Užsitęsęs, staiga prasidėjęs ir varginantis mažų vaikų ar naujagimių kosulys gali išgąsdinti daugelį tėvų. Kalbant apie tai, yra viena infekcija, kurios svarbu nenuvertinti - kokliušas. Ši bakterinė liga pavojinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, o jos sukelti simptomai gali būti išties rimti. Pastaruoju metu kokliušas Lietuvoje vis dažniau diagnozuojamas įvairaus amžiaus žmonėms, todėl žinoti, kas yra kokliušas, kaip jį atpažinti, kokios yra efektyviausios gydymo ir apsaugos priemonės, tampa svarbu kiekvienam.
Kas yra kokliušas?
Kokliušas - tai itin užkrečiama bakterinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Bordetella pertussis bakterija. Kokliušo liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams, tačiau vis dažniau diagnozuojama ir suaugusiesiems. Nors kokliušas vaikui dažnai baigiasi be rimtų komplikacijų, kūdikiams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms ši infekcija gali sukelti grėsmę gyvybei.
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5-21 dieną (dažniausiai per 7-10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
Kokliušas - tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, ypač didelį pavojų kelianti kūdikiams ir vaikams. Ši liga itin klastinga, kadangi jos pradžia gali priminti paprastą peršalimą ir nesukelti didelio nerimo, tačiau infekcijai pažengus, kyla įvairių komplikacijų ar netgi mirties rizika.
Kaip plinta kokliušas?
Norint išvengti užsikrėtimo, svarbu suprasti, kaip perduodama kokliušo infekcija. Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu - sergantis asmuo čiaudėdamas, kosėdamas ar net kalbėdamas paskleidžia bakterijas į aplinką. Didžiausias užkrečiamumas būna pirmosiomis ligos savaitėmis, kai simptomai dar primena peršalimą. Dėl to kokliušo požymiai gali būti klaidingai interpretuojami, o liga toliau plisti tarp šeimos narių ar bendruomenėje.
„Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, t.y. kai sveikas, imlus žmogus įkvepia greta esančio žmogaus - infekcijos šaltinio - išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač - kosint.", - aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus medikė Eglė Savickienė.
„Užkratas sklinda nuo užsikrėtusio žmogaus, jam kosint ar čiaudint. Dažniausiai kokliušu užsikrečia įvairaus amžiaus vaikai, ypač - kūdikiai ir naujagimiai, kadangi jų imunitetas yra silpnesnis. Svarbu paminėti, kad mažamečius kokliušu neretai užkrečia vyresni broliai ar sesės bei tėvai, kurie, nors patys ir nesuserga, perneša ligos sukėlėją“.
Kokliušu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, t.y. Ligą dažnai platina suaugusieji, nė nežinantys, kad serga kokliušu.
Kokliušu užsikrečiama kontaktuojant - oro lašeliniu būdu. Kokliušo bakterijos perduodamos per seilių lašelius ligoniui kalbant, čiaudint arba kosint.
Kokliušo simptomai ir stadijos
Kokliušo simptomai dažnai kinta ligos eigoje, o jų atpažinimas laiku gali padėti išvengti komplikacijų bei užkrato plitimo.
Pirmoji stadija. Ši stadija vadinama katarine ir trunka apie 1-2 savaites. Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, prasideda kosulys.
Antroji stadija. Ši stadija gali trukti nuo 2 iki 6 savaičių ar net ilgiau. Ji ypač pavojinga kūdikiams - kokliušas vaikui gali sukelti kvėpavimo sustojimus, sunkias komplikacijas ar net mirtį. Kosulio priepuoliai prasideda staiga ir gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių. Per parą gali ištikti nuo kelių, keliolikos ar net keliasdešimties priepuolių, kurie padažnėja ir tampa stipresni naktį. Ne priepuolio metu ligonis jaučiasi pakankamai gerai.
Trečioji stadija. Nuo kokliušo sveikstama ilgai, sveikimo stadija trunka 2-6 savaites, o kartais ir kelis mėnesius.
Ligos pradžia dažniausiai primena peršalimą - pasireiškia slogavimas, čiaudulys, lengvas kosulys bei nedidelis karščiavimas. „Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa „lojantis“, priepuolinis, kartais netgi gali sukelti vėmimą. Tokia būklė gali tęstis iki kelių mėn. Atsiradus stipriam, spazminiam, priepuoliniam kosuliui labai svarbu nedelsiant kreiptis į savo gydytoją.
Nors kokliušas suaugusiems asmenims dažnai prasideda panašiai kaip vaikams, simptomai gali būti neryškūs ar priminti kitų kvėpavimo takų ligas. Apibendrinant - labai svarbu pastebėti kokliušo požymius, norint užkirsti kelią sunkioms pasekmėms.
Kosulys, sergant kokliušu, dažniausiai trunka 6-8 savaites, kartais - net ilgiau. Simptomai dažnai lieka ir po pasveikimo, ypač vaikams.
„Kosulys gali trukti iki mėnesio-dviejų, kosulio priepuoliai suaugusiam žmogui baigiasi vadinamais reprizais, kurie sukelia ir vėmimą. Bet liga pavojingiausia kūdikiams, nes per tą kosulio priepuolį sustoja kvėpavimo centras ir galima numirti. Ir būtent yra registruoti mirties atvejai nuo kvėpavimo sustojimo. Gali prasidėti ir plaučių uždegimas, encefalitas - smegenų uždegimas, vidurinės ausies uždegimas. Reikia suprasti, kad bakterija pažeidžia labai sudėtingus organus ir komplikacijos yra pačios sudėtingiausios - iki mirties atvejų“.
Kokliušo diagnostika ir gydymas
Diagnozei patvirtinti reikia atlikti bakteriologinį pasėlio tyrimą. Tam, kad būtų patvirtinta diagnozė, vaikams ir suaugusiesiems gali būti atliekamas kraujo tyrimas, padedantis nustatyti Bordetella pertussis bakteriją. Pirmųjų 2-3 savaičių laikotarpiu, kai simptomai dar tik pradeda reikštis, efektyviausias yra nosiaryklės tepinėlio ėmimas ir PĮR (polimerazės grandininės reakcijos) testas. Vėlesnėje ligos stadijoje, kai kosulys trunka ilgiau nei 2-3 savaitės, informatyvesni tampa serologiniai kraujo tyrimai. Jie padeda nustatyti antikūnus prieš Bordetella pertussis bakteriją ir patvirtinti, ar organizmas susidūrė su infekcija.
Kokliušas - bakterinė infekcija, tad ši liga gydoma antibiotikais. Paprastai skiriamas dviejų savaičių antibiotikų kursas. Laiku pradėtas kokliušo gydymas padeda ne tik lengviau įveikti ligą, bet ir sumažina infekcijos plitimą. Antibiotikai veiksmingiausi, jei skiriami ligos pradžioje (per pirmąsias dvi savaites), nes vėliau jie mažiau veikia ligos eigą, tačiau sumažina infekcijos plitimą.
Sergant kokliušu svarbu užtikrinti ramią aplinką ir pakankamą skysčių vartojimą. Mažesnes, dažnesnes valgių porcijas rekomenduojama valgyti po kosulio priepuolių, kai sumažėja vėmimo rizika.
Sergantis asmuo yra užkrečiamas nuo pirminių simptomų atsiradimo iki 3 savaičių po intensyvaus kosulio pradžios, jei negydomas antibiotikais. Artimieji, kontaktavę su sergančiuoju, turėtų stebėti savo sveikatą 21 dieną ir kreiptis į gydytoją atsiradus bet kokiems kvėpavimo takų infekcijos simptomams.
Kokliušo protrūkiai ir tėvų atsisakymas skiepyti
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie kokliušo protrūkius net ir išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Viena iš pagrindinių priežasčių - mažėjančios skiepijimo apimtys ir tėvų atsisakymas skiepyti vaikus.
Vienas kokliušo protrūkis kilo Vilniaus mieste, du - Trakų rajone. Visi protrūkiai kilo šeimose - vienas nuo kito užsikrėtė vaikai. Vilniaus mieste kokliušu susirgo trys vienos šeimos vaikai - 6, 8 ir 10 metų amžiaus. Dėl tėvų atsisakymo vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina. Trakų rajone kokliušu susirgo dviejų skirtingų šeimų vaikai - nuo 2 iki 11 metų amžiaus, taip pat neskiepyti kombinuota vakcina.
„Šiandien turime pasekmes vien todėl, kad visuomenės požiūris į skiepus jau ne vienus metus yra skeptiškas - kad skiepytis nereikia“, - konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
„Šiandien turime fiksuotus 26 tymų atvejus, iš jų 8 yra vaikai. Kalbant apie skiepus, 80 proc. šių atvejų žmonės buvo neskiepyti arba skiepyti nepilnai“, - nurodė NVSC atstovė.
Neregėtas pakilimas Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 19 d. Lietuvoje užregistruoti 355 kokliušo atvejai, iš jų 258 vaikams iki 17 metų amžiaus (0-3 metų - 60 atvejų, 4-8 metų - 87 atvejai, 9-17 metų - 111 atvejų) ir 97 susirgimai suaugusiesiems. Didžioji dalis susirgusiųjų (57 proc.) buvo neskiepyti ar skiepų būklės nežinojo.
„Šiandien turime fiksuotus 26 tymų atvejus, iš jų 8 yra vaikai. Kalbant apie skiepus, 80 proc. šių atvejų žmonės buvo neskiepyti arba skiepyti nepilnai“, - nurodė NVSC atstovė.
„Tai yra labai didelis žingsnis atgal, taip prarandame dešimtmečiais kurtą pažangą. Kiti gali klausti - na ir kas, didelio protrūkio Lietuvoje nėra. Bet reikia sąmoningai įvertinti, kad yra įvairių pavojingų situacijų. Juk nebūtinai sausra reiškia gaisrą, reikia degtuko. Tai ir kuo bus didesnė imlios visuomenės dalis, tymams užtenka vieno, antro, trečio (vienas tymais sergantis pacientas gali užkrėsti iki 18ؘ-19 kitų imlių asmenų) ir tada turime protrūkį“, - tuo metu kalbėjo ji.
„Mama sakė, kad abi dukros skiepytos nuo kokliušo, o mažosios dar nespėjo paskiepyti, nes nuo kokliušo skiepijami dviejų mėnesių naujagimiai. „Ačiū“ mamoms, kurios yra „didvyrės“ ar antivakserės, ir neskiepija vaikų. Dėl jų plinta kokliušas, o mes susirgome ir turėjome patirti tokį košmarą“, - piktinosi Inga Juškevičienė, įsitikinusi, kad skiepai yra reikalingi, o būtini skiepai - privalomi.
„Taip, kokliušu galima susirgti pakartotinai, nors tai nutinka gana retai. Persirgus liga arba pasiskiepijus, imunitetas išlieka apie 4-20 metų, tačiau palaipsniui silpnėja."
„Paskutiniu metu teko konsultuoti tokį atvejį - vaikui 5-6 metai, jis nebuvo skiepytas nuo jokios infekcijos. O kai vaikas gauna skiepą nuo kokliušo, jame nėra vien kokliušo komponentas, yra difterija, stabligė, poliomielitas. Vaikas buvo „švarus“, nuo nieko neskiepytas ir įvyko trauma - vaikas užmynė ant vinies, susižeidė, reikėjo teikti pagalbą. Gydytojams prasidėjo galvos skausmas, ką daryti? Vienos vakcinos pagal amžių nebeleidžiama skiepyti, nes kiekviena vakcina turi savo indikacijas dėl amžiaus ribų ir ką su vaiku daryti, kaip apsaugoti? Ar smėlio dėžėje vaikas susižeidė, vėl reikia pagalbos, o jis neskieptas. Tai toks tėvų sprendimas yra labai neteisingas, egoistinis, nes kai vaiką ištinka bėda, tada prašo gelbėti, kažką daryti. Bet yra buvę, kai nepavyko išgelbėti vaiko, sergančio kokliušo infekcija, tai buvo gal prieš 8 metus“, - pasakojo D. Razmuvienė.
Kokliušo profilaktika - vakcinacija
Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti kokliušo infekcijos, - kokliušo vakcina. Nuo kokliušo skiepijami ne tik vaikai, bet ir paaugliai, suaugusieji, nėščiosios (kokliušo skiepas nėštumo metu padeda apsaugoti dar negimusį kūdikį).
Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai, o sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6-7 metų ir 15-16 metų vaikams.
„Paskiepyti kūdikius - labai svarbu. Tai ne tik sumažina riziką susirgti, bet ir leidžia išvengti rimtų komplikacijų bei ilgo stacionarinio gydymo. Suaugę asmenys nuo kokliušo gali pasiskiepyti savarankiškai. Be to, svarbu prisiminti, jog norint išlaikyti stiprų imunitetą naudinga kas 10 metų pasirūpinti revakcinacija."
Geriausias būdas užkirsti kelią sunkiai ligos formai bei galimoms komplikacijoms yra vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus. Vėliau skiepai kartojami 4 bei 6 mėn. kūdikiams ir 1,5 m., 6-7 m. bei 15-16 m. vaikams.
Vakcina nuo kokliušo yra labai veiksminga, tačiau nesuteikia absoliučios 100 proc. apsaugos. Po pilno skiepijimo kurso (3-5 dozių) apsauga siekia apie 85-95 proc., o su laiku palaipsniui mažėja - po 5-10 metų efektyvumas gali sumažėti iki 70-80 proc. Vis dėlto net ir užsikrėtus, paskiepyti asmenys perserga žymiai lengviau, o komplikacijų ir hospitalizacijos rizika būna minimali.
Kokliušas ir jo prevencija Lietuvoje
Nors kokliušas yra valdomas skiepais, tačiau kas antras susirgęs buvo neskiepytas. Pernai dėl kokliušo infekcijos hospitalizuota 10 ligonių - visi vaikai iki 9 m.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad per paskutinius dešimt metų nuo kokliušo paskiepijama vis mažiau kūdikių ir vaikų, pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2009 m. nuo kokliušo buvo paskiepyta 97,4 proc. 1 metų amžiaus vaikų, 2018 m. - tik 93,8 proc., Lietuvoje 2018 m. nuo kokliušo buvo paskiepyta 92,3 proc. vaikų.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo kokliušo paskiepyta visuomenės dalis turi sudaryti bent 95 proc. „Šiandien turime pasekmes vien todėl, kad visuomenės požiūris į skiepus jau ne vienus metus yra skeptiškas - kad skiepytis nereikia“, - konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Kiek laiko veikia kokliušo vakcina? – Sveikatos apžvalga
„Skiepijimo apimtys mažėjo visą dešimtmetį, dabar jos siekia apie 90 proc., kas kaip ir leistų kokliušui labai neišplisti, bet dabar matome ne pabaigą. Pakankamam imunitetui reikia paskiepytos 95 proc. visuomenės, o tam pasiekti tikrai neužteks metų“, - dėstė D. Razmuvienė.
„Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2024 m. iki rugsėjo 5 d. jau buvo nustatyti 463 atvejai. Tokį ligos protrūkį gali lemti mažėjančios skiepijimo apimtys bei kas 3-5 m. padidėjantis sergamumas užkrečiamomis ligomis“, - sako šeimos gydytoja.
Iš viso 2024 metais diagnozuota rekordiškai daug kokliušo atvejų - vio 898 (2023 m. - 7 atvejai, 2022 m.
„Taip, kokliušu galima susirgti pakartotinai, nors tai nutinka gana retai. Persirgus liga arba pasiskiepijus, imunitetas išlieka apie 4-20 metų, tačiau palaipsniui silpnėja.
Kokliušas - tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, ypač didelį pavojų kelianti kūdikiams ir vaikams. Ši liga itin klastinga, kadangi jos pradžia gali priminti paprastą peršalimą ir nesukelti didelio nerimo, tačiau infekcijai pažengus, kyla įvairių komplikacijų ar netgi mirties rizika.
Kokliušas - ūminė bakterinė užkrečiamoji liga, ji pažeidžia kvėpavimo takus. Kokliušo simptomai panašūs į peršalimo požymius, todėl ši liga dažnai painiojama su įprastu peršalimu.
Kokliušu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, t.y.
Kokliušu sergantis žmogus ligą platina apie 20 dienų, t.y.
Kokliušas yra ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi labai stiprūs kosulio priepuoliai.
Trečia stadija.
Kokliušui nustatyti atliekamas bendras kraujo tyrimas, parodantis limfocitų kiekio padidėjimą ir normalų eritrocitų nusėdimo greitį.
Priepuolio metu reikia padėti ligoniui atsisėsti, truputį pasilenkti į priekį, žemyn palenkti galvą, kad jis neužspringtų, pasišalinant skrepliams ar pradėjus vemti.
Sunkius kosulio priepuolius lydi dusimas, smegenims ima trūkti deguonies, o kvėpavimo centrai yra labai sudirginami, išvarginami, todėl daugiau nei pusei ligoninėje gydomų kūdikių pasireiškia apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas).
Lietuvoje kokliušas kasmet nustatomas keliolikai ar kelioms dešimtims žmonių, dažniausiai - kūdikiams ir vaikams iki 4-5-erių metų.
Pasiskiepijus imunitetas išlieka apie 10 metų, persirgus - apie 7 metus.
Imunitetas kokliušui po truputį silpti pradeda praėjus porai metų nuo skiepo arba „natūralios“ infekcijos.
Trys vakcinos dozės 80 proc. paskiepytųjų suteikia pakankamą imunitetą, bet po 3 metų jis ima silpnėti. Tai trunka 4-12 metų, taigi paauglių ir suaugusiųjų apsauga nuo kokliušo jau minimali ir jie gali susirgti.
Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Daugiausiai sergančiųjų - vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti vaikai“.
