išmatomis, kurios gali būti šiek tiek skystos. Tuo tarpu mišinėliu maitinami kūdikiai dažniausiai tuštinasi tvirtesnėmis, gelsvai rudomis arba žalsvomis išmatomis.
Jauniesiems tėveliams gali atrodyti, kad kūdikis tuštinasi labai dažnai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau tai normalu, kadangi kūdikis gali išsituštinti po kiekvieno maitinimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno kūdikio tuštinimosi ritmas yra individualus, ir jis gali keistis, augant kūdikiui ar keičiant mitybą.
Kai kurie kūdikiai tuštinasi rečiau, net kartą per kelias dienas, tačiau jei išmatų konsistencija normali ir kūdikis jaučiasi gerai, tai taip pat laikoma norma.
Vis dėlto, jeigu kūdikio išmatos tampa labai vandeningos, itin dažnos ir stipriai blogo kvapo, tai jau gali būti viduriavimo požymis.
Taip pat verta paminėti, kad tam tikri veiksniai, kaip pavyzdžiui, naujų maisto produktų įvedimas į kūdikio racioną, gali paveikti išmatų konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą, tačiau įprastai tai yra trumpalaikiai pokyčiai.
Kada kreiptis į gydytoją dėl tuštinimosi sutrikimų?
Kreiptis į gydytoją dera, kai:
- pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis;
- maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia;
- išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra;
- išmatose aptinkama kirmėlių;
- išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas;
- išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais. Taigi, kada būtina konsultuotis su gydytoju?
Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai: Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga.
Jei išmatose matomas kraujas: Jei išmatose pastebimas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
Jei viduriavimas užsitęsia: Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją.
Jei vaikas karščiuoja: Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją.
Jei vaikas vemia: Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas: Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti: Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.
Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai: Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga.
Jei išmatose matomas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją.
Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją.
Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.
Kada pasitarti su gydytoju?
Tėvai turėtų žinoti, kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų užtikrinta tinkama vaiko sveikatos priežiūra.
Signalai, rodantys, kad reikia kreiptis į specialistą
Kreiptis į gydytoją dera, kai:
- pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis;
- maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia;
- išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra;
- išmatose aptinkama kirmėlių;
- išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas;
- išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai: Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga.
Jei išmatose matomas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją.
Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją.
Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.
Kaip padėti kūdikiui namuose?
Kai kūdikis viduriuoja, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti, kad sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau atsistatyti.
Svarbiausi patarimai tėvams
Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį: Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų d...
Jei vaikas jaučiasi gerai - nėra priežasčių nerimauti.
Kai kūdikis viduriuoja, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti, kad sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau atsistatyti.
tags: #kudikis #tustinasi #molio #konsistencija
