Vaikui ėmus žvairuoti, tėvai stipriai sunerimsta. Pirmieji kartai atrodo taip, lyg „pasirodė“, „pasivaideno“, kad žvairuoja. Klausimai kodėl, kaip, ką daryti, kad žvairumas dingtų, yra labai natūralūs. Akis tik retkarčiais pakrypsta į šoną, vėliau dažnėja, o dar vėliau tik retkarčiais atsistoja tiesiai, nuolat būna nukrypusi į šalį.
Žvairumas - tai vienos akies nukrypimas nuo žiūrimo objekto. Kai regėjimą reikia sukoncentruoti į vieną objektą, pavyzdžiui, į padėtą obuolį, žvairuojant viena akis žiūri tiesiai į jį, o kita - kažkur į šoną. Žvairuoja 3-4 proc. vaikų. Neišnešioti ir neurologinių problemų turintys vaikai žvairuoja dažniau. Pavyzdžiui, net kas antras sergantis cerebriniu paralyžiumi vaikas žvairuoja. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja matymas abiem akimis. Apie 60-80 proc. atvejų žvairumas atsiranda antrųjų metų pabaigoje.
Normalaus regėjimo žmogaus smegenys sujungia abiejų akių vaizdus ir sudaro iš jų trimatį vaizdą. Jeigu vaikas žvairuoja, trimatis vaizdas nesusidaro. Vaiko smegenys išsprendžia šią problemą: jos ignoruoja vaizdą, gautą iš abiejų akių. Mažylis dažniausiai mato tik viena akimi, negali tiksliai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė. Kuo anksčiau vaikas pradeda žvairuoti, tuo blogesnė prognozė.
Žvairumo priežastys
Pagrindinė ir vienintelė vaiko regėjimo sutrikimo priežastis žvairumo atveju yra įtampa, kurią vaikas patiria artimiausioje aplinkoje - šeimoje. Tai nėra lengva suprasti, nes kiekviena šeima savo vaikui linki visa ko geriausio. Tačiau kasdien vyraujančios nuotaikos, elgsenos, mąstymo modeliai yra ta priežastis, dėl ko vaikas pradeda žvairuoti. Paprastai, žvairuoti pradeda jautresni vaikai.
Galimos žvairumo priežastys:
- Paveldimumas.
- Toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.
- Neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas. Gali net visai nebūti raumens, arba jis gali būti dvigubas.
- Akių judančių raumenų paralyžius.
- Aklumas viena akimi ar labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienos pusės.
- Netaisyklinga raumenų inervacija. Nervas gali įaugti ne į tą raumenį.
- Nervų ar įgimtos ligos (cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas, akis judinančių raumenų paralyžius).
Žvairumo rūšys
Žvairumas gali būti:
- Įgimtas: Priežastys dar nėra tiksliai žinomos. Jis pasimato iki 6 mėnesių amžiaus. Galima įtarti, kai mažylio akytės stipriai krypsta į nosies pusę, žiūri kiekviena sau, o ne tiesiai. Gali atrodyti, kad kūdikis nepasuka akies į išorę lyg ji būtų paralyžiuota. Nustatant žvairumą į mažylį žiūrima iš priekio, o jo galvytė turi būti laikoma tiesiai.
- Įgytas: Juo dažniausiai suserga vaikai nuo 2 iki 4 metų. Šio amžiaus vaikai pradeda daugiau domėtis knygutėmis, piešti, o taip dirbant iš arti, reikia daugiau įtempti akių raumenis. Gali žvairuoti viena kuri nors akis arba abi pakaitomis. Žvairuojant viena akis žiūri tiesiai, o kita - nukrypusi. Dažniausiai akis nukrypsta į nosies pusę (konvergentinis žvairumas), į smilkinį (divergentinis žvairumas), rečiau - neproporcingai aukštyn arba žemyn.
Dažniausios žvairumo rūšys:
- Akomodacinis žvairumas: Kai nešiojant pliusinius akinius akys žiūri tiesiai. Jam kyla dėl didelės toliaregystės, kai norint matyti iš arti, akys turi per daug akomoduoti. Konvergencija - akių suvedimas į artimą objektą. Kadangi nėra atitikimo tarp akomodacijos ir konvergencijos, toks žvairumas ir atsiranda. Gydymas - pliusinių akinių nešiojimas.
- Neakomodacinis žvairumas: Kai akiniai nieko nepadeda.
- Paralyžinis žvairumas: Kai yra paraližiuoti vienas ar keli akies raumenys. Toks žvairumas gali būti įgimtas arba įgytas. Jo priežastys gali būti kraujotakos sutrikimai, diabetas, insultas, galvos traumos.
Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, bet gydytojai sako, kad ne. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies. Tai vadinama pseudožvairumu.
Žvairumo gydymas
Žvairumo gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ankstyvos diagnozavimo ir gydymo. Anksti pradėjus gydyti, galima ne tik atstatyti kosmetiką, bet ir akių funkcijas, kurios labai svarbios gyvenime mokantis, pasirenkant profesiją, dirbant.
Tradiciniai gydymo metodai
Tradiciniai sprendimai yra akiniai ir operacijos. Tačiau didžioji dalis tėvų, išbandžiusių šiuos būdus, gali patvirtinti, kad nuėmus akinius žvairumas niekur nedingo, jis yra toks akivaizdus, kad vargiai galima tvirtinti, jog žvairumo korekcija akiniais yra veiksminga. Taip, po akiniais akys nežvairuoja, bet kas iš to, jei juos nuėmus, akys ima lakstyti į visas puses?
Renkantis operaciją, galima dažnai išgirsti, jog nėra aišku, ar užteks vienos operacijos, o baisiausiai, turbūt, tėvams sužinoti, kad vaikui akinius reikės nešioti visą gyvenimą. Dar daugiau, labai dažnai žvairuojantis vaikas mato gerai, todėl uždėtos dioptrijos ant akių palaipsniui gali sugadinti gerą vaiko regėjimą.
Antras žingsnis grąžinant vaikui regėjimą - akinių padėjimas į stalčių. Ir čia jums kils natūralios abejonės. O kas, jei pablogės? Jeigu nuimsiu akinius ir vaikui taps blogiau, jis nematys, apaks? Tada kviečiu pasigilinti į šitą klausimą labiau.
Jeigu jūsų vaikas nešioja žvairumą koreguojančius akinius, jūs niekada negalėsite pastebėti subtilių dalykų, veikiančių vaiko psichiką, nes akiniai viską paslepia. Dar daugiau, jūs matysite, kad jie nepadeda, bet kito sprendimo nežinosite. Nuolat varstysite gydytojų kabinetų duris tai didindami, tai mažindami akinių dioptrijas. Bandysite vaiką įtikinti, kad akinukai jam labai tinka, kad daug vaikų nešioja akinukus ir kad jis su jais itin simpatiškas.
Jei neužtenka akinių, gydoma chirurginiu būdu - operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų. Įgimtą kūdikių žvairumą reikia operuoti kuo anksčiau, geriausia - iki dvejų metų. Operacijos tikslas - ištiesinti akis taip, kad susiformuotų abiejų akių regėjimas. Nesuskubus to padaryti laiku, vyresnio amžiaus mažylio akys gali vėl nukrypti (dažniau į išorę) ir reikės pakartotinai operuoti.
Akinukus vaikas gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Kūdikiams gaminami specialūs rėmeliai iš minkštos plastmasės, o kojelės sujungtos guma. Su tokiais akiniais kūdikis gali gulėti, vartytis.
Kartais geriau matanti mažylio akis uždengiama, kad žvairuojanti akyte po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Padedant akių gydytojui, būtina mažylį išmokyti kontroliuoti akių padėtį. Pirmiausia reikia uždengti akį - jeigu žvairuoja viena akis, reikia dengti sveikąją, jei pakaitomis - abidvi pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Tai gali trukti ir kelis mėnesius, ir metus. Gydyti reikia nuolat, nes, nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
Alternatyvus požiūris: šeimos įtampa ir emocinis ryšys
Kita vertus, yra ir kitoks požiūris į žvairumo priežastis. V.H. teigia, kad pagrindinė ir vienintelė vaiko regėjimo sutrikimo priežastis žvairumo atveju yra įtampa, kurią vaikas patiria artimiausioje aplinkoje - šeimoje. Kasdien vyraujančios nuotaikos, elgsenos, mąstymo modeliai yra ta priežastis, dėl ko vaikas pradeda žvairuoti. Paprastai, žvairuoti pradeda jautresni vaikai.
Pirmas žingsnis - priimti vaiko jautrumą, jo individualumą ir leisti skleistis, nebandyti aiškinti vaikui, koks yra gyvenimas, kad reikia daryti taip, kaip reikia, o stebėti jį ir jo poreikius, atliepti juos, leisti jam pačiam pajusti gyvenimą. Tarkime, vaikas verkia ryte, nes nenori eiti į darželį ar į mokyklą. Ką jūs darysite? Norint padėti vaikui susigrąžinti regėjimą, reikės keisti savo, kaip tėvų, nuostatas ir plėsti supratimo ribas. Ir tai toli gražu nelengva. Nes atrodo, kad vaikas manipuliuoja, bus išlepintas, bemokslis, neatsakingas ir pan. Pirmame žingsnyje svarbu suprasti, kad tai, kaip gyvena šeima, kokiomis nuostatomis vadovaujasi, davė rezultatą - vaikas dėl patiriamos įtampos žvairuoja.
Kairė akis atsako už santykį su mama, o dešinė - už santykį su tėčiu. Pagal tai, kuri akis žvairuoja, galima imti tyrinėti šią sritį. Galbūt mama išėjo į darbą, nustojo maitinti, atėjo nauja auklė, vaikas pradėjo lankyti darželį, atsirado sekantis vaikas šeimoje ir vyresnėlis tiesiog ilgisi mamos. Gal mama serga, visada pervargusi, suirzusi, reikli, o vaikas giliai rūpinasi ja ir priima visą atsakomybę sau? Gal per daug disciplinos iš tėčio pusės, gal per mažai laiko kartu su juo, gal jis jaučiasi prastesnis už kitus vaikus šeimoje ir nejaučia tėčio palaikymo? Gal vaikas buvo perkeltas gyventi į savo kambarį, į savo lovą ir jam tai visai nepatinka? Gal mama perdėtai rūpinasi vaiko saugumu: nesušalk, nelipk, neišsitepk, nenugriūk, valgyk būtinai ir pan.? Gal šeimoje įvyko tragedija - skyrybos, artimo žmogaus netektis ir pan.
Kaip jūs įvardintumėte savo santykį su vaiku? Jis apskritai yra?
Žaidimai ir pasakojimai apie akis
Tėvai turi išmokti žaisti ir kurti pasaką kartu su vaiku. Raskite laiko. Kai matysite, kad gali būti tinkamas laikas, pasiūlykite vaikui pažaisti akyčių žaidimą ar sukurti pasaką apie akis. Koks tavo dešinės (“šitos” (parodant į ją), jei nežino kuri dešinė) akytės vardas? Neturite skubėti ar pasakinėti, turite išlaukti ar ištraukti, kaip vadinasi akytė. Tai gali būti bet koks vardas: mėlyna, banginis, šaukštas, vinis, bet kas. Bet koks vardas yra gerai. Kartais vaikai sako, kad organai neturi vardų, kad kažkokių nenormalių klausimų klausinėji. Nepasiduokite. Viskas priklausys nuo to, kaip jūs norėsite žaisti su vaiku. “Na, ir kas, kad neturi, o mes imkim ir duokim, tada turės”, ir pan. Kai sužinosite vardą, paklauskite: ką veikia “Jonukas” dabar? Apie ką galvoja? Kaip jis jaučiasi? Koks tavo kairės akytės vardas? Tarkime, Marytė. Ką veikia Marytė dabar? Apie ką galvoja? Kaip ji jaučiasi? Ką ji mėgsta veikti labiausiai? Ar “Marytė” draugauja su Jonuku? Žvairumo, astigmatizmo ar akies tinginės atveju dažnai gali būti atsakymas, kad nedraugauja. Jums reikia padaryti taip, kad akytės susidraugautų. Gal mes galime nusišypsoti Marytei, kad ji draugautų su Jonuku? Ne? O jei Jonukas jei nusišypsotų, ji gal irgi nusišypsotų? Ne? O gal tada mes galime nusipirkti ledų, suvalgyti ir Marytė jausis geriau, norės draugauti su Jonuku. O gal galime ką nors nupiešti? Jie gali susikabinti už rankyčių ir pasivaikščioti arba pažaisti kartu? Gali suptis kartu? Ir t.t. ir pan. Kol susidraugaus.
Vaiko galva yra Jonuko ir Marytės mama ir tėtis. Taip vaikui ir pasakykite: “Tavo galva yra Jonuko ir Marytės mama ir tėtis. Gal ji irgi turi vardą?” Ką galva (vardu įgarsinkite) galvoja apie Jonuką? Klausykite, ką vaikas sako labai įdėmiai. Ką galva galvoja apie Marytę? Ar galva draugauja su Jonuku? Ar draugauja su Maryte? Ką jie mėgsta kartu veikti? Viskas, ką vaikas jums sakys apie akis, jis sakys apie save: kaip jis jaučiasi, kaip jis jaučiasi tėvų apsuptyje ir pan. Kartas nuo karto sugrįžkite prie akių personažų įsiminę juos, kad galėtumėte išklausinėti, kas atsitiko per dieną, darželyje, mokykloje. Paklausus, kas įdomaus nutiko Marytei šiandien, bus lengviau gauti atsakymą apie tai, kas įdomaus nutiko vaikui šiandien.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dalis kūdikystės sutrikimų praeina savaime, svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus.
Žvairumas
- Įprastai žvairumas kūdikiui praeina savaime per pirmus šešis mėnesius. Jei jūsų vaikui nepraėjo, pasitarkite su medikais.
- Jei pradeda žvairuoti tik po trijų mėnesių - tai jau liga, ir būtina parodyti vaikų akių gydytojui, kad pasižiūrėtų mažylio akių judesius, nustatytų žvairumo, jei jis yra, kampą.
- Jei giminėje yra žvairuojančių žmonių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos.
- Jei nustatyta žvairumo diagnozė, lankysitės pas akių gydytojus, kol vaikas užaugs. Reikės nešioti akinius, dengti akį, galbūt ir operuoti. Gydymo sėkmė labai priklauso nuo tėvų kantrybės ir atkaklumo.
- Jei nusiėmus akinius žvairuoja, o su akiniais - ne, operuoti nereikia. Operacija ištaiso tik tą nukrypimą, kuris matomas su akiniais.
Kitos kūdikystės problemos
Kartais tėvai gali susidurti ir su kitomis, iš pirmo žvilgsnio neįprastomis, bet vis dėlto įprastomis kūdikio raidos apraiškomis:
- Žalios, gausios išmatos: Jei kūdikis patenkintas, gerai valgo, nėra pagrindo jaudintis dėl išmatų konsistencijos ar tuštinimosi dažnumo. Bet jei pastebėjote, kad kūdikis neįprastai elgiasi, skambinkite gydytojui. Į šiuos požymius reikia atkreipti dėmesį: kieti, maži išmatų gabalėliai, juodos arba raudonos išmatos, gleivės išmatose.
- Stiprus pleiskanojimas: Jei atsirado ne tik pleiskanojančių dėmių, bet ir niežintis bėrimas, slenka plaukai, kreipkitės į pediatrą. Reikia kreiptis į medikus, jei pleiskanotos vietos paraudusios, yra karštos ar pasidarė šlapios - tai gali būti infekcijos požymiai.
- Spuogai: Vaikiška aknė turi praeiti savaime per kelis pirmus mėnesius. Jei nepraeina, kreipkitės į pediatrą, galbūt jums rekomenduos kokį tepalą ar kitą gydymo priemonę.
- Keistos formos galva: Per eilinį kūdikio sveikatos patikrinimą pediatras apžiūri ir galvą, tad jums pasakys, jei kas nors ne taip. Galvos forma pasikeičia dėl kai kurių ligų. Pavyzdžiui, kraniostenozė, kai galvos kaulai per anksti suauga. Tokiu atveju reikalingas gydymas.
Norint, kad vaikas galėtų atsipalaiduoti ir jaustis saugiai, pirmiausiai taip turi jaustis tėvai. Jautraus vaiko psichika turi turėti pakankamai laiko atsistatyti po per dieną patirtų išgyvenimų ir emocijų, todėl nėra jokios pateisinamos priežasties budinti vaiką iš miego anksčiau nei jis atsikelia pats. Jei reikia anksčiau atsikelti, vadinasi, reikia anksčiau atsigulti.
tags: #kudikis #suzvairuoja #ir #nulenkia #galvyte
