Kelionės - tai ne tik malonūs įspūdžiai ir poilsis, bet ir galimybė susipažinti su naujomis vietomis bei kultūromis. Tačiau kartu su atostogų džiaugsmu gali ateiti ir nemalonūs negalavimai, ypač jei keliaujate į egzotiškas šalis. Vienas dažniausių negalavimų, su kuriuo susiduria keliautojai, yra vadinamasis keliautojų viduriavimas. Jo tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių: lankomos šalies, keliautojo elgesio, higieninių įpročių, organizmo savybių ir imuniteto.
Dažniausiai suviduriuojama atostogaujant Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose ar Lotynų Amerikoje. Kitokia aplinka, neįprastas maistas ir vandens sudėtis lemia žarnyno mikrobiotos pokyčius, todėl viršutiniame virškinimo trakte atsiranda neįprastos bakterijos.
Keliautojų viduriavimo priežastys ir simptomai
Keliautojų viduriavimas dažnai susijęs su infekcija, kurią gali sukelti bakterijos, tokios kaip E. coli, kampilobakterijos, šigelės ar salmonelės. Pagrindinis šių mikroorganizmų šaltinis - nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, nenulupti vaisiai, užterštos daržovės ir vanduo. Infekcija į organizmą patenka su netinkamai laikomais maisto produktais (kiaušiniais, nepasterizuotu pienu ar jo produktais, ledais, konditerijos gaminiais su kremu, padažais) arba geriamu vandeniu su ledo kubeliais, pagamintais iš čiaupo vandens. Infekcija taip pat perduodama per kontaktą su sergančiuoju, jei nesilaikoma higienos taisyklių.
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vietą, kurioje atostogaujame, bet ir į viešbučio lygį. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika susirgti mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose ar vietinių prekeivių parduotuvėlėse bei kioskeliuose.
Patekę į virškinamąjį traktą, infekcijos sukėlėjai dauginasi, išskiria toksinus ir sukelia žarnyno infekciją. Kartu su staiga prasidėjusiu viduriavimu atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, gali pakilti temperatūra. Tuštinamasi daugiau nei 3 kartus per dieną, išmatose gali atsirasti kraujo priemaišų, kai kurie suserga ir vemia. Gali kamuoti nesuvaldomas noras tuštintis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Šios bėdos sukelia daug nepatogumų kelionėje.
Kaip apsisaugoti nuo keliautojų viduriavimo?
Pagrindinės keliautojų viduriavimo prevencijos priemonės - asmeninė higiena ir maisto produktų saugumas.
- Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas su muilu arba naudokite antiseptiką.
- Atidžiai patikrinkite maisto produktų galiojimo laiką, nerizikuokite, jeigu jis pasibaigęs.
- Rinkitės gerai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį.
- Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje.
- Būkite atsargūs rinkdamiesi maitinimo įstaigas išvykoje, venkite gatvėje parduodamo maisto.
- Rizikuojate užkandinėse ir kioskuose valgydami net vaisius bei daržoves, kurie parduodami nulupti ir supjaustyti.
- Norėdami paragauti vietinės virtuvės patiekalą, rinkitės pagamintą aukštoje temperatūroje.
Viena iš svarbių prevencinių priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo arba jį sušvelninti - probiotikai. Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.
Ką daryti susirgus?
Viduriuojant rekomenduojama laikytis švelnios dietos, vengiant sunkiai virškinamų, riebių, aštrių, sūrių, keptų riebaluose patiekalų, konservuotų, rūkytų maisto produktų. Viduriuojant netenkama skysčių ir organizmas gali dehidratuoti. Ši bėda ypač greitai ištinka vaikus, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą. Taigi, vienas iš svarbiausių tikslų viduriuojant - atkurti vandens bei druskų pusiausvyrą. Todėl reikia gerti daug skysčių: tinka vanduo, natūralus sultinys, pasaldinta arbata, vaisių sultys.
Keliautojų viduriavimas paprastai praeina nesunkiai, tačiau infekcinė liga gali išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą arba reaktyvųjį artritą. Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelia disbiozę. Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.
Vienas iš probiotinių preparatų - Saccharomyces boulardii, pagamintas iš mieliagrybio, kuris palaiko sveiką bakterijų balansą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir jų toksinų poveikį. Šis mieliagrybis atsparus skrandžio rūgštims, todėl veikia efektyviai.
Vaistinėlė kelionėje
Keliaujant, ypač su vaikais, būtina pasirūpinti kelionine vaistinėlę. Joje turėtų būti:
- Antiseptinių servetėlių.
- Vaistų nuo vėmimo.
- Termometrą (geriau - elektroninį).
- Vandeniui atsparų baktericidinį pleistrą (įvairaus dydžio).
- Binto (įprasto, sterilaus ir elastinio).
- Tepalo nudegus saulėje.
- Vaistų nuo viduriavimo ir žarnyno infekcijos.
- Vaikams skirtų priešuždegiminių vaistų nuo skausmo ir karščiavimo.
- Vaistų nuo peršalimo.
- Antihistamininių preparatų (pasitarus su gydytoju ar vaistininku).
Nors kūdikis, ypač pirmaisiais mėnesiais, atrodo trapus ir kelionėms nepasirengęs, tinkamas pasiruošimas užtikrina saugumą. Nuo kelionių pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį dauguma gydytojų rekomenduoja susilaikyti, nes kūdikiui reikia laiko atsigauti nuo gimdymo metu ir po jo patirto streso, apsiprasti su nauja aplinka ir įeiti į kitą gyvenimo ritmą. Jei keliausite lėktuvu, išsiaiškinkite kelionės sąlygas, nes avialinijos turi ribojimą minimaliam kūdikio amžiui.
Svarbu nepamiršti, kad imunitetas - tai ilgas ir sudėtingas procesas, o šaltuoju sezonu vaikai vis tiek gali sirgti. Imuninė sistema pilnai susiformuoja tik apie dvyliktus gyvenimo metus. Medicinos specialistų teigimu, normalu, jei vaikas infekcinėmis ligomis, kurias lydi aukšta temperatūra, per metus serga 6-8 kartus. Tačiau jei vaikas serga daugiau nei aštuonis kartus per metus, arba serga rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, būtina kreiptis į gydytoją.
tags: #kudikio #imunitetas #kelionese
