Atskleiskite paslaptis: ką kūdikio išmatos išduoda apie jo sveikatą?

Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes - kitaip tariant, spėlioja, ką apie jų vaiko sveikatą sako išmatų kiekis, spalva ir konsistencija. Vaikai negimsta su naudojimo instrukcijomis, bet palieka ženklų, iš kurių galime spręsti apie jų sveikatą. Tad ką sauskelnių turinys byloja apie mažylio sveikatą? Kada vertėtų susirūpinti? Pažiūrėkime, ką apie tai kalba specialistai.

Normalus Tuštinimosi Dažnis Kūdikiams

“Kūdikio išmatos suteikia daug informacijos”, - sako Misūrio universiteto pediatrijos profesorius ir Kanzaso vaikų ligoninės bei klinikų pediatrijos skyriaus direktorius Kennethas Wible. “Iš dalies tai priklauso nuo mitybos, - sako jis. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos paprastai būna gausesnės ir skystesnės nei maitinamų mišinėliais. Ir 5-6 tuštinimaisi per dieną yra normalu.”

“Nusiteikite, kad reikės labai dažnai keisti naujagimio sauskelnes, tačiau apskritai vaikų tuštinimosi dažnumas yra labai individualus dalykas”, - teigia Kalifornijos vaikų ligoninėje dirbantis pediatras gastroenterologas Barry Steinmetzas. “Kai kurie vaikai tuštinasi 7-8 kartus per dieną, - sako jis. - Kiti - tik kas antrą dieną.”

Daugelis tėvų sunerimsta, jei kūdikis staiga ima tuštintis rečiau nei įprastai. Taip dažnai nutinka krūtimi maitinamiems vaikams, kai keičiasi motinos pieno sudėtis. “Mamos pienas yra puikiai subalansuotas, o kūdikio virškinimo procesai - labai geri, todėl išmatų nebūna daug”, - aiškina K. Wible. B. Steinmetzas sako, kad jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo.

Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Išmatos tamsiai žalios, sunkiai nuplaunamos. Tai mekonijus. Kuo daugiau mamos pienuko vaikutis suvalgo, tuo šviesesnės tampa išmatos: keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos išmatomis. Jose gali būti gumulėlių kaip grūdėtoje varškėje. Tai nesuvirškinti baltymai. Visą pirmą mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 3 - 4 kartus per parą. Bet dažniausiai jie tai daro po kiekvieno maitinimo. Net ir 10 kartų per parą! Praėjus 4 - 6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų! Šiaip tokio amžiaus kūdikiui normalu yra nesituštinti ir 10 dienų, nes žarnynas ir organizmas daug labiau subrendę nei pirmosiomis savaitėmis ir geba efektyviai suvirškinti ir įsisavinti mamytės pienuką.

Pirmiausia tuštinimosi dažnis priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais. Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti. Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Šios išmatos, vadinamos mekonijumi, būna tirštos, lipnios, panašios į degutą. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys. Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos. Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių (ypač jeigu nuo pat primaitinimo pradžios rinksitės kūdikio vedamą primaitinimą, t.y.

Konsistencija

Kūdikius iki 6 mėn. gydytojai rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu, kuriame yra visų reikalingų medžiagų, todėl tokio amžiaus vaikų kakučiai dažnai yra labai skysti. “Kūdikių, ypač maitinamų mišinėliais, išmatos dažnai primena garstyčių ir varškės mišinį, - sako K. Wibble. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni.”

B. Steinmetzas sako, kad jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo.

Ar tai - vidurių užkietėjimas?

Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų). 2 metų vaiko momenėlis jau būna pasidengęs kauliniu audiniu.

Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. “Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti, - aiškina B. Steinmetzas. - Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint”. Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška.

Pagrindiniai vaikų tuštinimosi sutrikimai, pasak gydytojos, yra vidurių užkietėjimas ir išmatų nelaikymas. Maždaug 10-30 proc. vaikų populiacijos bent kartą tenka susidurti su vidurių užkietėjimu. Išmatų nelaikymas yra gerokai retesnė problema. Ji vargina apie 2-5 proc. visų vaikų iki paauglystės. Dažniausia (90-95 proc.) vaikų vidurių užkietėjimo priežastis - funkcinis vidurių užkietėjimas, t. y. kai nėra nustatoma organinė liga, sukelianti vidurių užkietėjimą. Vaikas tuštinasi rečiau nei 2 kartus per savaitę. Tampa neramus prieš tuštinimąsi, stangrinantis verkia, traukia kojytes prie pilvo. Pasituštinus stebimos labai gausios išmatos arba priešingai - pasituštinama labai nedideliu kiekiu. Vengia / bijo puoduko. Skundžiasi išangės srities skausmu. Vargina dažni pilvo skausmai. Sumažėja apetitas. Teplioja kelnaites. Vaikas slepiasi tuštinantis arba suglaudžia kojas, siūbuoja pirmyn ir atgal, bandydamas sulaikyti tuštinimąsi. Dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos. Anksčiau jau nebesišlapinančiam į kelnaites vaikui prasideda šlapimo nelaikymas.

Funkcinis vaikų vidurių užkietėjimas dažniausiai yra sąlygotas skausmingo tuštinimosi, dėl ko vaikas pradeda vengti tuštinimosi. Neretai tėvai pažymi, kad norėdamas tuštintis vaikas slepiasi, sutraukia sėdmenų raumenis, siūbuoja pirmyn ir atgal. Tačiau taip vaikas nebando pasituštinti, o kaip tik pajutęs norą tuštintis siekia sulaikyti šį procesą, - pasakojo R.Dagilytė. - Toks išmatų sulaikymas sukelia išmatų susikaupimą storojoje žarnoje, kurioje iš išmatų rezorbuojamas vanduo, tad, kaupiantis išmatoms, jos vis labiau kietėja ir sekančio pasituštinimo metu vaikas vėl gali jausti skausmą.“ Taip palaipsniui, anot specialistės, formuojasi uždaras ratas, kurio centre - vaiko baimė tuštintis. Ilgainiui tiesiojoje žarnoje kaupiantis išmatomis, ji pertempiama, mažėja jos receptorių jutimas, todėl vaikas gali nustoti jausti norą tuštintis net ir tada, kai tiesiojoje žarnoje yra susikaupęs kritinis kiekis išmatų. Tuomet aplink kietas išmatų sankaupas apibėga skystos išmatos ir pradeda vystytis pseudo-obstrukcinis išmatų nelaikymas. Pasak vaikų chirurgės, neretai tėvai kreipiasi dėl vaiko viduriavimo, kelnaičių tepliojimo, nustemba, kad iš tiesų vaiko tiesioji žarna yra pertempta išmatų ir jis kenčia nuo vidurių užkietėjimo. „Atsiranda socializacijos problemų, patyčios dėl nuolat sklindančio nemalonaus kvapo iš kelnaičių. Toks uždaras ratas neretai pradeda formuotis, atsiradus vaiko rutinos ar mitybos pokyčiams, pradėjus mokytis tuštintis ne į sauskelnes, ligų metu ar po stresinių įvykių, tokių kaip darželio lankymas, gyvenamosios vietos pasikeitimas, tėvų santykių problemos“, - paaiškino gydytoja R.Dagilytė.

Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų). 2 metų vaiko momenėlis jau būna pasidengęs kauliniu audiniu.

Jei vis tiek nesituština, skiriama klizmutė su gumine kriaušyte ir šiltu, kūno temperatūros vandeniu apie 20-50 ml. Kartais užtenka pajudinti išeinamąją angą guminės kriaušės galiuku, pateptu aliejumi, kad kiltų tuštinimosi refleksas.

Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.

Bananai: Gal valgote daugiau produktų kas kietina viduriukus? pvz bananai, virtos morkos.

Skysčių trūkumas: Skysčių trūkumas - viena pagrindinių vidurių užkietėjimo priežasčių. Jei kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto.

Jeigu primaitinate pieno mišiniu, rinkitės specialų mišinį, skirtą žarnyno problemų (atpylinėjimo, vidurių užkietėjimo) dietinei korekcijai. Patartina rinktis produktus, papildytus prebiotikų skaidulomis.

Ar jūsų mažyliui kietėjo viduriukai? Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.

Ar tai - vidurių užkietėjimas? Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašionais į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų). 2 metų vaiko momenėlis jau būna pasidengęs kauliniu audiniu. Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. “Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti, - aiškina B. Steinmetzas. - Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint”. Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška.

Vidurių užkietėjimas sudaro apie ketvirtadalį visų vaikų gastroenterologų konsultacijų. Deja, anot gydytojos, dažniausiai tėvai kreipiasi į medikus, kai pastebi vaiko vidurių užkietėjimo sukeltas komplikacijas: pilvo skausmai, pablogėjęs apetitas, išmatų ar šlapimo nelaikymas, kraujas tuštinantis, iškrentanti tiesioji žarna tuštinimosi metu, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos. Tai, pasak vaikų chirurgės R.Dagilytės, puikiai iliustruoja ir viena Olandijoje atlikta studija, kurios duomenimis, net 50 proc. vaikų, kenčiančių nuo vidurių užkietėjimo, nesuvokia arba slepia šią problemą nuo tėvų ir gydytojų. Tėvams nepasidomėjus vaiko tuštinimosi ir šlapinimosi įpročiais, problema nepradedama spręsti laiku ir į medikus tėvai kreipiasi tik jau atsiradus komplikacijoms, kai neretai tenka bendrauti jau ir su vaikų chirurgais.

Dažniausia (90-95 proc.) vaikų vidurių užkietėjimo priežastis - funkcinis vidurių užkietėjimas, t. y. kai nėra nustatoma organinė liga, sukelianti vidurių užkietėjimą. „Funkcinis vaikų vidurių užkietėjimas dažniausiai yra sąlygotas skausmingo tuštinimosi, dėl ko vaikas pradeda vengti tuštinimosi. Neretai tėvai pažymi, kad norėdamas tuštintis vaikas slepiasi, sutraukia sėdmenų raumenis, siūbuoja pirmyn ir atgal. Tačiau taip vaikas nebando pasituštinti, o kaip tik pajutęs norą tuštintis siekia sulaikyti šį procesą, - pasakojo R.Dagilytė. - Toks išmatų sulaikymas sukelia išmatų susikaupimą storojoje žarnoje, kurioje iš išmatų rezorbuojamas vanduo, tad, kaupiantis išmatoms, jos vis labiau kietėja ir sekančio pasituštinimo metu vaikas vėl gali jausti skausmą.“ Taip palaipsniui, anot specialistės, formuojasi uždaras ratas, kurio centre - vaiko baimė tuštintis. Ilgainiui tiesiojoje žarnoje kaupiantis išmatomis, ji pertempiama, mažėja jos receptorių jutimas, todėl vaikas gali nustoti jausti norą tuštintis net ir tada, kai tiesiojoje žarnoje yra susikaupęs kritinis kiekis išmatų. Tuomet aplink kietas išmatų sankaupas apibėga skystos išmatos ir pradeda vystytis pseudo-obstrukcinis išmatų nelaikymas. Pasak vaikų chirurgės, neretai tėvai kreipiasi dėl vaiko viduriavimo, kelnaičių tepliojimo, nustemba, kad iš tiesų vaiko tiesioji žarna yra pertempta išmatų ir jis kenčia nuo vidurių užkietėjimo. „Atsiranda socializacijos problemų, patyčios dėl nuolat sklindančio nemalonaus kvapo iš kelnaičių. Toks uždaras ratas neretai pradeda formuotis, atsiradus vaiko rutinos ar mitybos pokyčiams, pradėjus mokytis tuštintis ne į sauskelnes, ligų metu ar po stresinių įvykių, tokių kaip darželio lankymas, gyvenamosios vietos pasikeitimas, tėvų santykių problemos“, - paaiškino gydytoja R.Dagilytė.

Vienas kūdikis tuštinasi 2 ar 3 kartus per dieną, kitas gali tuštintis kartą per savaitę. Todėl tuštinimosi sutrikimus vertiname ne tik pagal tai, kaip retai ar dažnai vaikas tuštinasi. Tarkim, kūdikiui, kuris tuštinasi kartą per savaitę, bet valgo noriai, tuštinasi lengvai ir nėra svorio sutrikimų, vidurių užkietėjimo gali ir nebūti, tad gydymo galime neskirti, o pacientui, kuris tuštinasi gal net ir 5 kartus per dieną, bet su skausmu, labai nedideliu kiekiu ar patepliojimais - gydymą skirsime“, - paaiškino vaikų chirurgė R.Dagilytė.

Tuštinimosi sutrikimus reikėtų atpažinti jei: vaikas tuštinasi rečiau nei 2 kartus per savaitę; tampa neramus prieš tuštinimąsi, stangrinantis verkia, traukia kojytes prie pilvo; pasituštinus stebimos labai gausios išmatos arba priešingai - pasituštinama labai nedideliu kiekiu; vengia / bijo puoduko; skundžiasi išangės srities skausmu; vargina dažni pilvo skausmai; sumažėja apetitas; teplioja kelnaites; vaikas slepiasi tuštinantis arba suglaudžia kojas, siūbuoja pirmyn ir atgal, bandydamas sulaikyti tuštinimąsi; dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos; anksčiau jau nebesišlapinančiam į kelnaites vaikui prasideda šlapimo nelaikymas.

Norint išvengti tuštinimosi sutrikimų vaikų chirurgė pirmiausia pataria tėvams ugdyti gerus vaiko tuštinimosi įgūdžius. Neretai problemos prasideda, kai vaikui nėra užtikrinama vieta ir laikas, kada gali neskubėdamas pasituštinti. Tuomet vaikui, atėjus norui pasituštinti, tam atlikti gali būti netinkamos aplinkybės, taip prasideda tuštinimosi sulaikymas. Kai tuštinimuisi bus sąlygos, viduriai jau gali būti užkietėję ir tuštinimasis skausmingas. Todėl reikėtų laikytis keleto principų: Visų pirma, reikėtų užtikrinti saugią, ramią aplinką, kurioje vaikas galės pasituštinti. Jei vaikas bijo tuštintis svetimoje aplinkoje, tarkim, darželyje, turi būti užtikrinta, kad jis tai galės atlikti namuose, prieš išeidamas į svetimą aplinką. Geriau atsikelti 30 min. anksčiau, nei kovoti su tuštinimosi sutrikimais ateityje; Pratinkite vaikus eiti pasituštini bent vieną kartą per dieną, maždaug tuo pačiu paros metu. Geriausia tą bandyti daryti 20-30 min. po valgio ir tam skirti 10 min. laiko; Jei vaikas nori pasituštinti, būtinai užtikrinkite, kad jis tai ir galėtų atlikti. Neliepkite sulaikyti ir laukti namų; Jei vaikas pasiskundė skausmingu tuštinimusi - neverskite toliau stangrintis. Geriau tą dieną duokite daugiau skysčių ir skaidulų ir mėginkite dar kartą, jei vaikas nebijo - galima skirti klizmutę; Jokiu būdu nebauskite už įvykusias nelaimes, negėdinkite, bet apdovanokite ar pasveikinkite už pasisekimus (pvz.: kai vaikas pats pasiprašo ant puoduko ir sėkmingai pasituština). Kiti svarbūs principai, galintys padėti užkirsti kelią tuštinimosi sutrikimams: skaidulomis praturtinta mityba, pakankamas skysčių gėrimas ir fizinio krūvio didinimas.

Pasak Friso produktų atstovės Pabaltijo šalims, gydytojos pediatrės Irenos Putninos, net ir mamos pienu maitinamiems kūdikiams (iki pusės metų amžiaus) dažnai būna problemų dėl reto tuštinimosi, vidurių užsilaikymo. Mamos pienas vidurius minkština, todėl, net ir užsilaikant viduriams, dažniausiai kūdikis tuštinasi minkštai, net skystokai, geltonai. Yra įvairių teorijų, kodėl taip nutinka. Viena iš priežasčių taip pat gali būti kūdikio žarnyno raumenukų nebrandumas, pilvo preso silpnumas, todėl sunkiau išstumti net minkštus, skystokus vidurius. Dėmesio! Būna žindomų kūdikių, kurie tuštinasi 1-2 kartus per savaitę ir jaučiasi gerai. Jei vis tiek nesituština, skiriama klizmutė su gumine kriaušyte ir šiltu, kūno temperatūros vandeniu apie 20-50 ml. Kartais užtenka pajudinti išeinamąją angą guminės kriaušės galiuku, pateptu aliejumi, kad kiltų tuštinimosi refleksas. Termometras griežtai draudžiamas, kad nenulūžtų jo galas ir nesužeistų mažylio išangės.

Motinos pieno įsisavinimas: Bręsdamas vaiko žarnynas vis geriau pasisavina motinos pieną, kartais net taip gerai, jog nebelieka ką šalinti. Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.

Žarnyno peristaltika: Žarnyno judesiai dar nėra pakankami ir dėl to kartais tas mamų laukiamas gėris užsilaiko.

Individualūs ypatumai: Kiekvienas vaikas turi savo individualius ypatumus.

Mitybos pokyčiai: Pradėjus duoti papildomą maistą, kvapas pasikeičia, čia normalu. Primaitinimas. Viduriai neretai užkietėja ir pradėtiems primaitinti mažyliams, nes organizmui reikia laiko apsiprasti su naujais produktais. Labiausiai tikėtina, kad vidurių užkietėjimas gali pasireikšti mitybą papildant naujais pieno produktais, taip pat kai kuriais grūdų produktais (ryžiais, baltų miltų gaminiais).

Skiepų poveikis: Po skiepų gali išsiderinti pilvukas. Svarbiausia, kad iki skiepo 2 men viskas buvo tvarkoj. po to galvojau kad sustreikavo del temperaturos, kuri sukilo po skiepuko, na o dabar jau 3.5 men ir tai tesiasi visa menesi. as galvoju gal po to skiepo issiderino pilvukas.

Netinkamas ar neteisingai paruoštas mišinukas: Pastebima, kad su vidurių užkietėjimus dažniau susiduria mišinuku maitinami kūdikiai. Vidurių užkietėjimas dažniau pasitaiko mišinuku maitinamiems kūdikiams.

Skaidulų trūkumas: Primaitinamiems vaikams reikėtų duoti daugiau košių, daug ląstelienos turinčių vaisių, daržovių. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.

Bananai: Gal valgote daugiau produktų kas kietina viduriukus? pvz bananai, virtos morkos.

Stresas:

Ligos: Vidurių užkietėjimas gali signalizuoti ir gerokai rimtesnes ligas, tačiau jos pasitaiko labai gerai. Jeigu įtariate, kad viduriai užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Kūdikių diegliai (kolikos): Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.

Kaip sušvelninti vidurių užkietėjimo simptomus? Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.

Viduriavimas

Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. B. Steinmetzas sako, kad subtilių ženklų ieškojimas paprastai yra tik laiko švaistymas. “Viduriavimas nebūna subtilus, - sako jis. - Išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus”.

“Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją”, - įspėja K. Wible. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.

Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.

Ką rodo išmatų spalva?

Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. “Išmatų spalva paprastai priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies”, - sako B. Steinmetzas. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva. “Pienas naujagimių organizmais slenka labai greitai, todėl jų išmatos dažnai būna geltonos”, - sako B. Steinmetzas.

Spalvos, įspėjančios apie pavojų

Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos. Baltos išmatos gali rodyti infekciją arba problemas su tulžimi - virškinimą skatinančiu sekretu, kurį gamina kepenys. Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują, o raudona - apie šviežią, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos.

“Pasitaiko, kad jei motinos krūtų oda yra įtrūkusi ir kraujuoja, kūdikis kartu su pienu praryja ir kraujo, kuris vėliau pastebimas jo išmatose”, - sako K. Wible. Tai nėra pavojaus signalas, o gydytojas gali atlikti tyrimą ir nustatyti, ar šis kraujas yra kūdikio, ar mamos.

Kartais dėl žalių gleivėtų išmatų gali būti kaltas virusas. Jei jūsų vaikas tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.

Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.

Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“).

Raudonos žele pavidalo išmatos.

Jei išmatose nėra gleivių, kraujo siūlelių.

Kietas maistas ir pasikeitusios išmatos

“Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės, pasikeičia jų spalva. Neįmanoma nuspėti, kokie bus pokyčiai, bet jų tikrai bus”, - aiškina K. Wible. B. Steinmetzas sako, kad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į kūdikio sauskelnių turinį, tačiau pirmiausiai reikia žinoti, kas yra normalu, o kas - ne. Rimto pavojaus ženklai - išmatos su krauju, vėmimas krauju ir pilvo pūtimas - tikrai nepraslys pro akis. Tačiau jei nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.

Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių (ypač jeigu nuo pat primaitinimo pradžios rinksitės kūdikio vedamą primaitinimą, t.y.

Kada Kreiptis Į Gydytoją

Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:

Vaikas yra neramus, irzli. Ar vaikas tik neramus, ar didesnė tikimybė, kad galbūt skauda pilvuką.
Ar kamuoja diegliai.
Ar nėra bėrimų ant kūnelio, pašutimų ant užpakaliuko.
Jei išmatose nėra gleivių, kraujo siūlelių.
Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“).
Raudonos žele pavidalo išmatos.
Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz.
Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz.
Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz.
Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz.
Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.

Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją”, - įspėja K. Wible. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.

Jeigu įtariate, kad viduriai užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Dažniausiai vaikų vidurių užkietėjimo priežastis - funkcinis vidurių užkietėjimas, t. y. kai nėra nustatoma organinė liga, sukelianti vidurių užkietėjimą. „Funkcinis vaikų vidurių užkietėjimas dažniausiai yra sąlygotas skausmingo tuštinimosi, dėl ko vaikas pradeda vengti tuštinimosi. Neretai tėvai pažymi, kad norėdamas tuštintis vaikas slepiasi, sutraukia sėdmenų raumenis, siūbuoja pirmyn ir atgal. Tačiau taip vaikas nebando pasituštinti, o kaip tik pajutęs norą tuštintis siekia sulaikyti šį procesą, - pasakojo R.Dagilytė. - Toks išmatų sulaikymas sukelia išmatų susikaupimą storojoje žarnoje, kurioje iš išmatų rezorbuojamas vanduo, tad, kaupiantis išmatoms, jos vis labiau kietėja ir sekančio pasituštinimo metu vaikas vėl gali jausti skausmą.“ Taip palaipsniui, anot specialistės, formuojasi uždaras ratas, kurio centre - vaiko baimė tuštintis. Ilgainiui tiesiojoje žarnoje kaupiantis išmatomis, ji pertempiama, mažėja jos receptorių jutimas, todėl vaikas gali nustoti jausti norą tuštintis net ir tada, kai tiesiojoje žarnoje yra susikaupęs kritinis kiekis išmatų. Tuomet aplink kietas išmatų sankaupas apibėga skystos išmatos ir pradeda vystytis pseudo-obstrukcinis išmatų nelaikymas. Pasak vaikų chirurgės, neretai tėvai kreipiasi dėl vaiko viduriavimo, kelnaičių tepliojimo, nustemba, kad iš tiesų vaiko tiesioji žarna yra pertempta išmatų ir jis kenčia nuo vidurių užkietėjimo. „Atsiranda socializacijos problemų, patyčios dėl nuolat sklindančio nemalonaus kvapo iš kelnaičių. Toks uždaras ratas neretai pradeda formuotis, atsiradus vaiko rutinos ar mitybos pokyčiams, pradėjus mokytis tuštintis ne į sauskelnes, ligų metu ar po stresinių įvykių, tokių kaip darželio lankymas, gyvenamosios vietos pasikeitimas, tėvų santykių problemos“, - paaiškino gydytoja R.Dagilytė.

Dažniausios tuštinimosi su krauju priežastys: išangės įplėša, hemorojiniai mazgai arba tiesiosios žarnos polipai. Išangės įplėša yra išangės gleivinės ir odos išilginė žaizda. Dažniausiai ji yra tuštinimosi kietomis išmatomis pasekmė, kai tuštinimosi metu yra traumuojama išangės gleivinė ir oda. Išangės įplėša pasireiškia pjaunančio pobūdžio skausmu tuštinantis ar tuoj pasituštinus, niežuliu išangės srityje, šviežiu krauju tuštinimosi pabaigoje ar ant tualetinio popieriaus. Dažniausios tuštinimosi su krauju priežastys: išangės įplėša, hemorojiniai mazgai arba tiesiosios žarnos polipai. Neretai atsiradus įplėšai vaiko baimė tuštintis ir vidurių užkietėjimas paūmėja. Tačiau išangės įplėša taip pat gali būti sukelta ir retesnių priežasčių, tokių kaip profuzinis viduriavimas, uždegiminės žarnyno ligos ar seksualinė prievarta, todėl, pastebėjus išangės įplėšai būdingus požymius, nereikėtų ilgai delsti kreiptis į medikus. Hemorojiniai mazgai vaikams dažniausiai pasireiškia dėl ilgo stangrinimosi tuštinimosi metu, kai padidėjus intraabdominaliam slėgiui išsiplečia venos, esančios apie išangę. Itin retai vaikams jie gali būti sąlygoti portinės hipertenzijos. Tuštinantis kietomis išmatomis, mazgai gali būti traumuojami ir tuštinimosi pabaigoje ar ant tualetinio popieriaus galima stebėti gana gausiai šviežio kraujo, o valantis tualetiniu popieriumi vaikas gali jausti guzelį išangės srityje. Priešingai nei suaugusiems, kontroliuojant vidurių užkietėjimą ir pakeitus tuštinimosi įpročius, didžioji dauguma vaikų amžiaus hemorojinių mazgų išnyksta. Tiesiosios žarnos polipai sukelia 5-10 proc. visų tuštinimosi su krauju vaikų amžiuje atvejų. Jie yra žarnos gleivinės išaugos, pasireiškiančios neskausmingu tuštinimusi šviežiu krauju, kuris gali būti susimaišęs su išmatomis. Neretai tuštinimosi metu polipas gali išlįsti per išangę, tačiau juos aptikti apžiūros metu ne visuomet pavyksta, todėl, įtarus polipą, atliekama rektoskopija ar kolonoskopija. Dauguma vaikų amžiaus tiesiosios žarnos polipų yra gerybiniai, tačiau juos reikėtų pašalinti ir išsiųsti histologiniam ištyrimui.

Tiesiosios žarnos prolapsas (arba tiesiosios žarnos gleivinės iškritimas) Tai dar viena vaikų vidurių užkietėjimo, intensyvaus stangrinimosi tuštinimosi metu ar ilgo sėdėjimo ant puoduko pasekmė. Rečiau jis gali būti sąlygotas cistinės fibrozės, labai intensyvaus viduriavimo ar dubens raumenų silpnumo. Tiesiosios žarnos iškritimas dažniausiai pasireiškia 1-4 metų amžiaus vaikams. Jam būdingas nepilno pasituštinimo pojūtis, matoma žarnos gleivinė išangės srityje, gali būti gleivingų išskyrų. Nors ši problema labai išgąsdina tėvus, išsprendus vidurių užkietėjimo problemas, koregavus tuštinimosi įpročius, chirurginio gydymo prireikia labai retai.

Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją”, - įspėja K. Wible. Vidurių užkietėjimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.

Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.