Pirmasis kūdikio gyvenimo mėnuo yra naujas ir nepažintas pasaulis, kuriam organizmas privalo prisitaikyti. Tai apima prisitaikymą prie aplinkos temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Naujagimystė yra laikotarpis, skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos. Pirmų mėnesių judėjimą lemia refleksai, todėl natūralu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Laikui bėgant, kūdikis pradeda atrasti savo kūno dalis, o jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jei nėra jokių trikdžių, kūdikio savęs ir pasaulio pažinimas bei judėjimas vystosi tam tikra seka. Tėvų vaidmuo yra svarbus, padedant sėkmingai augti, teisingai nešiojant ir keičiant guldymo padėtis.
Pirmomis savaitėmis svarbu skirti dėmesio kūdikio motorinei raidai, kad būtų išvengta galimų sutrikimų. Kūdikiai ne tik gimsta su tam tikrais sutrikimais, bet juos gali įgyti augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant netinkamą tėvų elgesį. Tai gali būti situacijos, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami ar dedami į pagalbines priemones.
Svarbu keisti kūdikio padėtis
Taisyklingam kūdikio vystymuisi itin svarbus kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva dažnai būna pasukta į vieną pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis, taip pat liemens ir galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, o tos pačios pusės - ištiestos. Tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos ir kaukolės deformacijos. Dėl šios priežasties labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo ir nešiojimo metu keisti kūdikio padėtis.
Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra pakankamai išsivystę. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva gali nusvyrti į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tik tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešiojant reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų ir stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Pagalbinių priemonių naudojimas - rizika raidai
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai apima įvairius gultukus, automobilines kėdutes, netinkamus vežimėlius, maitinimo kėdutes, nešiokles, šokliukus, vaikštynes ir stumdukus. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje. Kalbant apie fizinę raidą, nesisupantys gultukai, naudojami ribotą laiką, nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo ir neturi kaukolės deformacijų.
Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kėdutėje, svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis.
Vežimėliai ir lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų turėti didelius ratus su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas gali turėti lordozę.
Maitinimo kėdutėse klubų principas taip pat turėtų būti toks pat: kojos turi turėti atramą, nekabėti. Ydingiausia priemonė - šokliukas, ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčios pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai ir stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai, net kaulų augimo zonos pažeidimai.
Vaikštynės, atrastos Amerikoje, yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodami liemens raumenis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.
Kūdikio motorinės raidos etapai ir svarbūs ženklai
Pirmų gyvenimo metų laikotarpiu sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių. Kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spontaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Trečias mėnuo: Šis mėnuo itin svarbus kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
Ketvirtas mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis, pakėlęs kojeles prie pilvo, pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti, kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Šeštas mėnuo: Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.
Septintas mėnuo: Kūdikis gali bandyti šliaužti. Sėdėjimo atramos bazė. Kūdikis darosi vis labiau nepriklausomas tyrinėtojas ir ieškotojas. Pirštų ir delno funkcija. Kūdikis labai domisi žaislais, smulkiais daiktais. Judėjimas ratu. Šliaužimas. Padėčių keitimas. Sėdėjimas. Apsauginė atramos reakcija sėdint (atgal) jau susiformavusi, kitaip tariant, atsirado pusiausvyra sėdint.
Aštuntas mėnuo: Jeigu kūdikis, būdamas 8 mėn., nešliaužioja, pirmiausia reikėtų jį pamokyti. Pirštų ir delno funkcija. Judėjimas ratu. Šliaužimas. Padėčių keitimas. Sėdėjimo padėtys. Dėl tvirtos liemens kontrolės ir pakankamai sustiprėjusių liemens raumenų kūdikis gali nesunkiai keisti sėdėjimo padėtis.
Devintas mėnuo: Sėdėjimas. Atsistojimas. Kai kurie mažyliai įsikibę į baldus gali bandyti atsistoti iš keturpėsčios padėties. Per dažnas vaiko statymas gali turėti neigiamą poveikį jo raidai. Mažyliai labai imlūs, mums gali atrodyti, kad čia nieko tokio, tačiau tai gali suklaidinti vaiką. Tokiu atveju kūdikis dažnai „peršoka“ tam tikrą motorinės raidos etapą (pvz., ropojimą).
Dešimtas mėnuo: W sėdėjimo padėtis. Būdinga 10 mėn. kūdikiams. Tokioje padėtyje dažniausiai sėdi žemą raumenų tonusą turintys kūdikiai. Stovėjimas. Jeigu vaikas dar neropoja, nereikėtų skatinti jo stovėti ar vedžioti stačiomis, nes tai gali jį suklaidinti. Be abejonės, jam suteiksite daug džiaugsmo, tačiau padarysite ir meškos paslaugą - vaikas nebenorės ropoti, o ropoti yra labai svarbu.
Vienuoliktas mėnuo: Pirštų judesiai. Sėdėjimas. Mažylis sėdi savarankiškai įvairiausiomis pozomis. Ėjimas. Mažyliui lipimas tampa mėgstamiausiu užsiėmimu.
Dvyliktas mėnuo: Pirštų judesiai. Sėdėjimas. Ropojimas išlieka pagrindiniu judėjimo būdu, tačiau kūdikis vis dažniau pakeičia jį ėjimu. Stovėjimas. Ėjimas. Dauguma mažylių jau eina savarankiškai.
Kada reikėtų sunerimti?
Bendrieji raidos požymiai, kurie rodo, kad reikia atkreipti dėmesį: silpna galvos kontrolė virš 3 mėn. (neišlaiko ar silpnai laiko galvą gulimoje bei vertikalioje padėtyje); suglebęs (hipotoniškas) kūdikis, vangiai kelia galūnes, sunku keisti padėtį; kūdikio rankos ir/ar kojos yra labai įtemptos ir juda labai mažai; vaikas lošiasi atgal (padidėjęs galūnių ar nugaros tiesiamųjų raumenų tonusas). Kiekvienas judesys reikalauja labai daug pastangų ir dėl to kūdikis labai sudirgęs, neramus, negali atsipalaiduoti. Patologiniai ar laiku neišnykę refleksai.
Net jeigu pastebite bent vieną punktą, kurį jūsų mažylis daro iš srities „kada reikėtų sunerimti“, patarčiau kreiptis į kineziterapeutą konsultacijai, nes tai gali būti dalykas, kuris stabdo normalią kūdikio raidą. Taip pat mažylis auga ir nori judėti, todėl svarbu skatinti jį mankštintis.
10 smagių, nemokamų žaidimų kūdikiams 6–9 mėnesių amžiaus vaikams
Kūdikio guldymas ant pilvuko (angl. Tummy time) yra itin naudingas. Ant pilvuko gulintis kūdikis treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis, mokosi laikyti galvytę, o vėliau ir apsiversti bei įgyti kitus įgūdžius. Daugiau laiko ant pilvuko praleidžiantys kūdikiai anksčiau pradeda sėdėti, ropoti ir vaikščioti.
Mama ir tėti, gulėti ant pilvuko man tikrai nelengva, bet po truputį, su pertraukėlėmis, paguldykit ir pagirkit mane. Pasakykit, koks (-ia) aš šaunuolis (-ė)!
Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam.
Mama ir tėti, gulėti ant pilvuko man tikrai nelengva, bet po truputį, su pertraukėlėmis, paguldykit ir pagirkit mane. Pasakykit, koks (-ia) aš šaunuolis (-ė)!
Svarbu nepamiršti, kad kūdikio raida yra individualus procesas. Kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Jei kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada verta pasikonsultuoti su specialistais.
