Vaiko smegenys kasdien apdoroja daugybę garsų, vaizdų, emocijų ir pojūčių - nuo žaidimų triukšmo ir kalbų darželyje iki ryškių įspūdžių ar naujų patirčių. Kartais šis informacijos srautas tampa per didelis, o vaiko nervų sistema tiesiog pavargsta. Tuomet gali pasireikšti sunkumai susikaupti, dirglumas, emociniai svyravimai ar miego sutrikimai.

Audio neurosensorinė stimuliacija taikoma tiek psichologinei savijautai gerinti, tiek kognityviniams (pažinimo) gebėjimams stiprinti. Ji yra neinvazinė, saugi ir maloni procedūra, tinkanti įvairaus amžiaus žmonėms. Ši metodika paremta principu, kad garsas gali būti ne tik malonus klausytis, bet ir veikiantis kaip tam tikras „stimulas“ - jis aktyvina klausos, emocinius ir pažintinius centrus, stiprina neuronų jungtis ir padeda atkurti jų balansą.

Ši terapija remiasi idėja, kad garsas gali veikti kaip terapinis stimulas - per kruopščiai parinktus dažnius ji aktyvina neuronų veiklą, mažina įtampą ir skatina organizmo savireguliaciją. Šios terapijos efektyvumas grindžiamas tuo, kad garsai tiesiogiai veikia smegenų elektrinį aktyvumą. Be to, ši terapija neturi šalutinio poveikio, todėl ją galima taikyti tiek kaip pagrindinį, tiek kaip papildomą metodą greta kitų reabilitacijos ar psichoterapijos priemonių.

Kaip Veikia Audio Neurosensorinė Stimuliacija?

Terapijos metu vaikas klausosi individualiai pritaikytų garso įrašų per ausines. Šiuose įrašuose garsai išdėstomi taip, kad stimuliuotų smegenų veiklą skirtinguose dažniuose. Šis procesas sukuria vadinamąjį „binauralinį efektą“ - kai kiekviena ausis girdi skirtingą dažnį, smegenys sukuria „tarpinį toną“, kuris aktyvina tam tikras nervų grandines.

Garsas yra mūsų pirmas pojūtis, kurį mes pradedame jausti dar labai anksti Mamos įsčiose, jau ketvirtame nėštumo mėnesyje, 20 savaitėje klausos organai susijungia su smegenimis ir nuo to momento prasideda jų stimuliacija garsu. Pagrindinis terapijos principas yra stimuliuoti smegenis mamos balsu. Smegenys stimuliuojamos žemo ir aukšto garso dažnių kaita, kurių stiprumas yra nuolat mažinamas arba stiprinamas, neleidžiant smegenims atsipalaiduoti. Per ausį perduodami impulsai keliauja į smegenis ir taip suaktyvina jų veiklą.

Vaiko raidos klinika - pirmoji Lietuvoje ir visame Baltijos regione, pristačiusi mamos balso pagrindu grįstą neurosensorinės stimuliacijos metodą vaikų raidos gerinimui. Mamos balso terapijos intensyvus gydymas turi žymų poveikį įvairaus pobūdžio emocinių, psichologinių, raidos, mokymosi ir fizinių sutrikimų gydymui. Moksliškai įrodyta, kad gimdoje vaikas girdi tik aukštus mamos balso dažnius, kurie formuoja pirmuosius saugumo, ryšio ir emocinės pusiausvyros pagrindus.

Kam Skirta Audio Neurosensorinė Stimuliacija?

Audio neurosensorinė stimuliacija taikoma vaikams, kai siekiama pagerinti kalbos, dėmesio, emocinės savireguliacijos ar sensorinės integracijos gebėjimus. Ji gali būti taikoma vaikams nuo kūdikystės - kai reikia švelnaus, saugaus, bet veiksmingo būdo skatinti smegenų brandą. Ši metodika padeda mažiesiems geriau suvokti aplinką, reaguoti į garsinius dirgiklius, lavina emocinį stabilumą ir bendravimo gebėjimus.

Taip, neurosensorinė stimuliacija gali būti taikoma ir vaikams, ypač jei jie susiduria su dėmesio sutrikimais, emociniu nerimu ar sensorinės integracijos iššūkiais. Svarbiausia, kad terapijos intensyvumas ir garsų dažniai būtų parinkti individualiai, atsižvelgiant į vaiko amžių bei jautrumą garsui.

Vaiko raidos specialistai dažniausiai susiduria su šiais kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimais: įvairaus laipsnio kalbos neišsivystymu, specifine ar sulėtėjusia kalbos raida, disleksija. Didžiausi pokyčiai taikant kalbos neurosensorinę stimuliaciją yra pastebimi garsų/žodžių tarime - vaikai tiksliau ir aiškiau taria garsus, skiemenis ir žodžius. Taip pat lengviau pakartoja taisyklingą garsų, skiemenų ir žodžių tarimą. Kalbos neurosensorinė stimuliacija padeda išmokti naujų žodžių, tobulina aktyvujį žodyną bei rišliosios kalbos plėtojimą - didina žodžių kiekį sakiniuose ar skatina ilgesnį atpasakojimą.

Neurosensorinė kalbos stimuliacija yra visuma, apimanti laiko, erdvės, ritmo suvokimą - struktūras, kurios yra itin svarbios kalbos formavimuisi. Kai vaikas suvokia struktūrą kaip erdvę, jis suvokia struktūrą kaip sakinį. Kadangi struktūra yra pagrindas bet kokiai kalbai, tai naudojant kalbos neurosensorinę stimuliaciją vaikui yra stiprinami komunikacijos pamatai. Vaikas mokosi ritmingai tarti žodžius, skaityti nepraleidžiant skiemenų žodžiuose, valdyti balsą, rašyti žodžius ir sakinius tvarkingai eilutėse, o ne bet kur sąsiuvinyje, kadangi vaikui lengviau suvokti erdvę.

Kalbos neurosensorinė stimuliacija apima ne tik vaiko žodinę kalbą, bet apskritai komunikaciją. Tai reiškia, kad vaikui kalbos neurosensorika padeda tokiose srityse, kaip: rašymas, skaitymas, kalbėjimas, artikuliacija, ekspresyvioji kalba ir balso valdymas, taip pat kartu lavinami vaiko socialiniai įgūdžiai.

Kineziterapija su neurosensorine stimuliacija skatina raumenų tonuso reguliavimą ir vertikalumą dėl tiesioginės sąveikos su vestibuliariniu nervu. Vestibuliarinė sistema atlieka svarbų vaidmenį koordinacijai ir ritmikai. Dėl to Kineziterapija su neurosensorine stimuliacija gali veiksmingai pagerinti ir pakeisti ritmą ir koordinaciją.

Taip, ši terapija itin naudinga senjorams. Ji padeda išlaikyti smegenų veiklos aktyvumą, mažina emocinį nerimą, gerina atmintį ir bendrą savijautą.

Kaip Vyksta Procedūra?

Ne, specialaus pasiruošimo nereikia. Svarbiausia - kad vaikas atvyktų pailsėjęs, sotus, bet ne ką tik pavalgęs, ir geros nuotaikos. Prieš seansą specialistas švelniai supažindina vaiką su procedūra, paaiškina, kas vyks, leidžia prisiliesti prie ausinių ar įrangos, kad sukurtų saugumo jausmą.

Užsiėmimo metu vaikas patogiai įsitaiso - dažniausiai sėdėdamas ar pusiau gulėdamas - ir klausosi specialiai jam parinktų garsų per ausines. Seanso metu svarbu, kad vaikas jaustųsi saugiai, nebūtų trukdomas ir galėtų tiesiog klausytis, atsipalaiduoti bei pasinerti į pojūčius.

Vienas neurosensorinės stimuliacijos seansas paprastai trunka 1 val. 30 minučių, priklausomai nuo individualaus poreikio. Kai kuriems žmonėms pakanka trumpesnių, dažnesnių seansų, o kitiems skiriami ilgesni užsiėmimai, siekiant gilesnio poveikio.

Kineziterapija ir Neurosensorinė Stimuliacija

Kineziterapija su neurosensorine stimuliacija yra metodas skirtas įvairaus amžiaus vaikams ir remiasi kontrastų perdavimo muzikoje principu, skirtu nuolat stimuliuoti smegenis. Tikslas yra padėti smegenims sukurti automatinius mechanizmus, išmokant kūną naujų įgūdžių, kaip vaikščiojimas, ropojimas ar šliaužimas.

Procedūros metu ne tik stimuliuojamos smegenys, bet ir skiriamas didelis dėmesys vestibuliarinio aparato treniravimui, kuris lemia mūsų suvokimą erdvėje ir judėjimą. Dėl tiesioginės sąveikos su vestibuliariniu nervu Kineziterapija su neurosensorine stimuliacija skatina raumenų tonuso reguliavimą ir vertikalumą. Vestibuliarinė sistema atlieka svarbų vaidmenį koordinacijai ir ritmikai. Dėl to Kineziterapija su neurosensorine stimuliacija gali veiksmingai pagerinti ir pakeisti ritmą ir koordinaciją.

Veiksmingumas ir Tyrimai

Reguliarūs užsiėmimai padeda vaikui pasiekti ilgalaikių pokyčių - pagerėja dėmesys, elgesio stabilumas ir emocinis balansas. Audio neurosensorinė stimuliacija moko vaiko smegenis reaguoti ramiau, greičiau apdoroti informaciją ir darniau veikti kasdienėse situacijose - tiek namuose, tiek mokykloje.

Pirmieji tyrimai prasidėjo 1982 mokslo metais. Juose dalyvavo 23 berniukai (10-15 m.), kurių kalbos ir rašybos lygis buvo žemesnis nei vaikų chronologiškas amžius. Antrieji tyrimai vyko 1983 mokslo metais ir juose dalyvavo 24 vaikai. Po mėnesių po neurosensorinės stimuliacijos taikymo buvo pastebėtas ilgalaikis pagerėjimas.

Per paskutinius 50 metų buvo taikoma gydymui virš 100,000 žmonių visame pasaulyje. Ilgalaikis pagerėjimas, pagrįstas įvairių institucijų tyrimais, buvo nustatytas 80 proc. pacientų.

Ankstyvoji Reabilitacija su Neurosensorine Stimuliacija

Ankstyvosios reabilitacijos paslauga - tai kompleksinė ambulatorinė pagalba, kurią teikia specialistų komanda (socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas ir kt.). Šios paslaugos tikslas - anksti nustatyti vaikų raidos sutrikimus ar jų riziką, užtikrinti laiku suteiktą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai bei padėti vaikui pasiekti maksimalų jo vystymosi potencialą.

Pagal diagnozę ir sutrikimo sunkumą, vaikui skiriama 40 lovadienių (t. y. paskirtas dienų skaičius reabilitacijai) per metus. Vieną paslaugų lovadienį sudaro ne mažiau kaip dvi procedūros per dieną, pvz.: Integrali kalbos neurosensorinė stimuliacija arba integrali mamos balso neurosensorinė stimuliacija (1,5 val.). Papildoma terapija 30 min.: Kineziterapija, Logopedinis masažas, Logoterapija. Terapija taikoma pagal socialinio pediatro paskyrimą ir sudaromą individualų planą.

Integrali neurosensorinė stimuliacija (ankstyvoji reabilitacija) gali būti taikoma tik su ligos kodais: F83 arba F84, kada gydytojas paskiria 40 lovadienių (t. y. paskirtas dienų skaičius reabilitacijai) per metus. Tai leidžia dar efektyviau padėti vaikams su raidos sutrikimais ankstyvojoje vaikystėje. Paslaugos taikomos vaikams nuo 0 iki 7 metų amžiaus, ir yra skiriamos pagal individualią gydytojo specialisto (socialinio pediatro) rekomendaciją.

Norint gauti ankstyvosios reabilitacijos programą, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas pas socialinį pediatrą (Forma Nr. 027/a). Pasikonsultavus su gydytoju ir gavus rekomendacijas, sudaromas personalizuotas terapijos planas jūsų vaikui.

tags: #kudikio #neurosensorine #stimuliacija #kas #tai #yra

• Gimimo data ir kelias į šlovę
• Rūpybos organizavimas Lietuvoje
• Ugdymas ir integracija
• Bamblys naujagimiui
• Naudojimo instrukcija „Gudručiui“