Jaunatvinis disfunkcinis kraujavimas yra būklė, kuriai būdingas nereguliarus ir gausus kraujavimas iš gimdos, dažniausiai pasireiškiantis per pirmuosius 2-3 metus po pirmųjų mėnesinių (menarchės). Šis kraujavimas nėra susijęs su nėštumu ar struktūriniais gimdos ar genitalijų pakitimais. Pagal naująją FIGO (angl. International Federation of Gynecology and Obstetrics) klasifikaciją, jaunatvinis disfunkcinis kraujavimas apibrėžiamas kaip gausaus kraujavimo epizodas, kuris, specialisto nuomone, reikalauja skubaus gydymo, siekiant sustabdyti tolesnį kraujo netekimą.
Etiologija ir priežastys
Dažniausia jaunatvinio disfunkcinio kraujavimo priežastis yra nebrandi pagumburio, hipofizės ir kiaušidžių ašis. Šiai būklei būdingi anovuliaciniai ciklai, t. y. ciklai, kurių metu neįvyksta ovuliacija. Anovuliacinio ciklo metu nesusidaro geltonkūnis ir nesintetinamas progesteronas, kuris stabilizuoja gimdos gleivinę (endometrą). Dėl to pasireiškia santykinė hiperestrogenija, sukelianti netaisyklingą endometro vešėjimą. Hormonų disbalansas lemia spontanišką endometro atsisluoksniavimąsi ir kraujavimą.
Jaunatvinis disfunkcinis kraujavimas diagnozuojamas tik paneigus kitas galimas kraujavimo priežastis. Tai apima koagulopatijas (krešėjimo sutrikimus), nėštumą, organinę gimdos patologiją, endokrinopatijas (hormoninės sistemos sutrikimus) ar jatrogenines priežastis (sukeltas medicininių procedūrų ar vaistų).
Nenormalus kraujavimas iš gimdos mergaitėms po menarchės gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, kurias padeda klasifikuoti FIGO priimta PALM-COEIN sistema. Dažniausiai kraujavimą sukelia anovuliaciniai ciklai. Antra pagal dažnį nenormalaus kraujavimo priežastis paauglystėje yra koagulopatijos (12-30 proc.). Dažniausios ligos, susijusios su kraujavimo sutrikimais, yra von Willebrando liga, hemofilijos geno nešiojimas, trombocitų funkcijos sutrikimai ir trombocitopenija, sergant idiopatine trombocitopenine purpura.
Kitos priežastys, galinčios sukelti kraujavimą paauglėms, yra su nėštumu susijusios būklės, endokrininės sistemos ligos, infekcinės ligos, traumos ar prievarta.
PALM-COEIN klasifikacinė sistema:
- PALM (anatominės / struktūrinės priežastys):
- Polipas
- Adenomiozė
- Lejomioma (submukozinė, intramuralinė)
- Malignancy (piktybiniai navikai)
- COEIN (nestruktūrinės priežasties):
- Coagulopathy (koagulopatijos)
- Ovuliacijos sutrikimai
- Endometriumo patologija
- Iatrogenic (jatrogeninės priežastys)
- Nesuklasifikuotos priežastys
Klinikiniai simptomai
Dažniausi jaunatvinio disfunkcinio kraujavimo nusiskundimai apima įvairaus pobūdžio mėnesinių kraujavimus. Kraujavimo trukmė gali svyruoti nuo nedidelių tepimų iki profuzinių (gausių) kraujavimų, o jo trukmė gali tęstis nuo kelių dienų iki mėnesių. Mėnesinių ciklas gali būti tiek reguliarus, tiek nereguliarus.
Išsivysčius mažakraujystei (anemijai) dėl kraujo netekimo, pacientės gali jausti nuovargį, bendrą silpnumą, nervingumą ir mieguistumą.
Diagnostika
Diagnozė jaunatvinio disfunkcinio kraujavimo atveju nustatoma atmetimo būdu. Tai reiškia, kad pirmiausia turi būti paneigtos visos kitos organinės patologijos, galinčios sukelti kraujavimą.
Kraujuojančios pacientės ištyrimas apima:
- Detalią ligos anamnezę, įskaitant kraujavimo pobūdį, trukmę ir dažnumą.
- Šeimos anamnezę, ypač atkreipiant dėmesį į kraujo krešėjimo sutrikimus.
- Fizinį apžiūrėjimą.
- Laboratorinius tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, krešėjimo rodiklius), hormoninius tyrimus ir, esant reikalui, vaizdinius tyrimus (pvz., ultragarsą).
Gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas yra sustabdyti kraujavimą, atkurti mėnesinių cikliškumą ir papildyti organizmo geležies atsargas, kurios gali būti sumažėjusios dėl kraujo netekimo.
Medikamentinis gydymas skirstomas į hormoninį (patogenetinį) ir nehormoninį (simptominį).
- Nehormoninis (simptominis) gydymas: Skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, ibuprofenas po 200-400 mg kas 4-6 valandas.
- Hormoninis gydymas: Skiriamas progestinų preparatas arba sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT), kurių sudėtyje yra 30-35 mcg etinilestradiolio. Rekomenduojama pasirinkti SKT su dienogestu arba su levonorgestreliu. Hormoninio preparato pasirinkimas ir dozės priklauso nuo gydymo tikslo - kraujavimui stabdyti ar mėnesinių ciklui sureguliuoti.
Esant kraujavimo sutrikimams (koagulopatijoms), skiriami hemostazę užtikrinantys vaistai: traneksamo rūgštis po 1,5 g 3-4 kartus per dieną arba pakaitinė terapija trūkstamu krešėjimo faktoriumi. NVNU šiuo atveju neindikuotini dėl rizikos sukelti dar gausesnį kraujavimą.
Prof. Zuzana Niznanska iš Bratislavos universitetinės ligoninės akcentavo, kad mergaitėms, sergančioms paveldėtomis kraujo krešėjimo ligomis, ypač svarbi kraujavimų profilaktika. Ji pasiekiama glaudžiai bendradarbiaujant ginekologui su paciente, jos tėvais ir gydytoju hematologu. Kraujuojant pacientei turėtų būti skiriamas hormoninis gydymas, siekiant sumažinti kraujavimo trukmę ir netekto kraujo kiekį. Išsivysčius geležies stokos mažakraujystei, sukeltai kraujavimų, turi būti skiriami geležies preparatai.
Vaikų hematologė Valentina Daugelavičienė pabrėžė, kad kiekvienas kraujavimas turi priežastį. Kartais geriau ateiti pas vaikų hematologą, atlikti tyrimus ir įsitikinti, ar kraujavimas nesusijęs su rimta kraujo krešėjimo sistemos patologija. Gydytoja pataria tėvams dienynuose fiksuoti kraujavimo dažnumą, trukmę ir taikytas priemones kraujavimui sustabdyti, kad būtų lengviau nustatyti ligos dinamiką ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Nenormalus gimdos kraujavimas (GKT) – menoragija ir gausus menstruacinis kraujavimas | (Įskaitant mnemoninį kraujavimą!)
Profesorius Efthimios Deligeoroglou pabrėžė, kad jaunatvinius kraujavimus turėtų gydyti vaikų ir paauglių ginekologas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą. Jei reikia, nepriklausomai nuo pacientės lytinio aktyvumo, gali būti skiriamos naujos kartos sudėtinės kontraceptinės tabletės.
Kraujavimas naujagimiams gali būti rimta medicininė būklė, reikalaujanti skubios pagalbos. Dažniausiai pasitaikanti forma yra intrakranijinis kraujavimas, kuris gali įvykti gimdymo metu arba netrukus po jo. Kita forma - hemoraginis sindromas, kuris gali pasireikšti dėl vitamino K trūkumo. Svarbu, kad tėvai ir globėjai būtų budrūs ir, pastebėję bet kokius įspėjamuosius ženklus, nedelsdami kreiptųsi į gydytoją. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali žymiai pagerinti naujagimio prognozes.
Ūminis kraujavimas gali sukelti gyvybei pavojingą būklę. Pirmosios pagalbos priemonės apima nukraujavusio asmens paguldymą ir kraujuojančios vietos pakėlimą. Žaizdą reikia išvalyti nuo pašalinių daiktų. Pavojingais atvejais, kai kraujas teka pulsuojančia srovele, žaizdą reikia užspausti steriliu tvarsčiu ir, jei būtina, virš jos suveržti varžtu (timpa), prieš tai uždėjus minkštą tarpiklį. Varžtas negali būti laikomas ilgiau nei 1,5-2 valandas (mažam vaikui - 1 valandą). Tokiu atveju būtina nedelsiant vežti nukentėjusįjį į traumų punktą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kai pažeidžiamos šalia odos esančios smulkios kraujagyslės, vidinis kraujavimas gali sukelti neatidėliotiną medicininę pagalbą. Gydant hemoragiją, gali būti naudojamas antifibrinolizinis vaistas traneksamo rūgštis.
Kraujavimas klasifikuojamas pagal netekto kraujo tūrį: 1 klasė - iki 15% kraujo tūrio, 2 klasė - 15-30%, 3 klasė - 30-40%, 4 klasė - daugiau nei 40%. Kiekvienai klasei būdingi skirtingi gyvybinių požymių pokyčiai ir simptomai, reikalaujantys atitinkamo gydymo.
tags: #kudikio #vidinis #kraujavimas
