Vaisiaus hipoksija - t. y. patologinė būklė, kai į vaisiaus kraujo apytaką patenka mažai deguonies ar jos visai nepatenka. Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Tai viena dažniausių naujagimių sergamumo ir mirtingumo priežasčių. Dėl jos vystosi patologinis cerebrinis paralyžius, kuris sudaro 20-40% naujagimių neurologinės patologijos. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.
Priežastys, galinčios sukelti vaisiaus hipoksiją, yra įvairios ir gali būti klasifikuojamos pagal nėštumo ir gimdymo eigą:
- Nėštumo metu: motinos ligos (lėtinė arterinė hipertenzija, CD, inkstų ligos, plaučių ligos, ūmi anemija, ūmus apsinuodijimas, skydliaukės patologija, preeklampsija, eklampsija, rūkymas, narkotikai, alkoholis), užsitęsęs nėštumas, placentos funkcijos nepakankamumas, vaisiaus hipotrofija, vaisiaus Rh izoimunizacija, polihidramnionas, kraujavimai antroje nėštumo pusėje esant placenta praevia.
- Gimdymo metu: hipertonusas, kliniškai siauras dubuo, amnionitas, ilgas bevandenis periodas, priešlaikinis vandenų nutekėjimas, hipotenzija, anestezijos problemos, užsitęsęs gimdymas, operacinis gimdymo būdas, trumpa virkštelė, virkštelės apsisukimas apie kaklą, virkštelės mazgai.
Pagal atsiradimo laiką hipoksija skirstoma:
- Hipoksija iki gimimo (hipoksia antepartum).
- Hipoksija gimdymo metu (hipoksia intrapartum).
- Hipoksija po gimdymo (hipoksia postpartum).
Pagal trukmę skiriamos:
- Ūmi hipoksija (h. faetus acuta): pasireiškia gimdymo metu, pvz., iškritus virkštelei, atšokus placentai, esant preeklampsijos priepuoliui.
- Lėtinė hipoksija (h. faetus chronica): gali trukti kelias savaites ar mėnesius, sukelia plaučių funkcijos nepakankamumą.
- Lėtinės hipoksijos paūmėjimas (h. exacerbata (progrediens)).
Pagal mechanizmą išskiriamos šios hipoksijos rūšys:
- VH dėl deguonies trūkumo ir CO2 pertekliaus motinos organizme (kai motina serga širdies-kraujagyslių ligomis, plaučių ligomis, apsinuodijimais, arterine hipertenzija, preeklampsija).
- VH dėl sutrikusios kraujo cirkuliacijos virkštelės kraujagyslėse (esant placentos nepakankamumui, virkštelės anomalijoms, virkštelės kraujagyslių anomalijoms, tamprus apsisukimui aplink kaklą, virkštelės mazgui).
- VH dėl vaisiaus ligos ar anomalijų ir sutrikusios centrinės nervų sistemos veiklos (apsigimimai, hemolizinė anemija).
Nors dauguma naujagimių gimdymo eigą pereina sklandžiai, kai kuriems gali prireikti pagalbos palaikyti atvirus kvėpavimo takus, užtikrinti kvėpavimą ir kraujotaką. Jei naujagimis gimsta nepakankamai aprūpintas deguonimi, jam gali būti taikomas gaivinimas. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas.
Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų, siekiant nustatyti pažeidimo sunkumą. Vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma.
Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Galvos smegenų traumos
Šios itin pavojingos traumos dažniausiai įvyksta dėl vaisiaus dydžio ir motinos kaulinio dubens neatitikimo, užsitęsusio gimdymo, ilgo bevandenio laikotarpio ir prisimetusios infekcijos, greito gimdymo arba tuomet, kai dėl komplikacijų gimdymas pabaigiamas instrumentais (replėmis, vakuumine ekstrakcija). Galvos smegenų trauma nustatoma įvertinus gimdymo eigą, naujagimio būklę (vertinama sąmonės būklė, raumenų įtempimas, akių obuolių padėtis). Gali būti atliekamas galvos smegenų ultragarsinis, rentgenologinis tyrimas, esant reikalui - kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija, elektroencefalografija.
Kaip pasireiškia?
Galvos smegenų traumos skirstomos į lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkias - nuo to ir priklauso naujagimio būklė. Kūdikis dėl sutrikusios sąmonės nereaguoja į dirgiklius, dejuoja, krūpčioja, dažnai būna traukuliai, nežinda pieno arba springsta, sutrinka kvėpavimo ritmas (ilgos pauzės tarp įkvėpimų). Dėl deguonies trūkumo oda būna melsvo atspalvio. Naujagimis atpylinėja maistą, seilėjasi, vemia. Jo rankų ir kojų raumenų tonusas būna nevienodas, todėl galūnių padėtis skirtinga (nevienodai sulenktos rankos ir kojos). Žvilgsnis gali būti nukreiptas į vieną tašką (fiksuotas) arba nuolat judėti akių obuoliai ("plaukiojantys" akių judesiai). Sunkiausia naujagimio būklė būna pirmas 12 valandų, po sunkios traumos mažylis tuomet būna ištiktas komos. Tinkamai gydant po 72 val. būklė pradeda gerėti, tačiau tai nereiškia, kad naujagimis visiškai pasveiks. Po 7-10 parų gali vėl prasidėti traukuliai, pablogėti sąmonės būklė.
Ką daryti?
Po traumos svarbu užtikrinti naujagimio gyvybinių funkcijų veiklą, todėl jis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Jei reikia, atliekamas dirbtinis plaučių ventiliavimas, skiriama traukulius slopinančių, arterinį kraujo spaudimą ir kraujotaką reguliuojančių, galvos smegenų paburkimą mažinančių vaistų. Kartais smegenų kraujosrūvos pašalinamos operuojant. Jei dėl traumos sutrinka smegenų skysčio (likvoro) cirkuliacija ir padidėja spaudimas kaukolės ertmėje, atliekamos likvoro nutekėjimą gerinančios operacijos. Baigus medikamentinį gydymą pradedama gydomoji mankšta, skiriami įvairūs nervų ir raumenų funkciją gerinantys pratimai.
Prognozė
Gydymas trunka ilgai - keletą mėnesių, o kartais metų. Sunkių ir apysunkių gimdymo traumų prognozė bloga, neretai lieka sunkių nervų sistemos sutrikimų: gali būti besikartojančių traukulių epizodų (epilepsija), rankų ar kojų paralyžius ar susilpnėjusi jų funkcija, veido raumenų pažeidimų (asimetriškas veidas), psichinės raidos atsilikimas ir kt. Po lengvų traumų yra tikimybė, kad liekamųjų reiškinių nebus.
Nugaros smegenų traumos
Jos įvyksta gimdymo takuose įstrigus kūdikio pečiams arba galvutei, kai vaisius gimsta sėdmenimis į priekį. Smarkiai naujagimį traukiant, stuburui tenka didžiausias krūvis, daugiausiai tenka kaklinei stuburo smegenų daliai, todėl gali būti pažeistas ir smegenų kamienas.
Kaip pasireiškia?
Nugaros smegenų pažeidimas išryškėja tuojau po gimimo, simptomai gali stiprėti dėl smegenų audinio potrauminio paburkimo. Smegenų paburkimui mažėjant funkcija kartais gali visiškai ar iš dalies atsistatyti (jei nėra nutrauktos nervinės skaidulos). Traumos požymiai susiję su tuo, kokiame aukštyje yra pažeistos nugaros smegenys. Lengvais atvejais pakinta sausgysliniai refleksai ir raumenų tonusas: didesnis būna žemiau pažeistos vietos, nedidelis - pažeidimo vietoje. Sutrinka jutimas - kūdikis nereaguoja į prisilietimą prie atskirų kūno vietų. Jei pažeidimas sunkesnis ir pažeista kaklinė stuburo dalis, pasunkėja kvėpavimas, sutrinka diafragmos judesiai, naujagimis kvėpuoja trūkčiodamas, gali būti pamėlęs. Pažeidus juosmens ir kryžkaulio sritį, naujagimiui greičiausiai bus vangus kojų paralyžius, sutrikusi dubens organų funkcija.
Ką daryti?
Kai pažeista kaklo sritis, ant jo uždedama speciali apykaklė. Nugaros smegenų trauma gydoma skausmą malšinančiais, smegenų paburkimą mažinančiais, kraujavimą stabdančiais vaistais. Jei reikia, mažyliui taikoma kvėpuojamoji terapija. Po 2-3 savaičių, baigus medikamentinį gydymą, skiriama gydomoji mankštą, raumenų įtempimą (tonusą) reguliuojantys pratimai, masažo seansai.
Prognozė
Kartais po traumos gali likti liekamųjų reiškinių: raumenų paralyžius, sutrikęs šlapinimasis ir tuštinimasis, gali neatsistatyti jutimai. Dėl pažeistų kaklo nugaros smegenų segmentų gali likti visų galūnių paralyžius, sutrikti kvėpavimas ir rijimas, o tai kelia infekcinių komplikacijų grėsmę.
Nervų pažeidimai
Šių pažeidimų gali pasitaikyti tuomet, kai gimdymas baigiamas akušerine operacija, naudojant reples arba vakuuminę ekstrakciją, kai naujagimis gimsta sėdmenų pirmeiga.
Kaip pasireiškia?
Jei pažeistas nervas, pvz., veido, naujagimio veidas būna asimetriškas, neužsimerkia viena akis, jis negali čiulpti, nes nevaldo lūpų raumenų. Pažeidus peties nervinio rezginio viršutinę dalį sutrinka žasto ir dilbio raumenų funkcija. Naujagimis negali sulenkti ir pakelti rankos, ji guli atitraukta nuo liemens, ištiesta, kartais būna ir lūžęs raktikaulis. Rečiau pažeidžiami peties apatinės rezginio dalies nervai. Tuomet kūdikio dilbis ir plaštaka nejuda, ranka kabo, nėra griebimo reflekso.
Ką daryti?
Esant nervo pažeidimui skiriama kraujotaką gerinančių preparatų. Atliekami specialūs pratimai, masažas, šilumos procedūros, nes svarbiausia, kad vaikui neatsirastų kontraktūrų. Vėliau svarbiausias gydymas - kineziterapija.
Vidaus organų traumos
Vidaus organų traumos (kraujavimas į antinksčius, kepenų bei blužnies plyšimas) retos, kartais įvyksta labai neišnešiotiems naujagimiams, gimstantiems sėdmenine pirmeiga. Įtrūkus kepenims ar blužniai, susidaro plačios kraujosrūvos, kurios 2-8 gyvenimo dieną plyšta ir išsilieja į pilvo ertmę. Naujagimis skubiai operuojamas, skiriamas kitoks reikiamas gydymas.
Kaulo lūžiai
Gimdymo metu lūžus kaului ta vieta patinsta, naujagimis jos nejudina, pačiupinėjus jaučiamas būdingas girgždėjimas. Naujagimis dėl patiriamo skausmo būna neramus.
Raktikaulio lūžis
Raktikaulio lūžis naujagimiams pasitaiko dažniausiai. Dėl to pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimis nejudina rankos, ties raktikauliu atsiranda patinimas. Raktikaulis sugyja savaime, po 7-10 dienų čiuopiamas kaulinis randas. Sunkesniais atvejais gali būti pažeisti ir peties rezginio nervai. Tuomet naujagimį reikia gydyti ligoninėje. Būtina, kad sulaukus mėnesio naujagimį apžiūrėtų ortopedas ir neurologas.
Kiti kaulų lūžiai
Žastikaulis ar šlaunikaulis lūžta retai. Taip įvykus mažyliui skauda, jis nejudina rankos ar kojos, galūnė deformuojasi, patinsta. Tokį ligoniuką reikia gydyti ligoninėje. Kaulo lūžgalius reikia atitaisyti, o ranką imobilizuoti. Lūžiai sugyja po 2-4 savaičių.
Kaukolės lūžiai
Kaukolės lūžių gali būti gimdymo metu naudojant akušerines reples arba esant siauram ir deformuotam gimdyvės dubeniui. Dažniausiai lūžta momenkaulis ir smilkinkaulis. Lūžio vieta patinsta, matoma hematoma, jų gali būti ir kaukolės viduje. Diagnozei nustatyti atliekama dviejų krypčių rentgenograma, o įtariant hematomas kaukolės viduje rekomenduojama atlikti kompiuterinę tomografiją. Būtina ortopedo traumatologo, neurologo, oftalmologo, kartais ir neurochirurgo konsultacija. Linijiniai lūžiai gydomi konservatyviai, o įspaustus kartais tenka ir operuoti.
Kefalohematomą taip pat galima priskirti prie kaulų lūžių - tai po atsisluoksniavusiu kaukolės kaulų antkauliu susidariusi hematoma. Dažniau pasitaiko berniukams, kartais susidaro naujagimiui, gimstančiam po cezario pjūvio. Dažniausiai ji susidaro momenkaulio, rečiau pakauškaulio srityje. Naujagimio galva tuomet atrodo asimetriška, o jeigu kefalohematoma būna abipusė - nenormalios formos. Esant didelei hematomai gali prasidėti mažakraujystė. Hematoma rezorbuojasi per 2-8 savaites.
Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tokia diagnozė vaikų neurologijoje atsirado palyginti neseniai. Taip apibūdinami nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškiantys mažylių elgesio sutrikimais - t. y. padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Pastebėta, kad vaikai, kuriems nustatyta MSD, savo intelektualiniais gebėjimais nenusileidžia savo bendraamžiams - dažnai tai talentingi ir imlūs žinioms vaikai, kuriems reikalingas ypatingas dėmesingumas auklėjant ir padedant mokytis. Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma: veržlus ar užsitęsęs gimimo procesas, stimuliacija oksitocinu, Cezario pjūvis ir kt. Augant kūdikiui, pažeidimas tam tikrame etape pasireiškia vaiko organizmo funkcijų nusilpimu. Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį.
Kada vaikui galime įtarti MSD?
- Kūdikystėje buvo labai neramus, daug verkė be aiškios priežasties, jam buvo sutrikęs raumenų tonusas.
- Mažylis vėliau pradėjo apsiversti, šliaužioti (arba visai nešliaužiojo), savarankiškai sėdėti, atsistoti, tarti pirmus žodžius.
- Ilgai vaikščiojo ant pirštų galų.
- Jo galvelė netaisyklingos formos ar pernelyg didelė, nesimetriškas veidas, atsikišusios ausys.
- Yra regos sutrikimas - trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas.
- Vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis. Arba atvirkščiai - nejudrus, tylus, „nematomas“ visur ir visada.
- Ugdymo užsiėmimuose jis pradeda dirbti, neišklausęs užduoties iki galo, daro daug klaidų ir nenori jų taisyti, jam sunku susikaupti skaitant ar žaidžiant stalo žaidimus, reikalaujančius dėmesio sukaupimo ir kantrybės.
- Neramiai miega, pabunda keletą kartų per naktį, šaukia per miegus, vakare sunku užmigdyti.
- Dažnai serga virusinėmis ligomis, ausų uždegimu, sloga, dermatozėmis, jam kraujuoja iš nosies.
- Turi jautrią virškinimo sistemą: jam raižo ir pučia pilvą, kietai tuštinasi.
- Greitai sunešioja avalynę, vaikštant šleivoja, pilnapadis, netaisyklingos laikysenos, kojos x formos.
- Periodiškai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, alpsta be priežasties.
- Naktimis šlapinasi į lovą.
- Mikčioja ar neaiškiai kalba, neįsimena vaikiškų pasakų.
- Jam sunku atlikti sportines užduotis, važiuoti dviračiu.
- Negali atlikti smulkių judesių: užsisegti sagų, užsirišti batų raištelių, karpyti žirklėmis ir pan.
Kada kreiptis pas osteopatą?
Smegenų hipoksija yra medicininė būklė, kuriai būdingas deguonies trūkumas smegenyse. Ši būklė gali turėti rimtų pasekmių smegenų funkcijai ir bendrai sveikatai. Labai svarbu suprasti smegenų hipoksiją, nes jei ji nebus nedelsiant gydoma, ji gali sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą.
Taip, vaikams gali pasireikšti smegenų hipoksija, dažnai dėl infekcijų ar nelaimingų atsitikimų. Smegenų hipoksija yra rimta būklė, galinti turėti didelį poveikį smegenų sveikatai ir bendrai gerovei. Norint laiku imtis veiksmų ir užkirsti kelią šiai ligai, būtina suprasti jos priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
tags: #kudikio #smegenu #pakenkimas #po #hipoksijos
