Nėštumas - pats gražiausias, bet ir pats jautriausias laikas, kai moterys labai išgyvena dėl mažiausių nukrypimų nuo normos. Daugybė nėščių moterų nerimauja, ar vaikas gims sveikas, ar neturės įgimtų ligų, vystymosi sutrikimų. Dėl šios priežasties verta atlikti rekomenduojamas ultragarsines patikras 11-14 ir 18-20 nėštumo savaitę. Šiuolaikinė medicina turi galimybes esant tam tikroms būklėms gydyti ir net operuoti vaisių mamos gimdoje. Jei moteris nepriklauso aukštos rizikos grupei, vaisiaus vystymosi sutrikimų pasitaiko itin retai.
Vaisiaus judesiai - vienas iš svarbiausių kriterijų, rodančių vaikelio sveikatą ir gerą savijautą motinos įsčiose. Nuo kada pradeda jaustis kūdikio judesiai? Dauguma moterų pirmuosius vaisiaus judesius pajunta tarp 16-24 nėštumo savaitės. Pirmą kartą nėščios moterys juos dažnai pastebi kiek vėliau (apie 20-22 savaitę). Vėlesnėse nėštumo savaitėse (nuo 28 savaitės) kūdikio judesius reikėtų jausti kasdien - jie tampa stipresni ir labiau reguliariai kartojasi.
Pirmieji judesiai yra chaotiški ir nežymūs. Moterys sako besijaučiančios taip, lyg pilve plaukiotų žuvis ir savo sparnais plasnotų drugelis. Vėliau judesiai tampa energingesni. Moterys junta, kaip vaikas verčiasi ir sukasi visu kūnu, kaip ištiesia koją ar ranką. Kartais jaučiami „žagsėjimo“ judesiai, kurie yra pulsuojantys, monotoniški, ritmiški ir pasikartojantys. „Žagsulys“ trunka kelias minutes, jį moteris dažniausiai jaučia pilvo apačioje.
Pirmą kartą nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę. Vaikelis gimdoje spurda nuolat, tiesiog iš pradžių tie judesiai labai nestiprūs, todėl nejuntami, vėliau kyla neaiškumų ar tai ne oras keliauja žarnynu. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę. Didesnės įtakos pajutimui turi placentos vieta. Jei ji prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje - judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau. Bet kokiu atveju, iki 25-tosios savaitės „laukti“ judesių yra normalu.
Ką lemia, kad antrakartės judesius pajunta anksčiau? Pagrindinė priežastis - pakartotinai besilaukianti moteris jau yra patyrusi, kaip jaučiami vaisiaus judesiai, todėl tiesiog anksčiau sugeba juos atskirti nuo žarnyno veiklos. Tikėtina, kad ir po ilgos pertraukos pakartotinai besilaukianti moteris vaisiaus judesius pajus anksčiau, nei besilaukdama pirmąjį kartą. Lieknos moterys judesius pajunta anksčiau nei apkūnios? Jei placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje arba moteris turi antsvorio, vaisiaus judesiai gali būti jaučiami silpniau ir identifikuojami vėliau. Taip pat įtakos turi ir moters gyvenimo tempas - norint pajusti pirmuosius judesius kartais tenka skirti laiko ir susikoncentruoti tik į tai.
Vaisiaus judesių laiko juosta
- Apytiksliai 12 nėštumo savaitę vaisius ima aiškiai judinti rankas ir kojas, tačiau judesiai dažniausiai yra per silpni, kad būtų juntami.
- Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus kaip drugelio sparnų plasnojimas judesius. Dauguma juos painioja su dujų judėjimu žarnyne.
- Nuo 20 savaitės dauguma moterų aiškiai skiria sustiprėjusius vaisiaus judesius nuo virškinimo procesų.
- 24 savaitę galima suprasti, kada vaisius žagsi (žagsėjimas skaičiuojant judesius neturėtų būti vertinamas).
- Nuo 28 savaitės vaisius juda daug. Kai kurie judesiai gali būti tikrai stiprūs.
- 36 savaitę gimdoje vietos vis mažiau, todėl judesiai šiek tiek sulėtėja, tampa panašesni į rąžymąsi, nei į aerobiką. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą - būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką.
Kai kurioms moterims dar iki gimdymo ima skirtis skaidrus ar net ryškiai geltonas, tirštas, lipnus priešpienis, visiškai nepanašus į pieną. Tačiau tai yra vitaminų ir maisto medžiagų „bomba“ naujagimiui, kurio skrandukas vos vyšnios dydžio!
Kai laukiates kūdikio, vienas maloniausių nėštumo momentų - jausti mažylio judesius. Tai ne tik stebuklingas ryšio su kūdikiu ženklas, bet ir svarbus signalas, rodantis, kad jis auga ir vystosi. Todėl nenuostabu, kad staiga sumažėję ar visai dingę judesiai gali sukelti nerimą. Svarbiausia - nepanikuoti. Priežasčių gali būti daug, ir dažniausiai jos yra visiškai nepavojingos. Visgi svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją ir ką galite padaryti pati, kad paskatintumėte mažylį judėti.
Kodėl kartais nejaučiame judesių? Galimos priežastys:
- Kūdikis miega - vaisius gali turėti savo miego ciklus, kurie trunka apie 20-40 minučių.
- Jūsų dėmesys nukreiptas kitur - jei esate užsiėmusi ar judate, galite tiesiog nepastebėti švelnių spyrimų.
- Placentos vieta - priekinė placenta (esančios gimdos priekyje) gali „sugerti“ judesius, todėl jie tampa sunkiau jaučiami.
- Nėštumo pradžia - ankstyvose savaitėse judesiai dar nėra reguliarūs.
Vis dėlto, jei judesių nesijaučia ilgiau nei įprastai arba pastebite žymų jų sumažėjimą, reikėtų kreiptis į gydytoją ar akušerę - ypač jei esate po 28 savaitės.
Kineziterapeuto patarimai, kaip padėti kūdikiui apsiversti
5 būdai, kaip paskatinti kūdikį judėti
- Suvalgykite lengvą užkandį arba išgerkite stiklinę šalto vandens. Kartais kūdikiai reaguoja į pakitusią gliukozės koncentraciją kraujyje. Bananas, obuolys ar natūralios sultys gali paskatinti mažylį sujudėti. Taip pat padeda šaltas vanduo - temperatūros pokytis dažnai paskatina reakciją.
- Atsigulkite ant kairiojo šono ir susikoncentruokite. Tai geriausia padėtis stebėti judesius, nes pagerėja kraujotaka gimdoje. Atsigulkite tylioje aplinkoje, užsimerkite, padėkite ranką ant pilvo ir susitelkite į pojūčius. Daugelis mamų sako, kad po kelių minučių kūdikis pradeda judėti.
- Paleiskite muziką ar kalbėkite su kūdikiu. Kūdikiai reaguoja į garsus jau nuo 20 nėštumo savaitės. Paleiskite ramią muziką arba savo balsu švelniai kalbėkite su mažyliu. Kai kurios mamos pasakoja, kad kūdikis „atsiliepia“ į pažįstamą tėčio balsą ar mėgstamą melodiją.
- Lengvai palieskite pilvą ar pasikeiskite kūno padėtį. Pakeitus padėtį - pavyzdžiui, atsistojus ar pasisukus - galite paskatinti kūdikį reaguoti. Švelnūs prisilietimai prie pilvo taip pat padeda sukurti ryšį ir paskatinti mažylio reakciją.
- Užsiimkite kvėpavimo pratimais ar lengvu tempimu. Trumpa sąmoningo kvėpavimo sesija ar švelnus tempimo pratimas gali paskatinti vaisiaus aktyvumą.
Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas, kuriomis vaisius paprastai būna aktyvus, nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių.
Jei ir tada judesių suskaičiuosite mažiau arba pastebėsite, kad vaisius neįprastai ramus, skubiai kreipkitės į prižiūrintį mediką, gali tekti paklausyti vaiko širdutės.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
- Suskaičiuojate mažiau nei 10 judesių per 2 val., kuriomis vaisius dažniausiai būna aktyvus.
- Nejaučiate judesių iš viso - gali būti, kad sutriko placentos funkcija ir vaisius negauna deguonies ir maisto medžiagų.
- Judesiai pasikeičia drastiškai - tampa labai dažni ir intensyvūs, arba atvirkščiai - reti ir silpni.
Dėl kokių priežasčių judesiai gali sulėtėti, dingti? Pavojingiausia judesių sumažėjimo priežastis - deguonies trūkumas vaisiui. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių ir gali tekti gimdyti anksčiau, kad būtų išvengta tolimesnių komplikacijų.
Po 36 savaitės stipriai sumažėja vietos gimdoje staigiems spyriams ar vartymuisi. Tai nereiškia, kad judesių sumažėja, jie tiesiog tampa ne tokie staigūs, primena rąžymąsi. Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas. Kai kurie vaikučiai miega beveik visa dieną ir atsibunda tik tada, kai mama nurimsta ir atsigula miegoti, kiti, atrodo, juda nuolat. Vaisius gimdoje miega vidutiniškai 17 val. per parą, dažniausiai po 40-50 min. vieną kartą. Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20-75 min. vieną metą, todėl aišku, kad nejausti nuolatinių judesių yra normalu.
Gydytojai pataria pedantiškai vaisiaus judesius skaičiuoti nuo 30 savaitės. Kaip skaičiuoti, pamokys ginekologas. Yra keli būdai, kaip skaičiuoti judesius. Vienas vadinasi „skaičiuok iki dešimties“. Tai pati paprasčiausia metodika. Moteris turi pasirinkti jai patogų laiką, kai kiekvieną dieną „įsiklausys“ į vaikutį. Kai pajunta dešimtą „spyrį“, tą dieną judesių gali nebeskaičiuoti.
Kitas judesių skaičiavimo būdas - skaičiavimas gulint ant kairiojo šono. Kasdieną tuo pačiu metu reikia atsigulti ant kairiojo šono ir pasistengti visiškai atsipalaiduoti. Puikus laikas - rytas, kai žadintuvui neskambėjus dar vartomės lovoje. Skaičiuojant reikėtų vaikutį truputį provokuoti: glostyti pilvą, su mažyliu kalbėtis. Jei per pirmas 30 minučių pajusite daugiau nei 5 judesius, daugiau galite neskaičiuoti. Jei pajutote mažiau nei 5 judesius, skaičiuokite iki valandos.
Vaisiaus judesiai - įvairūs kūdikio, esančio motinos įsčiose, judesiai, kuriuos sukelia vaisiaus raumenų susitraukimai. Moteris pajunta vaisiaus judesius apie 20 nėštumo savaitę. Jei moteris nėščia jau nebe pirma kartą, vaisiaus judesius gali pajusti jau 18 nėštumo savaitę. Vaisiaus judesiai yra vienas iš kriterijų, gimdymo datai nustatyti. Jei moteris nėščia pirmą kartą, ji prie tos dienos, kai pirmą kartą pajuto vaisiaus judesius, turėtų pridėti 20 savaičių, o antrojo ir trečiojo nėštumų metu - 22 savaites. Nuo 24-25 nėštumo savaitės kūdikis juda gan aktyviai ir per valandą gali sujudėti nuo 10 iki 15 kartų. Jeigu jis nejuda 3 ir ilgiau valandų gali būti, jog jis tiesiog užmigo. Skubiai reikia kreiptis į gydymo įstaigą, jeigu vaisiaus judesių nejaučiate ilgiau kaip 12 valandų.
Jeigu vaisiaus judesiai staiga tapo labai stiprūs ir skausmingi- tai gali būti požymis, jog jam trūksta deguonies. Tai gali būti todėl, jog mama atsigulė nepatogioje padėtyje, pernelyg ilgai guli ant nugaros ar pernelyg ilgai sėdi vienoje padėtyje. Pirmiausia reikia pakeisti savo padėtį.
Atliekamas įtariant deguonies trūkumą. Jį turėtų atlikti kiekviena nėščioji nuo 28 nėštumo savaitės. Dienos bėgyje yra skaičiuojami vaisiaus judesiai. Normos atveju, vaisiaus judesių padažnėja prieš vakarą. Daugiausiai vaisius juda nuo 24 iki 32 nėštumo savaitės. Tiksliausias yra kardiotokografinis tyrimas. Jo metu yra fiksuojami vaisiaus širdelės tonai ir jo judesiai. Mama turi paspausti mygtuką, kai jaučia vaisiaus judesį. Jeigu kūdikis juda ir judesių metu jo širdelės tonai stiprėja- vadinasi viskas normalu.
Vaisiaus judesiai pradeda stiprėti maždaug 24 nėštumo savaitę. Tai reiškia, jog kūdikis greitai auga. Maždaug 32 nėštumo savaitę jo judesiai šiek tiek susilpnėja. Kūdikis jau yra pakankamai didelis ir jam mamos gimdoje yra ankštoka. Dažniausiai jis būna aktyvus apie 2 valandas, o po to judesiai šiek tiek susilpnėja. Būna ir taip, kad kūdikis daugiau juda naktį kai mama guli ramiai ir nori pamiegoti. Tai yra normalu.
Vaisiaus judesių sumažėjimas gali būti fiziologinis, t.y. Netruksite pastebėti vaisiaus aktyvumo cikliškumą - daugelis besivystančių mažylių yra aktyvesni tam tikru paros metu. Vis tik, staigus ir labai didelis vaisiaus judesių padidėjimas gali būti siejamas su patologinėmis vaisiaus būklėmis, pavyzdžiui, su virkštele susijusiomis komplikacijomis, placentos atšoka ir kt.
Sveikas vaisius 30-40 gestacijos savaitę būna labai aktyvus: čiulpia nykštį, čiumpa rankomis ir kojomis, būdingi ritmiški krūtinės ląstos judesiai. Nėščioji turi atsigulti ant kairio šono, atsipalaiduoti. Skaičiuoti geriausia tuo pačiu paros metu. Jei per valandą nėščioji suskaičiuoja mažiau nei penkis vaisiaus judesius, skaičiavimą reikia pratęsti iki dviejų valandų. Skaičiuojant ir registruojant vaisiaus judesius, reikia įvertinti tai, kad sveiko vaisiaus ramaus miego periodas kaitaliojasi su aktyvumo periodu, ir jų trukmė ilgėja, didėjant nėštumo laikotarpiui. Išnešioto vaisiaus ramaus miego periodai, trunkantys 20-60 minučių, kaitaliojasi su kūno aktyvumo protrūkiais, trunkančiais 6-15 minučių.
Nestresinis testas pagrįstas širdies ritmo reakcija į judesius. Kai vaisius juda, širdies ritmas pagreitėja (akceleracija), tai geras vaisiaus būklės požymis. Moteriai gulinčiai ant šono pritvirtinami davikliai ir užrašoma kardiotograma. Vaisiaus judrumą galima sužadinti akustine stimuliacija. Stebima, ar vaikui judant, užrašoma kardiotogramoje akceleracijos. Nestresinis testas yra normalus, kai per 20 min. užrašomos ne mažiau kaip dvi akceleracijos, kurių amplitudė 15 k./min., o trukmė - 15 sek. Nestresinis testas nėra normalus, kai per 40 min. užrašomos mažiau kaip 2 minėtos trukmės ir amplitudės akceleracijos.
Kai kurie judesiai gali būti tikrai stiprūs. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą - būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą - būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką.
Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20-75 min. vieną metą, todėl aišku, kad nejausti nuolatinių judesių yra normalu. Jeigu echoskopijos metu matosi, kad vaisius labai spurda ir juda, ar tai gerai? Nėra mokslinių tyrimų, kurie akivaizdžiai teigtų apie ultragarso bangų žalingą poveikį vaisiui. Tačiau žinoma, kad jos sukuria šilumą, todėl laikant daviklį vienoje vietoje ilgiau - gali pradėti šilti ir vaisiaus vandenys. Vis dėlto rekomenduojama nepiktnaudžiauti ir atlikti tik būtinąsias ultragarsines patikras (Lietuvoje rekomenduojama 11-14 ir 18-21 nėštumo savaitę). Ypač nerekomenduojama pramoginiais tikslais atliekama 3D/4D ultragarsinė apžiūra.
Nėra kuo džiaugtis, jei ultragarso patikros metu pastebite, kad vaisius čiulpia nykštį - tai rodo padidėjusį raumenų tonusą, t. y. vaikelis yra įsitempęs. Gerai besijaučiantis vaisius „plaukioja“ sulenktomis, tačiau atpalaiduotomis galūnėmis.
Vaisiaus judesių sumažėjimas gali būti fiziologinis, t.y. Netruksite pastebėti vaisiaus aktyvumo cikliškumą - daugelis besivystančių mažylių yra aktyvesni tam tikru paros metu. Vis tik, staigus ir labai didelis vaisiaus judesių padidėjimas gali būti siejamas su patologinėmis vaisiaus būklėmis, pavyzdžiui, su virkštele susijusiomis komplikacijomis, placentos atšoka ir kt.
Vaisiaus judesių stebėjimas ir fiksavimas yra seniausia ir pagrindinė vaisiaus stebėjimo forma. Įprastai jau nuo antrojo nėštumo trimestro kiekvieno vizito metu gydytojas paklaus, ar jaučiate vaisiaus judesius.
Vaisiaus judesių gali sumažėti po intensyvesnio mamos fizinio krūvio. Lytiniai santykiai. Vaisius įsčiose po sekso kaip tik gali suaktyvėti, bet didžioji dalis vaikelių dėl ritmiškų gimdos susitraukimų, lydimų orgazmo, kaip tik užmiega.
Vaisiaus dydis. Įvairios patologinės būklės nėtumo metu. Įvairios placentos anomalijos: placenta ne visuomet funkcionuoja taip, kaip turėtų. Mažas vaisiaus vandenų kiekis. Ši patologija pasitaiko maždaug 4 proc. nėštumų. Vaisiaus vandenų kiekiui sumažėjus, nejaučiama jokių simptomų, išskyrus vienintelį - itin ženklų vaisiaus aktyvumo sumažėjimą. Didelis vaisiaus vandenų kiekis. Patologija diagnozuojama apie 1 proc. nėštumų. Pagrindinės priežastys - netinkamai gydomas gestacinis (nėščiųjų) diabetas, daugiavaisis nėštumas. Vaisiaus hipoksija. Prieš gimdymą arba jo metu gali sutrikti kūdikio aprūpinimas deguonimi. Dėl to smarkiai ir staiga sulėtėja vaisiaus judesiai. Vaisiaus žūtis. Idealiu atveju per 2 valandas turėtumėte pajusti maždaug 10 vaisiaus judesių, bet jei mažylis nepasiekia šio „normatyvo“, viskas gerai.
Vaisiaus judesiai - tai nepažeistos vaiko centrinės nervų sistemos kriterijus. Pakankami vaisiaus judesiai - centrinė nervų sistema yra pakankamai aprūpinta deguonimi.
