Kūdikio nešiojimas yra neatsiejama tėvystės dalis, tačiau svarbu žinoti, kaip tai daryti taisyklingai, kad nebūtų pakenkta mažylio stuburui ir skatintumėte jo sveiką raidą. Dešine ranka iš kairės pusės pakelkite mažyliui galvutę. Kairę plaštaką ir ranką, sulenktą per alkūnės sąnarį, judesiu iš kairės į dešinę pakiškite po galva, kaklu, nugaryte, kol delnas pasieks dubens sritį (užpakaliuką). Galva pakaušiu tegul remiasi į žastą, o kaklas ir pečiai atsiduria ties alkūnės sulenkimu. Tada naujagimis bus prisiglaudęs prie mamos, veidu pasisukęs į kairę krūtį. Naujagimio kūnelį būtinai prilaikykite ties sėdmenimis, pečių juosta ir pakaušio gumburu. Taip laikant stuburas neiškryps.

Pirmosiomis gyvenimo dienomis geriausia ir saugiausia naujagimį nešioti pasidėjus ant nedidukės, standžiai sulankstytos paklodės. Imdama naujagimį ar kūdikį nedarykite staigių judesių. Mamos sako, kad pakėlus vaiką, kad šis atsirūgtų, negalima laikyti rankos po kūdikio užpakaliuku, esą iškryps stuburas. Tiesa ta, kad yra daug būdų, kaip padėti kūdikiui atsirūgti, svarbiausia taisyklė - kūdikio pilvukas visada turi remtis į kietą pagrindą. Kol kūdikis nesėdi, užsiverskite jį ant peties taip, kad jo galvutė remtųsi smakru jums į petį. Ant pečių pasidėkite kelis kartus perlenktą vystyklą, kad į jį susigertų atpiltas pienas. Taip pat kūdikį galite pasidėti ant kelio ir paplekšnoti per nugarą. Kad ant kelių sėdintis kūdikis atsirūgtų, liemenį palenkite į priekį, prilaikydama delnu, arba viena ranka prilaikykite mažylį, o kita iš lėto glostykite pilvuką. Vieni kūdikiai atsirūgsta lengvai ir greitai, kiti sunkiai - tik po 20-30, kartais net po 45 min. Suprantama, 45 min. kūdikio nelaikysite už užpakaliuko, nes padėtis turi būti keičiama. Jeigu kuris nors iš minėtų pagalbos būdų neveiksmingas, pabandykite kitą. Prisiminkite, kad jokie vaistai ar vaistažolių antpilai nepadeda atsirūgti. Kūdikiai dažniausiai nustoja atpilti 6-8 mėn., kai pradeda sėdėti ir valgyti tirštą maistą.

Stuburo raidos ypatumai ir nešiojimo reikšmė

Kaip žurnalui “Tavo vaikas” yra sakęs ortopedas traumatologas, medicinos daktaras Regimantas Jonas Žitkauskas, iškrypęs stuburas būna dėl įgimtų arba įgytų priežasčių: įgimti iškrypimai būna tada, kai stuburo slankstelis formuojasi netaisyklingai, t. y. ne keturkampio, o trikampio formos, arba auga tik viena jo dalis. Tada jau kūdikystėje galime pastebėti, kad kažkurioje vietoje stuburas keičia kryptį, susidaro kampas. Įgyti stuburo iškrypimai pradedami pastebėti nuo 5-6 vaiko gyvenimo metų. Mažieji iki ketvirtų gyvenimo metų dažniausiai turi tiesų stuburą, aišku, jeigu neturi įgimtų bėdų. Kodėl? Tokio amžiaus vaikai dar daug juda nuo ryto iki vakaro, nemoka net ramiai pasėdėti vietoje, todėl „nenusėdi” nugaros ir jos nedeformuoja. Aišku, išimčių būna, bet iškrypęs keturmečio stuburas - retenybė.

Anot Regimanto Jono Žitkausko, kūdikiams vargu ar pagalvė gali pakenkti: “Antra vertus, jos kūdikiui nereikia. Būna, kad naujagimis įjunksta žiūrėti į vieną pusę, nes, tarkim, gulint lovelėje iš tos pusės sklinda šviesa. Tada galime įtarti kreivakaklystę, kuri irgi priskiriama prie stuburo iškrypimų, tačiau ji atsiranda ir praeina gana greitai. Iki kokių keturių mėnesių galima „kariauti” ir guldyti mažiuką kitaip, nei yra pratęs, apsukti lovelę ir pan., bet vėliau jau nelabai klausys tėvų, atsiguls kaip patogiau.

Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis.

Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Mokslinėje literatūroje nurodoma ir praktikoje pastebima, kad dažnai tėvai turi mėgstamesnę nešiojimo padėtį, pusę, patogesnę ranką.

Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.

Kūdikio raidos etapai ir nešiojimo pozicijos

• Antras mėnuo: Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
• Trečias mėnuo: Šis mėnuo itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
• Ketvirtas menuo: Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
• Penktas mėnuo: Kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę”, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
• Šeštas mėnuo: Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.

Netaisyklingas vaiko nešiojimas dažnai tampa priežastimi, kodėl atsirado nugaros maudimas ar skausmas. Nes gi mama viską padarys dėl vaiko gerovės, net ir save kartais užmiršdama, (pavyzdžiui kelia vaiką netaisyklingai susilenkusi arba stovi netaisyklingai laikydama savo mažylį), o skausmas iššaukia raumenų disbalansą, ir deja, tačiau mamoms neretai tenka gydytis masažais ir mankštomis.

Ergonomiškos nešiojimo priemonės

Moksliniuose šaltiniuose kalbama, jog vaikučio nešiojimas turi teigiamą poveikį, galimai vaikas būna ramesnis, smalsiau tyrinėja aplinką, be to tai neabejotina nauda mamai, kadangi mažylis glausdamasis prie odos „duoda signalą“ motinos organizmui, kuris gamina daugiau pieno. O pasirinkus ergonomišką nešiojimą ramesnis ne tik mažylis, bet ir mama savęs nežaloja. Todėl savo vaikutį galite nešioti ne tik būtiniausiais atvejais, bet ir kai tiesiog to norisi.

Kokius pliusus įžvelgiu nešioklėse:

• Laisvos jūsų rankos, t.y., galite vienu metu atlikti daugiau veiksmų ar užsiimti skirtingomis veiklomis.
• Su nešiokle daug paprasčiau judėti nei su vežimėliu. Išėjus iš namų nebaisūs jokie laiptai, nelygūs šaligatviai, galite patogiai ir laisvai judėti su savo kengūriuku.
• Vertikali kūdikio padėtis puikiai tinka mažyliams turintiems refliuksą. Taip pat, nešiojant kūdikį į save, mažyliui tenka nedidelis spaudimas į pilvelį, taip lengviau pasišalina susikaupusios dujos.
• Kai kūdikis yra prabudęs, šis žvalgosi ir domisi jį supančia aplinka, nešiojamas kūdikis labiau įtraukiamas į patį veiksmą, taip pat jaučiasi saugiai matydamas ir jausdamas mamą ar tėtį.
• Net vaikai, kurie vaikščioja patys, nori būti paimami ant rankų. Tinkama nešioklė palengvina jūsų augančio vaiko svorį, bei palieka laisvas rankas kitoms užduotims, kai vaikas primigtinai prašosi būti nešamas.
• Kūdikis esantis nešioklėje greičiau nusiramina, pajutęs esantis, arti motinos ar tėčio.
• Nepamirškime, jog jūsų kengūriukas šioks toks papildomas svoris, tad jūsų ilgesni pasivaikščiojimai gali tapti savotišku sportu.

Daugeliui kūdikių patinka kabėti, būti nešamiems. Tačiau yra mažylių, kurie nenori būti nešioklėse, tai gali būti dėl kūno padėties, ar tiesiog ne ta nuotaika, o galbūt ir netinkama nešioklė. Tokiais atvejais siūlyčiau pabandyti kitas nešiones, aišku, prieš perkant pabandykite mažylį įdėti į nešioklę, vaiko gera nuotaika būtų pliusas, nes būdamas irzlus gali nenorėti būti dedamas į nešioklę. Pabandykite savarankiškai užsisegti/užsirišti, įsitikinkite ar dydis tinkamas, ar patogu, pavaikščiokite su mažyliu, pabandykite atlikti judesius.

Kuri nešioklė geriausias variantas?

Negaliu atsakyti ir išskirti vienos. Pateiksiu kelis klausimus, kurių dėka turėtų būti lengviau išsirinkti būtent jums individualiai tinkančią nešioklę (o ne, kad draugė sakė pirkt, nes gera…).

• Ko tikitės ir kokios pagalbos jums reikia iš nešioklės?
• Kaip dažnai planuojate ją naudoti?
• Kas nešios?
• Jūsų vaiko amžius?
• Jūsų asmeniniai poreikiai?

Kadangi XXI a., gali galva apsisukti nuo nešioklių įvairovės. Reikia suprasti, jog kiekviena nešioklė skiriasi, bet jų visų tikslas - padėti tėveliams. Vienos nešioklės yra skirtos nešioti trumpai, kitos yra patogios nešioti kūdikį ilgesnį laikotarpį. Kai kurios nešioklės geriausiai tinka naujagimiams, kitos - vyresniems kūdikiams, mažiems vaikams. Todėl, išsikėlus ir atsakius į šiuos klausimus bus lengviau išsirinkti geriausią variantą.

Nešioklių karalystės era

Toliau pateiksiu pačias pagrindines nešioklės rūšis (manau daugelis žinote ir esate girdėję) apie kurias teko plačiau domėtis, bei su kuriomis esu susidūrusi ir praktikoje.

• Vaikjuostės: Tai apie 5 metrų ilgio medžiagos juosta yra apvyniojama aplink mamą/tėtį ir vaiką, paskui užrišama mazgu. Rišimo ir vyniojimo variantų yra tikrai nemažai (priekyje, ant nugaros, ant klubų ir kt). Tinka vaikučiui nuo pat gimimo, lengva nešti ir didesnį, nes vaikjuostė vyniojama ant abiejų suaugusiojo pečių. Vaikjuostė kiek sudėtingesnė už slingą, todėl gali užtrukti šiek tiek daugiau laiko, kol išmoksite ja naudotis. Vaikjuostė geras pasirinkimas tiems, kurie nori panaudoti įvairiausias nešiojimo padėtis.
• Mei Tai nešioklės: Nešiojimo pozomis turi panašumų su vaikjuoste, tačiau jų yra daugiau ir jos paprastesnės. Ją sudaro kvadrato formos medžiaga, skirta mažyliui prilaikyti ir keturios juostos, skirtos nešioklei surišti. Yra keletas rišimo ir nešiojimo būdų, priklausomai nuo vaikelio dydžio. Mei Tai neturi vieno konkretaus modelio, tad galima rasti siauresnėmis ar platesnėmis petnešomis, su paminkštinimais ar be jų, su kepurėlėmis miegančio vaikučio galvai prilaikyti ir pan. Tinka nuo gimimo, galima rištis priekyje, ant šono arba nugaros.
• Konstruotos nešioklės: Šios nešioklės yra dažniau pasirenkamos, nes jas kur kas paprasčiau naudoti. Įsigijus šią nešioklę svarbiausia pradžioje gerai susireguliuoti diržus, kad svorio centrai pasiskirstytų tolygiai, mažylis būtų tinkamoje pozicijoje ir būtų patogu. Kitus kartus tereikės užsisegti. Augant mažyliui ir jo svoriui tereikės nesunkiai atlaisvinti dirželius. Jos leidžia mažylį prisisegti ne tik ant pilvo ar nugaros, bet ir veidu į pasaulį, kai kurios turi opciją ir ant klubo ar lopšio pozoje. Teigiama, jog labai pamėgta nešiojimo padėtis veidu į pasaulį nėra palanki nei kūdikiui, nei nešiotojui: kūdikis nuo aplinkos dirgiklių gausos pervargsta, nemato mamos/tėčio, nėra labai prigludęs prie mamos/tėčio, todėl gali jaustis nesaugus, mažylis(-ė) svoriu tempia tolyn ir žemyn, taip didindamas(-a) krūvį suaugusiojo pečiams ir nugarai. Svarbu! Deja, tačiau ne visos konstruotos nešioklės yra ergonomiškos. Nešioklės, kurių nugarėlės yra pakietintos, labai storos, neturi liemens diržo, o medžiagos ties sėdmenimis labai siauros (nesiekia nuo kelėno iki kelėno) yra neergonomiškos ir jose vaikučio nešioti net trumpam nerekomenduoju. Natūralus kūdikio stuburo linkis yra apvalus (“C” raidės formos). Todėl reikėtų rinktis minkštą, apgaubiančia medžiaga nešioklę, tai užtikrins natūralią kūdikio padėtį.
• Žiediniai slingai: Tai platoka medžiagos juosta, kurios viename gale yra pritvirtinti žiedai. Per juos perkišant laisvąjį medžiagos galą susidaro plati rankovė vaikeliui nešti. Žiedų pagalba slingą galima lengvai reguliuoti, tad juo gali naudotis keli skirtingo sudėjimo suaugusieji, be to paprasta keisti nešiojimo padėtis, o jų yra begalė - nuo vertikalios iki žindymo. Būna slingų pašiltintų, paminkštintais kraštais. Tinka vaikučiui nuo gimimo iki kol patogu nešti. Slingai tiems tėveliams, kurie ieško greito ir kompaktiško nešiojimo.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį:

• Rinkitės atsakingai: Pirkdami nešiokles, pažiūrėkite ar gaminys yra „Baby Carrier Industry Alliance“ narys. Yra naujų standartų susijusių su vaikjuosčių ir nešioklių įgaliojimais. Daugelis „Etsy“ ir „Ebay“ pardavėjų neatitinka reikalavimų. Jei perkate naują nešioklę, ji turi turėti gaminio registracijos kortelę, jei ne - siųskite ją atgal. Pirkdami naudokite tuos pačius klausimus, kaip perkant naują nešioklę. Deja, šiuo metu rinkoje yra suklastotų nešioklių net labai populiarių gamintojų. Jei norite įsigyti būtent norimos firmos nešioklių, rekomenduoju pirkti iš įgalioto asmens, perkant, kreipkitės į pardavėją dėl pirkimo įrodymo. Daugiau informacijos apie padirbtų nešioklių aptikimą galima rasti kiekvienoje gamintojo oficialioje svetainėje.
• Netinkama nešiojimo padėtis: Vyresni kūdikiai ir maži vaikai, kurie bandydami eiti dar „plaukioja“ kojomis, turėtų būti tinkamai remiami. Nešiojant vyresnį kūdikį nešioklėje keliai turėtų būti šiek tiek aukščiau už užpakaliuką. Vaiką nešiojant atsuktą į pasaulį, šioji padėtis nesuteikia tinkamos ergonomiškos padėties ir įtempia kūdikio besivystančius klubus ir stuburą. Taip pat, netinkama atrama, gali per daug spausti lytinius organus ir sukelti kūdikio klubo sąnario problemas (klubo displaziją) ir kt.
• Kūdikio kojyčių padėtis: Naujagimio kojytės turi būti „varlytės“ ar „M“ raidės padėtyje. Nešiojant ant rankų vyresnį kūdikį ar mažą vaiką šis apglėbia savo keliukais jus, todėl ir nešioklėje turi būti taip pat.
• Svarbu stebėti kvėpavimą: Nešiojant kūdikį nešioklėje ypač iki 4 mėnesių, įsitikinkite, jog kūdikis turi kuo kvėpuoti. Kai mažyliui gali būti sunku kvėpuoti? Kai veidą uždengia nešioklės medžiaga (net ir plonas sluoksnis), kai nosyte įsikniaubia į mamą/tėtį, kai kūdikio smakras atsiremia į pačio krūtinę (pvz., susirietęs vaikas slinge).
• Kaip teisingai nešioti, kad mažyliui netrūktų oro? Nešiojimo padėtis vertikaliai veidu į nešiotoją (kūdikis turi būti krūtinės aukštyje, jog eitų pabučiuoti vaiko galvytę), veidukas turi būti atviras, o tarp jo smakro ir krūtinės turi tilpti bent vienas pirštas. Kūdikio galvutė, dažniausiai būna pasukta į šoną, kad atsiremtų į mamos ar tėčio krūtinę.

„Mano vaikui viskas įdomu - namuose nešiojame tik nusuktą nuo mūsų. Jam patinka dairytis ir viską aplinkui matyti, o atsuktas į mane iškart muistosi ir verkia. Taip pokalbį pradeda dalis nešioklės ieškančių tėvų. Išties, tokio amžiaus kūdikiai jau pradeda stipriau domėtis aplinka, nori dairytis ir matyti, kas vyksta aplinkui. BET AR IŠ TIESŲ TAI TIESA? Mes pateikiame pagrindinius faktus, o JŪS patys nuspręsite, ar Jums tikrai reikalinga ši nešimo pozicija.

1. Pakabinus naujagimį veiduku į pasaulį vaiko svoris sutelkiamas į jo klynuką, kryžkaulį. Jis tarsi kabinamas „už triusikėlių“, kojytės nutįsta tiesiai žemyn, taip dar labiau koncentruojant svorį labai jautrioje vietoje (ypač - berniukams). Tai nėra taip patogu, kaip kad būti prigludus prie mamos/tėčio krūtinės, kuomet naujagimio stuburo linkis tarsi atkartoja suaugusiojo krūtinės formą - du kūnai ergonomiškai sutampa.
2. Negalima tiesinti savarankiškai dar nesėdinčio vaiko nugaros, nes jo kryžkaulis ir dubuo nėra pasirengę šiai svorio apkrovai. Natūrali stuburo padėtis - „C“ (vėliau - „J“) forma iki tol, kol vaikas pradeda pats sėdėti. Kaip žinome, vaikas gimsta su natūraliu stuburo linkiu, kuris yra „C“ formos. Vaikui augant ir vystantis, stuburo forma kinta, tačiau tokia pati kaip mūsų - suaugusių, arba kitaip „S“ formos tampa tik tuomet, kai vaikas jau geba savarankiškai sėdėti, ropoti, eiti. Nešant nešioklėje veiduku į save, yra lengva palaikyti natūralų vaiko stuburo linkį, nes nešioklės nugarėlė minkštai priglunda prie vaiko kūno ir jį tvirtai prilaiko - tarsi jūsų delnai. Tačiau nusukus vaiką nuo savęs, savarankiškai nesėdinčio vaiko nugarytė linksta į priekį, jau nėra tvirtai prilaikoma, o tiesiog remiasi į jūsų krūtinę ir yra anksčiau laiko tiesinama. Arba, dar blogiau - vaikas paprasčiausiai sukniumba nešioklėje arba kybo už pažastėlių. Jeigu vaikas jau didelis ir sėdintis, matyt, nebepakenksite jo stuburui, tačiau mažiausiųjų vaikų nugarytes turime pasaugoti rūpestingiau...
3. Rizika vaikui užmigus - apsnūdus, vaiko smakras svyra žemyn, artėja prie vaiko krūtinės, blokuojami kvėpavimo takai, apsunkinamas kvėpavimas. Nesunku įsivaizduoti, kaip nepatogu ir nesaugu miegoti taip sukniubus.
4. Patys nešioklių gamintojai riboja laiką, kartais - iki 20 min. Atsakingi nešioklių gamintojai, sukūrę nešioklę su pozicija „veidu į pasaulį“, savo instrukcijose nurodo, kad taip nešioti rekomenduojama tik sėdintį vaiką ir maždaug 20 min. Atsargiai, jokiu būdu nemigdyti šioje pozicijoje.
5. Vaikas geba dairytis ir pats sukioti galvytę! Nors tai atrodo neįtikėtina, bet jei jūsų 2 mėnesių naujagimis dar sunkiai koordinuoja savo galvelę ir kyla noras aplinką rodyti nuolat keičiant jo/jos nešiojimo pozicijas, turite patikėti, jog vaikui augant ir stiprėjant, išmokus tvirtai laikyti galvą, sėdėti, ropoti, jo mobilumas taps neįtikėtinu ir jokia nešioklė nesukliudys vaikui stebėti aplinką visomis kryptimis. Augantys mažyliai, nešami nešioklėje veiduku į mamą/tėtį, puikiai sukiojasi, dairosi ir netgi sugeba rankutėmis nutverti juos sudominusį objektą.
6. Mamos/tėčio stuburo gelbėjimas - jis įmanomas tik tuomet, kai vaiko kojytės apsiveja apie mamos/tėčio liemenį. Nešant vaiką veidu į jus, jam plačiai apsivijus jūsų juosmenį kojytėmis arba, kol vaikas mažas, išdėliojus kojeles plačiai - varliuko poza, vaiko svoris tarsi išsisklaido ir jūsų kūnui tenka mažos apkrovos dideliame plote. Vaiką nešant nusuktą nuo jūsų, jo svoris koncentruojamas viename taške, nutįsta į priekį arba žemyn.
7. Ar suprasite, kai vaikas pasijaus blogai? Nešiojant ant rankų, instinktyviai keičiame vaiko nešiojimo pozas. Parodome pasaulį tiek, kiek vaikui malonu jį matyti, jį stimuliuoja besikeičiantys vaizdai ir garsai. Tačiau vos mažyliui sunerimus (pvz.: pradėjus jį čiupinėti ir kibinti netikėtai pripuolusiai tetulei), atsukame į save ir stipriai apkabiname - jūsų ryšys tvirtas ir greitai reaguojate į vaiko siunčiamus signalus. O kaip greitai sugebėsite reaguoti, kai vaikas nešamas nusuktas nešioklėje? Kaip pamatysite jo veiduko išraišką sutikus priešišką praeivio žvilgsnį? Net jei mažylis bandys pasisukti į jus ir gauti pastiprinantį jūsų žvilgsį ar šypseną - jam nepavyks to padaryti. Nešioklė nusuktoje pozicijoje neleis vaikui persisukti ir pamatyti mamos/tėčio veido.
8. Kai vaikas nešamas veidu į nešantįjį, mes apsaugome vaikelį nuo pernelyg didelės aplinkos stimuliacijos, jis kontroliuoja, kada pasukus galvytę į šoną stebėti, kas vyksta aplink, o kada jaukiai ir ramiai įsikniaubti į nešantįjį ar stebėti jo veidą.
9. Kuo vyresnis - tuo gudresnis. Jei mažiuką ir nedidelio svorio vaikutį įpratinote būti nešiojamu nešioklėje veiduku į išorę, bus sunkoka jį/ją „įkalbėti“ pakeisti šią poziciją kai vaikas ūgtels. Atsukti vaiką į save norėsis tuomet, kai vaikas svers 10-12 kg ir daugiau. Tiek sverti gali jau metukų vaikai, kuriuos vis dar tenka panešioti nešioklėje. Jūsų pečiai ir nugara pradės siųsti jums signalus apie tai, kad tokia nešimo pozicija vargina: greitai įskausta pečius, nugarą ir kitas labiau pažeidžiamas kūno vietas. Jei vaikas apsikabintų jus kojytėmis, jūsų svorio centrai sutaptų ir svoris labai proporcingai galėtų pasiskirstyti, nesukeldamas koncentruotos apkrovos vienai kažkuriai jūsų kūno vietai. Bet!
10. Ant rankų nešiokime įvairiai. Rekomendacija nešiojimo pozicijoms ir jų įvairovei: kuomet nešiojate vaiką ant rankų, be nešioklės - nešiokite visaip - ir atsuktą, ir nusuktą, ir ant pilvuko ir kaip tik judviem smagu. Kai dedate jį į nešioklę - dėkitės veiduku į save. Taip bus saugu vaiko nugarytei ir klubams, patogu jam užsnūdus, bei nebus žalojamas nešiojančiojo asmens stuburas. Nešioklę perkate ne vienam mėnesiui, ji jums ištikimai tarnaus keletą metų - tol, kol jausite poreikį nešioti savo vaiką.

Nešioklę. Kaip įvertinti, ar jos prireiks? Daugeliui mamų vienas svarbiausių dalykų, gerokai palengvinančių gyvenimą auginant kūdikį, yra nešioklė! Žvilgtelėkite, ar tai galėtų praversti ir jums? Ar aš įprasiu naudotis nešiokle? Daugumai nešioklių naudoti reikia šiokios tokios praktikos, kol įprasite užsisegti, užsirišti, susireguliuoti audinį, diržus. Neišsigąskite ir savo mažylio reakcijos - pirmais kartais įdėjus jį į nešynę, jis gali net pravirkti.

* Patogu taikyti „kengūros metodą“, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Nuo gimimo! Grįžę iš ligoninės, naujagimį galite pradėti nešioti bet kada. Pavyzdžiui, pirmiesiems keliolikos minučių išėjimams į lauką.

Slingas, vaikjuostė, suformuota nešioklė? Visų nešioklių funkcija viena - laikyti kūdikį kuo arčiau savo kūno taip, kad laikančiojo rankos liktų laisvos ir kad būtų laikoma taisyklingai ortopediškai. Tai vienas neteisingiausių mitų, dažniausiai kartojamas vyresnės kartos žmonių. Tyrimai rodo, kad yra priešingai - vaikai, kurių poreikiai būdavo atliepiami iš karto (o mažylį laikant šalia savęs tai padaryti yra lengviausia) ir kurie augo saugaus prieraišumo aplinkoje, atėjus laikui žymiai lengviau atsiskiria nuo mamos ir tampa savarankiškesni!

* Pasitikrinkite, ar tinkamame aukštyje pasirišote vaikutį - turėtumėte lengvai pasiekti pabučiuoti jį į pakaušį.

Nauja nešioklė kainuoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Taupant lėšas galima ieškoti įsigyti naudotų nešioklių - kokybiška nešioklė tiks ne vienam vaikučiui užauginti. Pirkdama dėvėtą nešioklę atkreipkite dėmesį, ar tai originalas, o ne žinomos firmos padirbinys.

Kaip laikyti naujagimį?

Šiuo gyvenimo tarpsniu tai yra pačios trapiausios naujagimio kūno dalys. Galva yra gana sunki, o kaklo raumenys nėra pakankamai išvystyti, todėl reikalingas tinkamas prilaikymas. Naujagimiui augant galvos bei kaklo kontrolė gerėja, tačiau prilaikymas bus reikalingas beveik iki 3-4 mėnesių, su amžiumi pamažu mažinant atramą.

1. Lopšio padėtis (laikymas glėbyje): Taip vienas patogiausių ir geriausių būdų laikyti naujagimį. Mažylis laikomas horizontaliai, krūtinės lygyje, viena ranka prilaiko mažylio nugarą bei sėdmenis, o kita ranka prilaiko kaklą bei galvą, alkūnės linkyje (labai tinka maitinimui bei odos prie odos kontaktui ("kengūros" metodui)).
2. Laikymas prie pečių: Naujagimis pakeliamas vertikaliai prie peties, viena ranka prilaikoma kūdikio galva ir kaklas, o kita - užpakaliukas. Šioje padėtyje naujagimis ilsisi prigludęs prie jūsų (gera padėtis kūdikiui nuraminti, nes girdimas jūsų širdies plakimas ramina).
3. Laikymas veido prieš veidą: Ši laikymo padėtis rekomenduojama, kai norite bendrauti su kūdikiu. Norėdami laikyti naujagimį „veido į veidą“ padėtyje, vieną ranką pakiškite po kūdikio galva ir kaklu, o kitą - po kūdikio nugara. Laikykite mažylį tiesiai priešais save, šiek tiek žemiau savo krūtinės. (labiau tinka šiek tiek vyresniems kūdikiams, kurie jau pradeda daugiau reaguoti į aplinką).
4. Laikymas ant pilvuko: Tai laikymo padėtis, kai naujagimio pilvas remiasi į jūsų rankas. Paguldykite kūdikį pilvuku žemyn ant savo dilbio, galvą - ant alkūnės, kojos gulės ties delnu. Tai lengva laikymo padėtis, leidžianti kūdikiui po maitinimo atsirūgti ar atsikratyti dujų.
5. Futbolio kamuolio laikymas: Mažylis paguldomas nugara ant jūsų rankos dilbio, ta pati ranka delnu prilaiko galvą ir kaklą. Laikanti ranka yra priglausta prie jūsų šono. Jei reikia - kita ranka papildomai prilaikome kūdikį ties galva ar kūnu.

Augindama antrą vaikelį, pastebėjau, kad teisingai nešiojant ir laikant kūdikį nuo pirmų dienų, padėsime jam išvengti tokių motorinės raidos sutrikimų, kaip padėties ir judesių asimetrijos, plokščias pakaušis, asimetriškai nugulėta galva. Pagrindinė taisyklė, kurią turite prisiminti nešiodami kūdikį - NEKRATYKITE IR NEJUDINKITE SAVO RANKŲ (tokiu atveju yra kratomos kūdikio smegenys). JŪSŲ RANKOS TURI BŪTI VISADA RAMIOS. Jei norite nuraminti kūdikį, tuomet judinkite liemenį apie savo ašį, tupinėkite, vaikščiokite lėtais, ilgais žingsniais. Pirmąjį mėnesį, kol naujagimis dar silpnai kontroliuoja galvutę, pasiguldykite mažylį ant savo dilbio (1 pav.). Jūsų delnas turi būti ant vaikučio pilvuko. Kita ranka tarp kojyčių. Kai jau kūdikis pradeda kontroliuoti galvą, vieną savo ranką dėkite po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojyčių ant pilvo (2 pav.). Galite kūdikį nešioti ir ant vienos rankos (3 pav.). Jei norite, kad kūdikis po valgio atsirūgtų ir/arba matytų aplinką, tuomet kelkite jį ant savo peties (4 pav.). Abi kūdikio rankutės turi būti ant Jūsų pečių, vaikučio ir Jūsų ausys vienoje linijoje. Tos rankos ant kurio peties laikote kūdikį prilaikykite su savo pirštais galvutę, su savo nykščiu neleiskite vaikučio rankytei skleistis į šoną. Su priešinga ranka prilaikykite dubenį. Nepamirškite, kad nešiojant kūdikį reikia nuolat keisti puses, t.y. Kai jau kudikėlis pradeda kontroliuoti vertikalioje padėtyje galvą, galite nešioti atsukę veidu nuo savęs (5 pav.).

Gimus kūdikiui, tėvai dažnai susiduria su baimėmis, kaip tinkamai paimti, nešioti kūdikį, kad jam nepakenktume. O kartais net nesusimąstome, kad paprastai atrodantis vaiko nešiojimas gali padaryti nemažai žalos. Vieną ranką dedame po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojų, po pilvu. Pasiguldome kūdikį šonu ant savo dilbio, delnas ant pilvo, o kita ranka tarp kojų. Viena ranka prilaikome ties mentėmis arba galvyte, o kita ranka dubenį. Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila. Viena ranka apkabiname kūdikį per krūtinę, o kitą ranką laikome tarp kojyčių. Kineziterapeutė pastebi, kad tėvai šį nešiojimo būdą naudoja, tačiau jis pridaro žalos. Taip nešiojami kūdikiai nebenori gulėti ant pilvo ar „pertempia“ nugaros raumenis. Visada ta pati nešiojimo padėtis. Negalima vaiko visada nešioti ant tos pačios rankos ar ant to paties peties, būtina kaskart keisti nešiojimo puses. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu. Nesėdinčio kūdikio nešiojimas „sodinant“. Iki 6 mėnesio, kol vaikas nesėdi, nerekomenduojama nešioti prilaikant už užpakalio ar pasisodinus ant rankos. Mažesnio nei 4 mėn. kūdikio nešiojimas stačiai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“ (t.y. Dažnai nešiojant kūdikį stačioje padėtyje, viršutinėje kūno dalyje atsiranda įtampa.

Kojytės sulenktos M forma. Nešioklėje esančio kūdikio kojos, dubuo ir užpakaliukas turėtų sudaryti M raidės formą, t.y. užpakaliukas žemiau, kojos sulenktos per kelius, vaikelis kojomis tarsi apsivijęs mamos ar tėčio liemenį. Keliukai aukščiau užpakaliuko. Atsistokite prieš veidrodį ir įsitikinkite, kad nešioklėje esančio kūdikio keliai yra aukščiau nei užpakaliukas. Galite pabučiuoti kūdikio kaktą. Matote kūdikio veiduką. Kūdikis neturėtų būti žemyn palenkęs galvos (tarp jo smakriuko ir krūtinės turėtų būti dviejų pirštų tarpas), įsispraudęs jums į pažastį ar pasislėpęs po drabužių klostėmis. Kūdikis prigludęs. Tinkamai sureguliuota nešioklė turi prilaikyti kūdikį tarsi mamos rankos, t.y. kūdikis turi būti apgaubtas ir priglaustas, tačiau neprispaustas. Perdėm susiveržus nešioklę nepavyks išlaikyti varliuko pozos, kūdikio nugarytė ir kojos nenatūraliai išsities. O jeigu nešioklė bus per laisva, kūdikis gali išslysti. Kūdikis yra nešioklės centre. Prilaikoma naujagimio arba mažo kūdikio galva. Jeigu naujagimis ar kūdikis dar nenulaiko galvytės, tą turi padaryti nešioklės konstrukcija, t.y. Nešiojant veidu į pasaulį atsuktą kūdikį nepavyksta užtikrinti jo fizinei raidai palankiausios padėties, t.y. Veidu į pasaulį atsuktas kūdikis nugara remiasi į nešiotoją, tad jo stuburas išsitiesina ir nėra išlaikomas kūdikiui natūralus C formos linkis. Veidu į pasaulį esantis kūdikis labai stipriai stimuliuojamas, o perdėta stimuliacija kūdikį labai greitai išvargina. Rekomendacijos, kiek laiko kūdikis gali išbūti nešioklėje yra skirtingos. Karšta oda, įraudę žandai ir paraudusi oda, suprakaitavusi galvytę, sušlapę plaukai, irzlumas arba atvirkščiai, vangumas parodo, kad kūdikis perkaito. Jeigu pastebite šiuos simptomus, būtinai nedelsiant ištraukite kūdikį iš nešioklės! Kitas svarbus aspektas į kurį reikėtų atsižvelgti - šliaužtinukai arba kelnės su uždaromis pėdutėmis. Padidėjęs arba sumažėjęs kūdikio raumenų tonusas. Nepatogi, netaisyklinga padėtis. Labai svarbu, kad kūdikis nešioklėje būtų ergonomiškoje, patogioje ir natūralioje padėtyje. Pirmuosius kartus kūdikį į nešioklę dėkite prieš veidrodį, pakvieskite į pagalbą kitą suaugusįjį. Netinkama kūdikio arba mamos apranga. Nešioklėje prie mamos prigludusiam kūdikiui gali būti karšta, tad renkite jį lengvesniais drabužėliais. Kita dažnai pasitaikanti problema - susisukusios ir spaudžiančios mamos ar kūdikio drabužių klostės, tad įsitikinkite, kad tiek jūsų, tiek kūdikio drabužiai pakankamai prigludę. Nepatenkinti fiziologiniai poreikiai. Neįprasta padėtis. Jeigu kūdikis dažniausiai buvo nešiojamas paguldytas glėbyje, tigriuko ar kita panašia poza, atsisukti veidu į mamos ar tėčio krūtinę gali būti perdėm neįprasta. Pradėkite pratinti kūdikį prie šios pozos be nešioklės, t.y. Statiška padėtis. Įsidėję kūdikį į nešioklę judėkite, vaikščiokite, siūbuokite - retas kūdikis mėgsta būti nešioklėje, jeigu tėvai nejuda. Mamos ar tėčio stresas. Pirmieji bandymai naudoti nešioklę (ypač jeigu rišatės vaikjuostę) gali kelti nemenką stresą, kurį kūdikis, žinoma, jaučia.

tags: #kudikio #nesiojimo #padetys

• Tortai vaikams Rimi
• Kaip suprasti, kad kūdikis viduriuoja?
• Informacija apie gyvūnų globos fondus
• Kaip pradėti skaityti vaikams
• Kino teatrų bilietai vaikams