Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas pokyčių ir rūpesčių, ypač susijusių su sveikata. Vartojimas nėštumo metu, tiek vaistų, tiek maisto papildų, kelia daug klausimų: kas saugu, o kas gali neigiamai atsiliepti mamos ir būsimo kūdikio sveikatai? Atsakymai į šiuos klausimus yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užtikrinti sklandų nėštumą ir gimus sveiką kūdikį.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Nėštumo metu bet koks vaistas gali turėti įtakos ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai, todėl vaistų vartojimas turėtų būti itin atsakingas. Svarbu suprasti, kad etiniais sumetimais nėščiosios nedalyvauja vaistinių preparatų bandymuose, kur nustatoma jų saugumas, taigi apie šalutinį poveikį nėščiosios ar vaisiaus sveikatai žinoma ne visada pakankamai.
Skausmo malšinimas ir uždegimo mažinimas
Jei nėštumo metu kamuoja skausmas, rekomenduojama rinktis saugesnius vaistus. Visų pasaulio medikų patarimu, aspiriną reikėtų keisti paracetamoliu (tailenoliu), kuris šiuo gyvenimo etapu laikomas saugesniu pasirinkimu.
Aspirinas, kaip ir daugelis kitų nesteroidinių priešuždegiminių preparatų, nėštumo metu paprastai nerekomenduojamas. Tačiau esama atvejų, kai jo vartojimas yra būtinas, tačiau tuomet skiriamos labai mažos dozės, o pacientė atidžiai stebima kardiologo ir ginekologo.
Tyrimai, apimantys didelį skaičių nėštumo atvejų, vertino įvairių analgetikų (paracetamolio, aspirino, ibuprofeno, diklofenako, naprokseno) poveikį. Nors kai kurie vaistai, kaip ibuprofenas ar aspirinas, gali didinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką, visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl rizikos ir naudos santykio bei saugių skausmo valdymo būdų.
Antibiotikų vartojimas
Antibiotikų vartojimas nėštumo metu yra galimas, tačiau visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Pirmąjį nėštumo trimestrą antibiotikų vartojimo reikėtų vengti, nes jie gali didinti persileidimo tikimybę.
Alergijos ir sloga
Daugeliui moterų nėštumo metu paaštrėja alerginės reakcijos. Nors geriausia vengti antialerginių preparatų, jei tik įmanoma, kartais pati alerginė reakcija gali būti pavojingesnė nei vaistas. Tokiu atveju, esant alerginei slogai, galima rinktis švelnesnius vaistus, pavyzdžiui, nosies lašus.
Bendras principas - visus medikamentus saugiau vartoti po pirmojo nėštumo trimestro, kai vaisius yra labiau susiformavęs.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas yra dažna nėščiųjų problema, kartais susijusi su geležies turinčių vitaminų vartojimu. Pirmiausia reikėtų pasitelkti natūralias priemones: gerti daugiau vandens, valgyti daug skaidulų turinčių produktų. Jei šios priemonės nepadeda, galima pamėginti vartoti dokuzatą. Stipresni stimuliatoriai gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
Peršalimo ligos
Peršalimo ligų atveju rekomenduojama imtis laiko patikrintų priemonių: poilsis, švelnaus poveikio nosies lašai, skalavimas šiltu sodos ir druskos tirpalu, arbata su pienu ir medumi. Saugiausiu vaistu laikomas paracetamolis, ypač jei kamuoja galvos skausmai ar aukšta temperatūra. Kiti preparatai - tik pasikonsultavus su gydytoju.
Kitos sveikatos problemos
Jei nėštumo metu kyla kitų sveikatos problemų, visų pirma pasiteiraukite gydytojo, kaip jas įveikti. Pavyzdžiui, populiarių migdomųjų vaistų vartojimas gali būti pavojingas, nes jų pėdsakų aptinkama virkštelėje, o tai reiškia, kad vaistas patenka į kūdikio kraujotaką.
Vitaminų ir maistinių medžiagų svarba nėštumo metu
Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra ypač svarbus nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik motinai, bet ir augančiam vaisiui. Padidėjęs poreikis tenkinamas subalansuota mityba, tačiau kartais gali prireikti ir maisto papildų.
Folio rūgštis (vitaminas B9)
Folio rūgštis yra viena svarbiausių maisto papildų planuojant nėštumą ir jo metu. Ji mažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką. Rekomenduojama vartoti 400-600 mcg per parą, pradedant likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsiant iki antrojo trimestro pabaigos.
Kiti B grupės vitaminai
B grupės vitaminai svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. Jų pakankamą kiekį galima gauti su maistu (alaus mielės, lapinės daržovės, mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas).
Vitaminas D
Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. Rekomenduojama paros dozė - 10 mcg (400 TV), tačiau svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualios dozės.
Kalcis
Kalcis reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi ir dantų užuomazgoms. Rekomenduojama paros norma - 1100 mg.
Magnis
Magnio trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. Jo gausu grūdų produktuose, žalialapiuose augaluose, jūros gėrybėse, riešutuose.
Vitaminas C
Vitaminas C stiprina imunitetą ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą. Nėščiosioms rekomenduojama paros dozė - apie 100 mg. Perteklius gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, rėmenį.
Vitaminas A
Vitaminas A svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi. Tačiau per didelis jo kiekis gali sukelti apsigimimus. Rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis.
Vitaminas E
Vitaminas E yra stiprus antioksidantas, saugantis ląstelių membranas. Jo trūkumas gali sukelti persileidimus.
Omega-3 riebalų rūgštys (DHA)
DHA yra svarbi medžiaga, dalyvaujanti formuojantis smegenų žievei. Tinkamos dozės (500 mg) gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja, ypač antroje pusėje. Jos trūkumas gali lemti mažakraujystę. Rekomenduojama vartoti geležies turintį maistą ir, esant reikalui, geležies preparatus.
Jodas
Jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai, kurie yra svarbūs vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai. Rekomenduojama vartoti 150-250 µg jodo kasdien.
Medžiagos, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis ir rūkymas. Taip pat reikėtų vengti tam tikrų maisto produktų ir didelių dozių kai kurių vitaminų.
Alkoholis
Nėštumo metu alkoholinių gėrimų vartoti visiškai nerekomenduojama. Alkoholis priklauso teratogenų kategorijai, t. y., aplinkos veiksniams, kurie yra labai pavojingi besivystančiam embrionui. Jis lengvai pereina placentą ir gali sutrikdyti įvairių vaisiaus organų raidą, sukelti vaisiaus alkoholio sindromą (VAS), kuriam būdingi dauginiai raidos defektai.
Rūkymas
Rūkymas nėštumo metu didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo, placentos atsiskyrimo riziką, sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą ir gali lemti kvėpavimo bei širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimus.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti
Reikėtų vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių, kad išvengtumėte apsinuodijimo maistu (pvz., salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės). Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių su dideliu gyvsidabrio kiekiu, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
Vaistažolės ir papildai
Nors kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, imbieras, gali būti saugios ir efektyvios pykinimui mažinti, daugelis kitų gali pakenkti. Svarbu riboti tokių vaistažolių kaip alijošius, ginkmedis, nakviša, šalavijas, saldymedis, sena vartojimą. Visada pasitarkite su gydytoju prieš vartodami bet kokius vaistažolių preparatus.
Vitaminas A
Nors vitaminas A svarbus, jo perteklius (ypač vitamino A forma retinolis) gali sukelti apsigimimus. Rekomenduojama neviršyti 8 000 TV per parą.
Kofeinas
Leistina paros kofeino norma nėščiosioms neturėtų viršyti 200 mg (maždaug 1-2 puodeliai kavos). Kofeino taip pat yra arbatoje, šokolade. Didelis jo kiekis gali padidinti persileidimo riziką.
Gyvensenos pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas reikalauja ne tik mitybos, bet ir gyvensenos pokyčių. Saikingas fizinis aktyvumas, tinkama higiena ir kokybiškas poilsis yra labai svarbūs.
Fizinis aktyvumas
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Rekomenduojami Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas. Svarbu vengti per didelio fizinio krūvio, perkaitimo ir pratimų, kai gulima ant nugaros po 16 nėštumo savaičių.
Kelionės
Saugiausia keliauti antruoju nėštumo trimestru. Prieš kelionę būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Ilgi skrydžiai gali didinti giliųjų kojų venų trombozės riziką, todėl rekomenduojama dėvėti kompresines kojines ir judėti.
Saulė ir karštis
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu vengti perkaitimo ir tiesioginių saulės spindulių kaitriausiomis valandomis. Nėščiosioms negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.
Miego kokybė
Sutrikęs miegas yra dažnas nusiskundimas. Rekomenduojama laikytis režimo, vengti stimuliuojančių veiklų prieš miegą, pasirūpinti vėsiu ir gaiviu oru miegamajame.
Emocinė būklė
Nėštumas gali sukelti emocinius svyravimus. Svarbu rasti laiko atsipalaidavimo būdams, tokiems kaip muzika, meditacija, joga, bendravimas su artimaisiais. Jei kyla abejonių dėl emocinės sveikatos, būtina kreiptis į gydytoją.
Psichologas apie pažinčių programėles: nereikia savo sėkmės matuoti pagal algoritmą
Apibendrinant, nėštumo metu svarbu atidžiai rinktis vartojamus vaistus, vitaminus ir maisto produktus, atsižvelgiant į jų saugumą mamai ir vaisiui. Konsultacijos su gydytoju, sveika mityba ir tinkama gyvensena yra kertiniai veiksniai, užtikrinantys sveiką nėštumą.
