Vaikų šlapimo tyrimas yra svarbi profilaktinė priemonė, padedanti užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos būklę. Nors profilaktinis tyrimas rekomenduojamas kartą per metus, ypač svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą, kvapą ir skaidrumą, nes šie rodikliai gali signalizuoti apie galimas sveikatos problemas.
Kada reikėtų sunerimti dėl šlapimo spalvos?
Sveiko vaiko šlapimas turėtų būti intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Tėvai dažnai reaguoja į ryškesnius spalvos pokyčius, ypač jei šlapimas nusidažo rožine, rausva ar raudona spalva, nes tai gali asocijuotis su krauju. Tačiau svarbu žinoti, kad hematurija (kraujas šlapime) gali turėti daugybę priežasčių, todėl tokiu atveju būtina kreiptis į vaikų nefrologą.
Šlapimo spalva gali pakisti ir dėl suvalgyto maisto, pavyzdžiui, burokėlių ar šviežių vyšnių, arba dėl vartojamų vaistų. Jei pastebėjote, kad vaiko šlapimas tapo tamsiai rudas, panašus į arbatą, taip pat reikėtų pasikonsultuoti su inkstų ligų specialistu. Bespalvis šlapimas, panašus į vandenį, taip pat nėra geras ženklas, nes tai gali rodyti nepakankamą šlapimo koncentraciją. Nors trumpalaikis toks reiškinys gali pasitaikyti sergant ar gausiai geriant skysčius, nuolat bespalvis šlapimas gali signalizuoti apie inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimą - retą, bet rimtą ligą, galinčią lemti inkstų nepakankamumą. Tėvai dažnai mažiausiai dėmesio skiria būtent bespalviui šlapimui.
Kartais šlapimas gali būti baltas, tarsi pienas. Tai gali rodyti riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme, kas taip pat yra reta, bet rimta būklė. Pagal šlapimo spalvą galima spręsti ir apie skysčių kiekį organizme: jei žmogus geria nepakankamai, šlapimas bus labai tamsus, o šlapinimosi dažnis sumažės. Nuolatinis skysčių trūkumas didina inkstų akmenų susidarymo riziką ir ilgina ligos eigą.
Kita vertus, naujagimių geltonligė, arba gelta, yra būdinga daugeliui pirmų parų kūdikių. Tai susiję su raudonųjų kraujo kūnelių irimo produktu - bilirubino - kaupimu organizme. Fiziologinė gelta paprastai ryškiausia 3-5 gyvenimo parą ir praeina per 10-12 dienų. Tačiau jei gelta trunka ilgiau nei 14 parų arba pasireiškia per anksti, tai gali būti patologinės geltos požymis, kurio priežastys turi būti įvertintos. Gydymas dažniausiai apima fototerapiją.
Kitos svarbios šlapimo savybės
Be spalvos, svarbu atkreipti dėmesį ir į šlapimo kvapą bei skaidrumą. Jei pastebite pakitusį šlapimo kvapą, tai gali būti šlapimo takų uždegimo požymis. Dažnai jis primena išmatų kvapą, nes šlapimo takų infekcijas dažniausiai sukelia E. coli bakterija. Tačiau kvapas gali pakisti ir dėl suvalgyto maisto, pavartotų vaistų ar apsinuodijimo. Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas ar geria mažai skysčių, šlapime gali atsirasti acetono. Sveiko vaiko šviežias šlapimas turėtų būti skaidrus, o drumzlinas šviežias šlapimas yra infekcijos požymis.
Berniukų tėvams taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo srovės pobūdį: ar ji tolygi, ar trūkčiojanti. Trūkčiojanti srovė gali signalizuoti apie įgimtus šlapimo sistemos vystymosi defektus.
Profilaktiniai tyrimai ir šlapimo paėmimas
Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė rekomenduoja profilaktiškai tirti vaikų šlapimą kartą per metus, ypač pirmaisiais gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Jei vaikas serga, šlapimo tyrimas turėtų būti atliekamas pagal poreikį, ypač jei pasireiškia tokie simptomai kaip skausmas šlapinantis, dažnesnis slapniosis noras, nemalonus šlapinimosi pojūtis, aukšta temperatūra. Tyrimas taip pat rekomenduojamas praėjus kelioms savaitėms po sunkių infekcinių ligų, ypač tų, kurias sukėlė streptokokas, kad būtų galima nustatyti galimus pakitimus inkstuose.
Norint atlikti informatyviausią tyrimą, rekomenduojama naudoti rytinį šlapimą, paimtą iš vidurio srovės. Prieš tai vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, pageidautina be muilo ar prausiklio, kad net mažiausi likučiai neiškraipytų tyrimo rezultatų. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų šlapimo.
Šlapimą į laboratoriją rekomenduojama pristatyti per porą valandų nuo paėmimo. Nepatariama laikyti šlapimo šiltoje vietoje. Jei nėra galimybės iš karto pristatyti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Ką gali atskleisti laikų padaryti profilaktiniai laboratoriniai tyrimai?
Šlapimo tyrimo atsakymo analizė
Gydytojai, analizuodami šlapimo tyrimų atsakymus, atkreipia dėmesį į kelis pagrindinius rodiklius:
- Baltymas - jo visai neturėtų būti.
- Gliukozė - įprastai neturėtų būti, jos atsiradimas gali signalizuoti apie cukrinį diabetą arba inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimą.
- Nitritinė reakcija - rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją.
- Eritrocitai - gali nudažyti šlapimą rausvai arba padaryti jį tamsesnį, ypač jei "atkeliauja" iš inkstų.
- Leukocitai - įprastai neturėtų būti arba jų gali būti labai nedaug.
Dažnos naujagimių būklės ir jų priežastys
Daugeliui tėvų, auginančių naujagimius, kyla klausimų dėl įvairių, iš pirmo žvilgsnio nerimą keliančių, bet dažnai praeinančių būklių. Viena tokių - rožinis šlapimas. Naujagimiai pirmą savaitę gali šlapintis vadinamuoju "infarktiniu" šlapimu, kuris yra drumstas, gelsvai rausvos spalvos. Tai sukelia šlapimo rūgšties kristalai, kurie išnyksta pradėjus didėti motinos pieno kiekiui ir bendram skysčių kiekiui organizme. Ši būklė nepavojinga.
Kitas reiškinys - vėmimas tamsiu skysčiu pirmąją naktį po gimimo. Dažniausiai tai būna vaisiaus vandenų likučiai, kurie nepavojingi, tačiau kūdikį reikia atidžiai stebėti. Jei vaisiaus vandenimis vengiama ilgiau nei parą, kūdikis neima krūties ar nesituština, būtina kreiptis į gydytoją.
Fiziologinis naujagimio svorio kritimas pirmomis dienomis (6-10%) yra normalus reiškinys, nes kūdikis dar mažai valgo, o daugiau šlapinasi ir tuštinasi. Prarastą svorį naujagimis atgauna iki 10-14 paros.
Praeinantys termoreguliacijos pokyčiai ir hipotermija pirmomis valandomis po gimimo yra natūrali reakcija į staigiai pasikeitusią aplinkos temperatūrą. Gimdyklose palaikoma aukštesnė temperatūra, o naujagimis iškart po gimimo nušluostomas ir guldomas ant mamos krūtinės, užklotas šiltu vystyklais, kad būtų išvengta staigaus kūno temperatūros sumažėjimo.
Naujagimių gelta, kaip jau minėta, yra dažna būklė, susijusi su bilirubino kaupimu. Tačiau svarbu atskirti fiziologinę geltą nuo patologinės, kuriai gali įtakos turėti motinos ir kūdikio kraujo grupių nesuderinamumas, motinos pienas, infekcijos ar kitos retos būklės.
Hormoninė krizė gali pasireikšti naujagimių mastopatija (paburkusios krūtelės) dėl motinos hormonų poveikio. Tai laikina būklė, praeinanti savaime.
| Šlapimo spalva | Galimos priežastys |
|---|---|
| Intensyvi geltona - šiaudų | Normali spalva |
| Rožinė, rausva, raudona | Kraujas šlapime (hematurija), suvalgyti burokėliai, vyšnios, kai kurie vaistai |
| Tamsiai ruda, panaši į arbatą | Kepenų ar inkstų ligos, sunkūs fiziniai krūviai, kai kurie vaistai (pvz., metronidazolis, nitrofurantoinas) |
| Bespalvis, kaip vanduo | Nepakankama šlapimo koncentracija, inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas, perteklinis skysčių vartojimas |
| Balta, tarsi pienas | Riebalų ar limfos apytakos sutrikimas |
| Oranžinė | Vitaminas C, karotinas, kai kurie vaistai (pvz., rifampicinas, fenazopiridinas), kepenų ligos |
| Mėlyna, žalia | Maistiniai dažai, vitaminas B, tam tikri vaistai (pvz., amitriptilinas, propofolis), pseudomonų infekcija |
| Drumzlinas | Infekcija (pvz., šlapimo takų infekcija), uratų kristalai (naujagimiams) |
Svarbu suprasti, kad šlapimo spalva yra vienas iš daugelio rodiklių, padedančių įvertinti vaiko sveikatą. Pastebėjus neįprastus ar nuolatinius pokyčius, visuomet rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
