Pilvo negalavimai - viena dažniausių, tačiau anaiptol ne paprasčiausiai išnarpliojamų vaikų (ir suaugusiųjų) sveikatos problemų, visame pasaulyje kasdien priverčianti nejuokais sunerimti milijonus tėvų. Ar to priežastis gali būti spintoje slepiamas jau ištuštintas bulvių traškučių pakelis? O gal tai - vienas iš klastingų žarnyno virusų, į lovas paguldančių visą šeimą per kelias dienas?
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ligų gydytoja, vaikų hematologė Agnija Vaščiūnaitė dalinasi praktiniais patarimais tėvams ir ne tik - kaip reaguoti ir kokių veiksmų imtis ūmiai sustreikavus pilvui bei atskleidžia, ar įmanoma namų sąlygomis identifikuoti žarnyno darbą mikliai sujaukiančius virusus.
Apsinuodijimas maistu, virusas ar alergija - kaip atskirti?
„Tiek apsinuodijimas, tiek virusinės žarnyno infekcijos, o kartais ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali pasireikšti labai panašiais simptomais: pykinimu, viduriavimu, bėrimais. Nors be papildomų tyrimų namų sąlygomis tiksliai identifikuoti negalavimų priežastį sudėtinga, žinant tam tikrus ypatumus, jau galima įtarti su kuo turimas reikalas“, - sako gydytoja.
Apsinuodijimas maistu
Apsinuodijus nešviežiu ar netinkamai paruoštu maistu simptomai išryškėja jau po 6-12 valandų. Dažniausiai vyrauja vėmimas, kartais jį gali lydėti ir viduriavimas. Įprastai simptomai praeina per 24-48 valandas, be to pasireiškia tik tiems, kurie valgė simptomus sukėlusio maisto, kai kiti šeimos nariai tuo tarpu jaučiasi gerai.
Virusinė infekcija
Mūsų kraštuose dažniausiai susiduriame su rotavirusu ar norovirusu, kurie patekę į organizmą sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą. Šie virusai plinta per užkrėstus paviršius, maistą bei kontaktą su jau sergančiaisiais, o simptomai įprastai pasireiškia per 1-2 dienas po sąlyčio su virusu. Itin sparčiai šie virusai plinta vaikų kolektyvuose, iš kurių mažieji juos „parneša“ namo ir tėveliams.
Žiemos laikotarpiu dažniau būdingas norovirusas, kuris pasireiškia staigiu pykinimu ir vėmimu, taip pat viduriavimu. Kai kuriais atvejais šiuos simptomus lydi ir karščiavimas ir / ar kūno skausmai, panašūs į tuos, kurie būdingi gripui, todėl ši infekcija dar vadinama „skrandžio gripu“.
Rotavirusinei infekcijai būdingas ūmus vandeningas viduriavimas, vėmimas. Gali kilti temperatūra, kamuoja pilvo skausmas.
„Jei suaugusiems ir vyresniems vaikams šie virusai dažniausiai nesukelia didesnių komplikacijų, kūdikiams jie gana pavojingi. Esant viduriavimui ir/ar vėmimui mažyliai itin greitai netenka organizmui gyvybiškai svarbių skysčių ir kur kas greičiau patiria dehidrataciją, o ir tėvai susiduria su iššūkiu sugirdyti atžalai vandens - įspėja vaikų ligų gydytoja ir priduria, kad pastebėjus, jog mažylis rečiau šlapinasi, šlapimas tapo tamsesnis, vaikas tapo neįprastai vangus ar irzlus, reikėtų skubiai kreiptis medikų pagalbos - yra tikimybė, jog vaikas jau patiria lengvo arba vidutinio laipsnio dehidrataciją.
Alergija
Pasitaiko atvejų, kai žarnyno negalavimus sukelia ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas ar alerginė reakcija. Tokiu atveju simptomai pasireiškia jau netrukus po alerginę reakciją provokuojančio produkto vartojimo, juos lydi ir kiti reiškiniai, pavyzdžiui, odos bėrimas, paraudimas, kvėpavimo sunkumai. Nepašalinus alergeno iš raciono, simptomai linkę kartotis kaskart, vėl susidūrus su organizmo atsaką išprovokuojančiu dirgikliu.
Pastebėjus tokią tendenciją, naudinga konsultuotis ne tik su šeimos ar vaikų ligų gydytoju, bet ir gydytoju alergologu, ypač, jei bent vienas iš tėvų serga alerginėmis ligomis. Žinoma, kad alergiškų tėvų vaikai susiduria net su iki 60 proc. didesne rizika taip pat sirgti alerginėmis ligomis.
Pasitelkiami itin tikslūs tyrimai
Deja, kartais panašius simptomus sukelia ne įprasti virusai, bet į organizmą patekusios pavojingos bakterijos ar pirmuonys, kuriems reikalingas specifinis gydymas. Su jais dažniau tenka susidurti egzotiškų kraštų grįžusiems keliautojams, taip pat vaikams - dažnai per užterštą smėlį, kurio mažyliai nesibodi paragauti.
Siekiant tiksliai nustatyti susirgimo sukėlėją atliekamas inovatyvus tyrimas - vadinamasis virškinamojo trakto panelis. Laboratorijoje tiriami net 22 kenksmingi organizmai: bakterijos, virusai ir pirmuonys. Jei esant virusinei infekcijai specifinio gydymo nėra ir telieka vartoti pakankamai skysčių ir kantriai išlaukti, bakterinės infekcijos atveju skiriami antibiotikai, o aptikus pirmuonių - antimikrobinis gydymas.
Pirmoji pagalba sunegalavus pilvui
„Visais atvejais, susidūrus su ūmiu viduriavimu ar vėmimu, svarbu užtikrinti pakankamai skysčių, kad organizmas nepatirtų dehidratacijos. Net varginant vėmimui, stenkitės nuolat gurkšnoti skysčių - tai gali būti paprastas ar mineralinis vanduo, elektrolitais praturtintas tirpalas. Svarbu negirdyti vaiko iš karto išvėmus, palaukti 15-20 min., leisti skrandžio sudirgimui kiek nurimti ir tada girdyti po vieną gurkšnelį kas 3-5 minutes“, - sako gydytoja.
Nors vaikams gali būti sunku įsiūlyti vandens, saldžių gėrimų - limonadų ar sulčių, vaikų ligų gydytoja A. Vaščiūnaitė pataria vengti. Pastarieji gali sustiprinti viduriavimą. Negalavimų laikotarpiu ji taip pat pataria rinktis lengvą, tausojantį maistą, vengti pieno produktų, šviežių vaisių ir dažovių. Simptomams palengvinti gali būti vartojami ir viduriavimą stabdantys vaistai, kuriuos turėtų paskirti gydytojas, tačiau tik patvirtinus virusinę žarnyno infekcijos kilmę.
„Tai pat labai svarbu laikytis higienos, kad kiek įmanoma labiau sumažintumėte tikimybę virusą perduoti kitiems šeimos nariams, ypač, mažesniems broliukams ar sesutėms, kuriems šie virusai kur kas labiau pavojingi. Kaskart po kontakto su sergančiuoju plaukite rankas, periodiškai valykite paviršius, nesinaudokite tais pačiais indais ar stalo įrankiais“, - įspėja gydytoja.
Kūdikiams - nemokami skiepai nuo rotaviruso
Nuo 2018 m. Lietuvoje 2 mėnesių sulaukę kūdikiai gali būti skiepijami vakcina, apsaugančia nuo rotavirusinės infekcijos. Kitaip nei įprastos vakcinos, pastaroji - ne suleidžiama, bet geriama. Mažyliams sugirdomos dvi-trys nedidelės dozės specialaus tirpalo ir po kurio laiko suformuoja imunitetas. Nors tikimybė susirgti rotavirusu išlieka, pasiskiepijus, jo simptomai bus gerokai švelnesni, o mažylis bus apsaugotas nuo sunkių komplikacijų.
Šia vakcina kūdikiai skiepijami nemokamai.
Žarnyno rotacijos patologija vaikų chirurgijoje: priežastys, diagnostika ir gydymas
Žarnyno rotacijos sutrikimai - tai patologija, sutrikdanti pirminės gemalo vystymosi stadijos žarnyno formavimąsi. Sutrikus žarnyno rotacijai, atsiranda užsisukimas - gyvybei pavojinga būklė, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams kaip įgimta patologija, sukelianti įvairių komplikacijų: žarnyno nepraeinamumą, žarnų nekrozę ar net peritonitą ir mirtį (1). Ši patologija yra grėsminga gyvybei, todėl būtina tiksli ir ankstyva jos diagnostika bei tinkamas gydymas. Tačiau ankstyva diagnostika yra sudėtinga, nes pradžia besimptomė, vėliau sunku traktuoti pakitusį naujagimio, kūdikio, vaiko elgesį.
Žarnyno užsisukimas gali vystytis sutrikus žarnų formavimuisi ir yra įgimta patologija: žarnos dalis apsisuka kartu su pasaitu apie skersinę ašį. Tačiau gali būti ir įgyta (antrinė): nėra žarnyno rotacijos sutrikimų, tačiau dėl pilvo ertmės patologijos, dažniausiai dėl sąaugų, fiksuotos žarnos pasisuka apie naujai susidariusią ašį. Užsisukti gali bet kuri virškinamojo trakto dalis: skrandis, plonoji žarna, gaubtinės žarnos skersinė dalis, akloji bei riestinė žarna (4-8).
Patologijos kliniką lemia užsisukimo laipsnis: dalinis ar visiškas, pagrindinis simptomas - skausmas, todėl naujagimiai ir kūdikiai neramūs, vyresni vaikai skundžiasi išplitusiu pilvo skausmu. Kitas svarbus simptomas - vėmimas. Svarbiausi diagnostiniai tyrimai yra rentgenologijos ir kompiuterinės tomografijos, kiti naudojami labiau diferencinei diagnostikai arba vertinant bendrą organizmo būklę (4, 5).
Pagrindinis gydymas - chirurginė intervencija, tačiau šiandien vis dar diskutuojama, kurie chirurginiai metodai geriausi. Esant ūmiai klinikai, žarnų nekrozei ir perforacijai, rekomenduojama laparoskopija, nesant ūmios klinikos ir stabiliems ligoniams - endoskopiniai metodai: atliekama užsisukusios žarnos dekompresija, atsukimas ir fiksavimas (6, 9-13).
Pasaulio epidemiologiniai duomenys
Tyrimuose teigiama, kad Europoje įgimtu žarnos užsisukimu serga 1 iš 450 naujagimių, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) - 1 iš 500, tačiau įvairių tyrimų duomenys skirtingi, vienos nuomonės nėra (1, 14, 15).
Remiantis naujausiais duomenimis, žarnyno užsisukimas sudaro 3-6 proc. visų žarnyno nepraeinamumo formų (14) priežasčių. 9-25 proc. atvejų jis susijęs su storosios žarnos užsisukimu. Dažniausiai šia liga serga naujagimiai, o jos klinikos pasireiškimas priklauso nuo žarnos obstrukcijos laipsnio.
Apie 20 proc. atvejų pirmieji simptomai atsiranda pirmą gyvenimo savaitę, 60 proc. - pirmąjį gyvenimo mėnesį, dar 20 proc. - pirmaisiais metais. Tyrimais įrodyta, kad nėra skirtumo tarp lyčių, šia liga tiek pat dažnai serga ir berniukai, ir mergaitės. Tačiau gydytojams negalima pamiršti, kad tai - ne tik naujagimių ar kūdikių, bet ir suaugusiųjų liga (16), tik dažniausiai kita etiologija.
Vertinant autopsijos duomenis, tyrimais fiksuojama, kad žarnyno rotacijos sutrikimai sudaro 0,2 proc. visos populiacijos mirties atvejų, kai kuriose šalyse - per 1 proc. Mirštamumas nuo šios patologijos statistiškai reikšmingai sumažėjo patobulėjus medicinos įrangai ir diagnostikos galimybėms (1): šiuo metu bendro mirštamumo rizika dėl žarnyno užsisukimo sudaro 3-9 proc. (14) visų šios ligos atvejų.
Etiologija ir patogenezė
Žarnų užsisukimą (angl. malrotation), kaip ir daugelį kitų ligų, lemia daugybė veiksnių. Tai įgimti ir įgyti organizmo anatominiai pakitimai, trikdantys normalų žarnyno ir viso organizmo funkcionavimą (17). Yra daugybė hipotezių, aiškinančių įgimto žarnų užsisukimo priežastis, tačiau kiekvienas atvejis individualus, todėl neįmanoma nurodyti tikslios patologijos priežasties ir jos atsiradimo mechanizmų. Įgyto užsisukimo etiologija daug aiškesnė, pavyzdžiui, sąaugos sudaro sąlygas žarnoms užsisukti, ypač atsiradus išoriniam veiksniui - stipriam smūgiui į pilvą (15-18).
Dabar manoma, kad veiksniai, turintys įtakos įgimtiems žarnyno rotacijos sutrikimams ir sukeliantys žarnų užsisukimą, yra virškinamojo trakto ir širdies vystymosi defektai, taip pat įgimti blužnies ir kepenų anatominiai pakitimai (1, 7).
Įrodyta, kad patologinė būklė dažniau atsiranda esant kitiems įgimtiems sutrikimams, pavyzdžiui:
- Dauno sindromui,
- Lėtiniam vidurių užkietėjimui,
- 13, 18, 21 chromosomų trisomijai,
- Nesusiformavusiai analinei angai,
- Žarnų atrezijai,
- Storosios žarnos piktybiniam augliui,
- Virkštelės išvaržai,
- Dvylikapirštės žarnos atrezijai ir stenozei,
- Diafragmos/virkštelės išvaržai,
- Mekelio divertikului,
- Įgimtiems inkstų pakitimams
- Hiršprungo ligai,
- Cistinei fibrozei ir kitoms panašioms patologijoms.
Embrione vykstantis žarnyno pasisukimas prasideda jau nuo pirminės vidurinės žarnos formavimosi etapų: ji ilgėja ir suformuoja pirminę kilpą. Pirminė žarna turi galvinę ir uodeginę dalis, iš kurių formuojasi žarnynas. Galvinė dalis tampa tuščiąja žarna ir proksimaline klubinės žarnos dalimi, o uodeginė dalis galiausiai virsta storąja žarna ir klubinės žarnos distaline dalimi (1, 5, 7). Ilgėjanti pirminės žarnos uodeginė dalis nebetelpa pilvo ertmėje, pasisuka 90 laipsnių kampu, spaudžiasi virkštelės projekcijoje, susiformuoja fiziologinė išvarža. Toliau, ilgėjant pirminei žarnai, ji grįžta į pilvo ertmę ir pasisuka dar 180 laipsnių kampu prieš laikrodžio rodyklę. Trečiąjį nėštumo mėnesį proksimalinė tuščiosios žarnos dalis atsiranda kairėje pilvaplėvės ertmės pusėje, storosios žarnos pasaitai pritvirtina gaubtinę žarną prie užpakalinės pilvo sienos (1). Sutrikus kuriam iš šių etapų, diagnozuojama žarnų malrotacija.
Kartais, esant rotacijos sutrikimui, akloji žarna su kirmėline atauga lieka dešinėje pilvo ertmės pusėje, viršutinėje dalyje, dėl to akloji žarna užspaudžia dvylikapirštę žarną. Ši patologija dar vadinama Laddo sindromu, tai labiausiai ištirta žarnų užsisukimo patologija.
Žarnų užsisukimo klinika ir diferencinė diagnostika
Įgimtas žarnų užsisukimas dažniausiai pasireiškia viršutinių žarnų segmentų obstrukcijos simptomais. Tai nutinka jau pirmosiomis gyvenimo valandomis, kiek rečiau - pirmaisiais gyvenimo metais, itin retai - vėliau (dalinė obstrukcija, pereinanti į visišką). Klinika priklauso ir nuo sutrikimo ypatybių: užspaustos kraujagyslės ir sutrikusi audinių mityba ar tik mechaninė kliūtis žarnų turiniui slinkti toliau. Poveikis dažniausiai būna mišrus, tačiau dominuoja, kuris nors vienas veiksnys.
Jeigu obstrukcija dalinė, neretai pasitaiko atvejų, kai simptomai nepasireiškia ir žmogus nugyvena visą gyvenimą net neįtardamas, kad turi šią patologiją (10, 12): tokiems pacientams dažniau skauda pilvą, sutrinka tuštinimasis. Vyresniems vaikams ligą diagnozuoti sunkiau, nes vyrauja nespecifiniai simptomai: praeinantis pilvo skausmas, silpnumas, kartais pasireiškia baltymų netoleravimas (8).
Progresuojant užsisukusios žarnos išemijai, pilvo skausmas tampa staigus, stiprus, raižomas visame plote, pasikartoja tam tikrais laiko intervalais, jį lydi kiti būdingi simptomai (pykinimas, vėmimas), pilvas būna išsipūtęs. Vėliau skausmas pradeda rimti, prasidėjus žarnų nekrozei, o tai gali suklaidinti gydytoją (8-12).
Esant ūmam plonųjų žarnų nepraeinamumui, pasireiškia priepuolinis pilvo skausmas, kurio vieta neapibrėžiama - skausmingas visas pilvas. Vaiką pykina, jis vemia, pučia pilvą, susilaiko dujos ir išmatos. Ligos pradžioje ligonis aimanuoja, dažnai keičia padėtį, susiriečia. Veidas būna paraudęs. Svarbiausi požymiai, kuriais pasireiškia žarnyno užsisukimas, yra dažnas vėmimas žalsvu turiniu, pilvo padidėjimas, staigus skausmas ir jautrumas, padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas, vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose. Vyresni vaikai skausmą dažniausiai nurodo bambos srityje. Taip pat tėvai ir gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į neįprastą vaiko elgesį: vaikas vangus, dažniau nei įprasta verkia, guli stipriai susirietęs ir pritraukęs kojas priekrūtinės (7-9).
Progresuojant žarnos užsisukimui, pacientas pamažu bąla, veido bruožai aštrėja. Jeigu vystosi žarnos prakiurimas, dehidracija, pilvaplėvės uždegimas, atsiranda Hipokrato veidas (lot. Facies hyppocratica). Iš burnos juntamas nemalonus kvapas (8-12).
Apžiūrint pilvą, būtina atkreipti dėmesį į pooperacinius randus, kurie leidžia įtarti sąauginį žarnų nepraeinamumą. Esant nepraeinamumui, iš pradžių girdima sustiprėjusi peristaltika. Vėliau vystosi žarnų parezė, todėl peristaltika susilpnėja. Visiškas peristaltikos nebuvimas - blogos prognozės požymis (12). Ligai progresuojant žarnos spindyje susikaupia skysčiai ir vystosi dehidracija, dėl to atsiranda tachikardija, kraujospūdis. Atsiradus peritonitui, kūno temperatūra pakyla iki 38 oC ir daugiau. Labai svarbu auskultuojant pilvą išgirsti būdingą teliuskavimo ir krintančio lašo garsą, kuris rodo, kad žarna pertempta ir prisipildžiusi skysčių bei dujų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms, todėl svarbi kuo ankstesnė diferencinė diagnostika ir tinkamas gydymas. Svarbiausias požymis, leidžiantis įtarti žarnos užsisukimą, yra vėmimas žalsvu turiniu, todėl chirurgas visuomet turėtų įtarti žarnos užsisukimą, kol nepatvirtinta tiksli diagnozė. Naujagimiams pirmąją gyvenimo savaitę dažnai pasireiškia vėmimas tulžimi ir vidurių užkietėjimas, maitinimosi sunkumai (12), todėl duomenis reikia vertinti atsargiai, vertinant ir naujagimio elgseną, reakciją į prisilietimą. Nuo antro gyvenimo mėnesio vėmimo pobūdis pasikeičia: išvemiamas suvalgytas maistas su tulžimi ar be jos. Kūdikiui sunku žįsti, pasireiškia anoreksija, jis tuštinasi kruvinomis išmatomis (8).
Esant viršutinės žarnyno dalies obstrukcijai arba daliniam žarnyno nepraeinamumui - išsivėmus, pasituštinus ar išėjus dujoms, skausmas sumažėja, tačiau obstrukcijai progresuojant skausmas tampa nuolatinis ir labai stiprus, kartais sukelia skausminį šoką.
Pasireiškus pirmiesiems simptomams, liga dažnai painiojama su kūdikiams pasitaikančiu nekroziniu enterokolitu (1, 2). Taip nutinka, kai pirmąją gyvenimo savaitę užsisukusi žarna sukelia kraujotakos sutrikimą žarnos segmente ir jo nekrozę.
Vyresniems vaikams simptomai būna lėtiniai - vėmimas su viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Dėl to klaidingai įtariamos uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas. Gali būti net įtariama gastroezofaginio refliukso liga (GERL) (17). Žarnų užsisukimą vyresniems vaikams reikia skirti ir nuo kitų būklių, pasireiškiančių panašiais simptomais, - dvylikapirštės žarnos stenozės, ūmaus apendicito ar cholecistito, hepatito A ar B, įstrigusios išvaržos, kiaušidės apsisukimo, taip pat nuo pirminės skrandžio atonijos ir lėtinio inkstų nepakankamumo, tačiau tiksli ligos diagnozė nustatoma tik operacijos metu (18).
Laboratorinė ir instrumentinė diagnostika
Ankstyva ligos diagnostika paremta būdingų simptomų, laboratorinių tyrimų rezultatų įvertinimu, o patvirtinama operacijos metu randamu specifiniu vaizdu. Laboratorinių tyrimų rezultatai nėra pagrindiniai duomenys nustatant žarnos užsisukimą, tačiau suteikia nemažai svarbios informacijos. Atsiradus viduriavimui, tiriamos išmatos, jose ieškant kraujo. Kraujavimas gali būti slaptas (okultinis), arba išmatos gali būti kruvinos. Atliekant bendrą kraujo tyrimą nustatomas didelis leukocitų kiekis. Jis ypač padidėja prasidėjus žarnos nekrozei (17). Kartu labai padidėjusi C reaktyvinio baltymo koncentracija rodo proceso intensyvumą ir blogėjančią paciento būklę, todėl reikia skubiai nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.
Kraujo elektrolitų ištyrimas ir teisingas šių duomenų interpretavimas leidžia nustatyti tokias patologines organizmo būkles, kaip acidozė, dehidracija. Užsisukus žarnai, atsiranda jos edema. Elektrolitai ir skysčiai persiskirsto organizmo terpėse: daugiau vandens ir elektrolitų patenka į intersticinį tarpą ir žarnos spindį, todėl netgi nevemiantis ir neviduriuojantis pacientas patiria dehidraciją.
Svarbu laiku nustatyti hiponatremiją, hipokalemiją, metabolinę acidozę, hipochloremiją, padidėjusią kreatinino koncentraciją ir laiku šiuos pakitimus koreguoti (5), nes gera bendra organizmo būklė lemia sėkmingą operacinį gydymą ir geresnes išeitis.
Idealu būtų, jei kūdikiui žarnyno rotacijos sutrikimai būtų diagnozuoti dar prieš gimimą, tačiau prenatalinė diagnostika yra sudėtinga ir ne visuomet tiksli. Svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus pokyčius tiriant ultragarsu, kurie gali leisti įtarti patologiją: polihidroamnionas, žarnos išsiplėtimas, vaisiaus anemijos požymiai (15).
Naujagimiui liga tiksliai diagnozuojama tik atlikus pilvo srities rentgenologinį tyrimą ar kompiuterinę tomografiją, o operacijos metu diagnozė patikslinama. Įtariant plonosios žarnos užsisukimą, turėtų būti nedelsiant atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Diagnostika ultragarsu mažai informatyvi, tačiau padeda diagnozuoti žarnos sienos edemą ir skysčius žarnos spindyje. Vyresniems vaikams gali būti atliekama apžvalginė pilvo srities rentgenograma (4).
Tai ypač naudinga diagnozuojant riestinės žarnos užsisukimą. Rentgenogramoje, po kairiuoju diafragmos kupolu, pastebima išsipūtusi, apverstos U raidės pavidalo, pagrindo link siaurėjanti žarnos kilpa, matomi „kloiberio dubenėliai“. Žarna praradusi išgaubas, spindyje daug dujų ir skysčio (santykis 2:1) (1 pav.) (3).
Gydymas
Ligoniai, sergantys žarnų nepraeinamumu, kenčia nuo intoksikacijos ir dehidracijos. Skysčių trūkumas kompensuojamas izotoniniu druskos, Ringerio, gliukozės tirpalais. Skysčių trūkumas koreguojamas įvertinus diurezę, centrinį veninį spaudimą, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų būklę (6, 11).
Viena seniausių konservatyvaus gydymo priemonių, sergant storųjų žarnų nepraeinamumu, yra sifoninės klizmos. Taip pat žarnos užpildomos oro, tikintis, kad atsisuks ir bus išvengta operacinio gydymo. Gydymo veiksmingumas pastebimas atliekant apžvalginę pilvo srities rentgenogramą prieš klizmą ir po klizmos, ligoniui pasituštinus. Konservatyvaus gydymo metodų yra įvairių, tačiau svarbu anksti diagnozuoti. Nesant peritonito požymių, atliekama endoskopinė žarnos dekompresija (9). Jos metu ne tik patvirtinama ligos diagnozė - tai yra ir veiksmingas gydymo būdas. Kliūtis pasiekiama lanksčiu kolonoskopo vamzdeliu. Pasiekus užsisukimą, įkišamas Foley kateteris ir pro jį pašalinamos dujos, išmatos bei galimi svetimkūniai, o žarna atsukama endoskopu (3). Siekiant užkirsti kelią pakartotiniam užsisukimui, žarna įvairiais metodais fiksuojama.
Konservatyviais gydymo metodais galima išgydyti apie 80 proc. riestinės žarnos užsisukimo atvejų, tačiau po procedūros rekomenduojama atlikti planinę operaciją ir dalį storosios žarnos rezekuoti arba ją fiksuoti pilvo ertmėje. Kartais užsisukimo priežastis - ilgesni negu įprastai žarnų segmentai. Neoperuotam ligoniui žarnos užsisukimas pasikartoja apie 60 proc. atvejų. Konservatyvaus gydymo metu svarbu įvertinti žarnos gyvybingumo požymius (11). Jeigu žarna praradusi blizgesį, yra juodos spalvos, svarbu kuo skubiau operuoti. Neatidėliotina operacija atliekama ir tuomet, kai užsisukusi plonoji žarna (6).
Konservatyvus gydymas ir ligonio paruošimas operacijai turėtų trukti ne ilgiau ka...
Mayo klinikos minutė: Ką daryti sergant norovirusu (arba skrandžio gripu)
Disbakteriozė ir jos gydymas
Sutrikus kūdikio ar vaiko virškinimui, tėvams kyla pačių įvairiausių klausimų, pavyzdžiui, kokie klinikiniai požymiai rodo, kad prasidėjo disbakteriozė? Kaip ji diagnozuojama? Ką daryti, jei kūdikis iš tiesų susirgo? Disbakteriozė yra žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) disbalansas. Vis dažniau pripažįstama, kad sveikas žarnynas yra svarbus geros tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų sveikatos veiksnys. Kiekvieno žmogaus organizmas yra sudarytas iš labai sudėtingos sinchroniškai veikiančios sistemos. Žarnynas - taip pat ne išimtis. Jame susiformavusi mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su patogeniniais mikroorganizmais ir t. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maisto medžiagas, palaiko imuninę sistemą. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos - įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte - disbalansą.
Pirmosios gyvenimo dienos ir mėnesiai. Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas. Mityba. Persirgtos ligos. Aplinkos veiksniai. Imuniteto sutrikimai (disfunkcija). Elgesio ir neurologiniai sutrikimai. Odos ligos.
Šiais laikais disbakteriozės nustatymo metodų yra daugybė. Pats populiariausias būdas - bakteriologiniai išmatų tyrimai.
Probiotikai. Probiotikų papildai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, gali padėti atkurti žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Prebiotiokai. Tinkama mityba. Kuo retesnis antibiotikų vartojimas. Kai tik įmanoma, išbandykite alternatyvius gydymo būdus, o gydymą antibiotikais taikykite tik kraštutiniais atvejais, t.y. Kūdikių ir vaikų patiriamo streso mažinimas. Nesant jokių sutrikimų probiotikų ir prebiotikų profilaktiškai (ypač kūdikiams ir vaikams) vartoti nereikėtų, nes tuomet jie neturės jokio efekto (t.y.
Kitos virškinamojo trakto problemos
Žiemą suaktyvėja visokiausi virusai, taip pat ir tie, kurie sukelia viduriavimus, itin dažnai jie atakuoja vaikus. Šios infekcijos gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau daugiausiai jomis sergama šaltuoju laikotarpiu. Kai šalta, šioms infekcijoms plisti susidaro palankios sąlygos, nes patekę į aplinką sukėlėjai ilgiau išlieka gyvybingi. Be to - šaltuoju metų laiku daugiau būname uždarose, prastai vėdinamose patalpose, vaikai lanko kolektyvus (darželius, mokyklas, būrelius), visos pramogos persikelia iš lauko į žaidimų kambarius, prekybos centrus, kino teatrus. Žarnyno infekcijos plinta greitai ir veržliai, taip yra dėl sukėlėjų ypatumų bei plitimo būdų įvairovės. Užsikrėsti galima per bendro naudojimo daiktus buityje - indus, valgymo įrankius, žaislus, durų rankenas, rankšluosčius, neplautas rankas. Taip pat per termiškai neapdorotą maistą, nepakankamai švariai nuplautus vaisius ir uogas, užterštą vandenį.
Kai šeimos nariui nustatoma virusinė žarnyno infekcija, nėra didelio skirtumo, kaip konkrečiai ji vadinasi. Viena nuo kitos šios infekcijos šiek tiek skiriasi, bet gydymas taikomas toks pats - simptominis, nepriklausomai nuo ligos sukėlėjo. Tiek noro-, tiek rotavirusinės infekcijos metu pasireiškia bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Noroviruso sukeltai žarnyno infekcijai būdingas intensyvesnis vėmimas, trumpesnis ar mažiau atkaklus karščiavimas bei mažiau išreikštas viduriavimas. Rotavirusine infekcija dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai iki 5 metų. Suaugusiesiems ši infekcija dažniausiai praeina lengva forma. Adenovirusinė infekcija truputį skiriasi nuo noro- ir rotavirusinių. Ši infekcija kiek dažniau pasitaiko baigiantis žiemai, pavasarį ir vasaros pradžioje. Kartais pasitaiko, kai vienu metu iškart užsikrečiama net keletu sukėlėjų, noro- ir rota- ar noro- ir adenovirusu.
Visos vaikų ligos yra nemaloni našta šeimai, tačiau žarnyno infekcijos - ypač. Skaudu matyti vemiantį ar viduriuojantį vaiką, nėra apčiuopiamos pagalbos, kuri sustabdytų virusą, kaip burtų lazdelė. Tačiau vaikui galime padėti (o ir privalome). Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jam ištverti žarnyno infekciją. Jeigu šeimoje tuo pačiu virusu užsikres kūdikis ir paauglys, jų simptomai skirsis - kūdikis sirgs sunkiau. Kai vemia ar viduriuoja kūdikis ar mažas vaikas, jo organizmas labai greitai dehidratuoja, todėl ypač svarbu kuo anksčiau pradėti atstatinėti skysčių balansą rehidratacijos tirpalais, skirtais vaikams. Ne mineraliniu vandeniu, ne sultimis ir ne arbatomis, o būtent rehidratacijos tirpalais. Vaikams skirti rehidratacijos tirpalai skiriasi nuo skirtų suaugusiesiems ne tik savo skoniu, bet ir sudėtimi, todėl naudokite būtent mažiesiems skirtus tirpalus. Girdyti juos reikia neskubant, po 5 ml (arbatinį šaukštelį) kas 10-15 min. Jei paskubėsite, vaikas gali jį tiesiog išvemti. Svarbu suprasti, kad net ir girdint skysčius teisingai, vaikas gali pakartotinai vemti, nes jo organizmą veikia žarnyne esančių virusų toksinai.
Gydymas probiotikais - svarbu pasirinkti veiksmingus. Kai vaikas viduriuoja, tėvai skuba pirkti gerųjų bakterijų. Tačiau reikia žinoti, kad paprasti probiotikai (papildai) nebus tokie veiksmingi, kaip gydomieji preparatai su probiotikais. Vaikui sergant žarnyno infekcija papildų nepakaks. Pagal pasaulines rekomendacijas viduriavimui gydyti geriausias pasirinkimas yra mieliagrybis Sacharomyces Boulardii. Įrodyta kad šio probiotiko preparatai kur kas sutrumpina viduriavimo trukmę ir dažnumą. Temperatūrą malšinkite vaikui įprastu preparatu - paracetamoliu ar ibuprofenu, parinkdami pakankamas dozes pagal vaiko svorį. Viduriavimą mažina preparatai, kurių veiklioji medžiaga diosmektitas. Jie sugeria į save žarnyno infekcijos sukėlėjus ir pasišalina iš organizmo kartu su išmatomis. Pagalba virškinimui - reikės ne kiekvienam. Žarnyno infekcija sergančiam vaikui gydytojas gali duoti virškinimo fermentų su kiekvienu valgymu. Kurso trukmė turėtų būti apie 2 savaites. Jei vaikas nesustodamas vemia profuziškai, kartais gydytojai skiria vėmimą slopinančių preparatų. Vemiantis ar viduriuojantis vaikas nebus valgus, tegul pasninkauja, tikrai nieko nenutiks, jeigu 2-3 dienas jis gaus mažiau kalorijų. Jei vaikutis valgo, venkite riebaus maisto, pieno produktų, maisto, kuris skatina žarnyno peristaltiką ar pučia pilvą (termiškai neapdorotų daržovių, šviežių vaisių, vaisių sulčių, ankštinių daržovių, raugintų produktų). Nepamirškite, kad simptomams pasibaigus vaikas dar nėra visiškai sveikas, neveskite iškart į darželį, dar kiurį laiką maitinkite dietiškai, duokite gerųjų bakterijų.
Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas yra būklė, kai žarnynas yra užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali praeiti per virškinimo sistemą. Žarnynas, sudarytas iš plonosios ir storosios žarnos, atlieka esminę funkciją, leidžiančią virškinti maistą ir absorbuoti maistines medžiagas. Šios ligos atveju, dažniausiai paveikiama plonoji žarna, tačiau gali būti ir storosios žarnos blokada. Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas yra sunki būklė, kuri gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Liga pasireiškia, kai žarnynas yra fiziškai užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali normaliai judėti per virškinimo sistemą. Tai gali sukelti žarnyno patinimą, kraujotakos sutrikimus ir netgi žarnyno nekrozę, jei blokada nesprendžiama laiku. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažnai tai yra įgimtos anomalijos, tokios kaip žarnyno volvulus (žarnyno sukimasis) arba mekonio obstrukcija. Taip pat gali pasitaikyti ir kitų priežasčių, tokių kaip infekcijos, žarnyno uždegimas ar net mechaniniai veiksniai, pavyzdžiui, navikai. Pagrindiniai simptomai gali būti pilvo pūtimas, vėmimas (dažnai su tulžimi), neįprastai mažas arba visiškas išmatų nebuvimas ir dirglumas. Šios ligos diagnostika dažniausiai apima fizinį naujagimio tyrimą, anamnezės surinkimą ir vaizdinius tyrimus. Pilvo ultragarsas ir rentgeno tyrimai gali padėti nustatyti obstrukcijos vietą ir pobūdį. Gydymo galimybės priklauso nuo obstrukcijos tipo ir sunkumo. Dažniausiai, esant lengviems atvejams, gali būti taikoma konservatyvi terapija, įskaitant skysčių infuzijas ir specialią dietą. Tačiau, jei obstrukcija yra sunki, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti blokadą. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką. Taip pat svarbu stebėti naujagimius po gydymo, kad būtų užtikrintas visiškas atsigavimas ir žarnyno funkcijos normalizavimas. Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.
tags: #kudikio #zarnyno #infekcijos #gydymas
