Kūdikio galvytės sukimas į vieną pusę, dar vadinamas kreivakaklyste, yra gana dažna problema, su kuria susiduria tėvai. Nors iš pradžių gali atrodyti sunkiai pastebima, laiku neatpažinta ir negydoma ji gali tapti akivaizdžia problema, turinčia įtakos vaiko vystymuisi. Svarbu suprasti šios būklės priežastis, mokėti ją atpažinti ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
Kaip pastebėti netaisyklingą galvos padėtį?
Stebėdami naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę. Jeigu kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti. Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių kūdikių kaukolės deformacijos formų yra plokščiagalvystė, kai kūdikio galvytė nuguliama. Labai dažnai tėvai teigia nepastebintys, kad kūdikio galvytė nugulėta, ir tai yra normalu, nes jie nežiūri į savo kūdikį iš tam tikrų kampų. Dauguma tėvų nėra informuojami apie prevenciją ir kaip pastebėti kreivą kūdikio galvytę iki tol, kol nugulėta galvytė tampa problema (apie 4-6 mėnesį). Akivaizdu, kad metas patiems tėvams pradėti rūpintis prevencija ir ankstyvu problemos pastebėjimu.
Norint laiku pastebėti kūdikio galvytės deformaciją, rekomenduojama atlikti kelis paprastus veiksmus:
- Paguldykite kūdikį ant nugaros ir fotografuokite viršugalvį.
- Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite nuo smakro.
- Taip pat rekomenduojame kūdikį fotografuoti šonu.
- Nuotraukoje iš viršaus padalinkite galvytę į keturias dalis dviem stačiai susikertančiomis linijomis: viena nuo nosies iki pakaušio, kita nuo ausies iki ausies. Įvertinkite: a) ar priekiniai kvadratai vienodai pilni? ar galiniai simetriški? b) ar ausys vienoje linijoje?
Šios itin paprastos pozos padės jums laiku pastebėti kūdikio galvytės deformaciją. Žinoma, tai negali atstoti specialisto ar šeimos gydytojo apžiūros, tačiau jūs, tėvai, daugiausia laiko praleidžiate su kūdikiu ir turite realiausius šansus anksti pastebėti pokyčius ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kitas saugus ir itin patikimas būdas stebėti kūdikio galvytę bei įvertinti formos pakitimus yra kraniometras - specialus prietaisas galvos formai matuoti.

Dažniausios kreivakaklystės priežastys
Kreivakaklystė gali būti įgimta (dažniausiai vadinamoji raumeninė) ir įgyta (ją gali sukelti raumens uždegimas, neurologinės bėdos). Naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai pasitaiko raumeninė kreivakaklystė, kurią dažniausiai sukelia dvi priežastys:
- Ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose: Pasitaiko, kad vaisius mamos pilvelyje įsitaiso netaisyklingai ir užspaudžia vieną kaklo raumenų, kurio reikia, kad pasuktų galvą. Tada išsivysto vadinamasis raumens suspaudimo sindromas - vienoje kaklo pusėje raumuo geras, kitoje - trumpesnis ir naujagimis jau gimsta kreivakaklis.
- Sunkus gimdymas: Gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų. Jis gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą. Dažnai ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis. Būna, kad tokį gumbelį pastebi patys tėvai ir sunerimę kreipiasi į gydytoją.
Kitos priežastys:
- Regos sutrikimai: Kreivakaklystę gali paskatinti ir regos sutrikimai, ypač žvairumas. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad kūdikis žvairuoja, ir laiku nepradeda gydyti, kūdikis nuolatos laiko ydingai galvą ir dėl to gali vystytis kreivakaklystė.
- Neurologinės bėdos: Kūdikis dažnai guli susirietęs, o kūno padėtis primena lanko formą. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Taip gulėdamas jis laiko galvytę pakreiptą į vieną pusę ir gali išsivystyti kreivakaklystė, kurios priežastys - neurologinės kilmės.
Būtina nustatyti ne tik kreivakaklystę, bet ir surasti jos priežastį bei ją išgydyti.

Kaip gydoma kreivakaklystė?
Jeigu gimdymo namuose gydytojai pastebėjo kreivakaklystę, naujagimį iškart siunčia pas gydytoją ortopedą, mat gydyti reikia pradėti kuo anksčiau. Kartais kreivakaklystė išsivysto vėliau, todėl jei kyla įtarimų, kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Jeigu kūdikis, kai užmiega, atsiverčia į mėgstamą pusę, matyti nugulėjimas ir šiek tiek galvytės deformacija, svarbu stengtis mažylį kalbinti iš tos pusės, į kurią galvytės sukti jis nenori arba suka rečiau. Visi žaisliukai taip pat turėtų būti jam nepatogioje pusėje. Užmigus mažyliui, pasukite galvytę į tą pusytę, į kurią nemėgsta, ir paremkite, kad miegodamas mažylis negalėtų atsukti galvytės atgal. Paremti galima su voleliu iš rankšluosčio ar kažkokiu kitu minkštu daiktu.
Jeigu kreivakaklystę sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai ji gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kai mažylis miega. Taip pat skiriama gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui.
Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Tačiau jeigu po metų vis dar išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos. Operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Po operacijos ir vėl būtina ortopedinė pagalba bei gydomoji mankšta.
Jeigu raumeninė kreivakaklystė nėra laiku pastebėta arba išgydyta, paprastai atsiranda ir daugiau požymių: veidas atrodo asimetriškas, akys nėra lygiagrečioje linijoje, nes viena veido pusė vystosi greičiau už kitą. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.
Kūdikio galvos traumos ir sukrėsto kūdikio sindromas
Daugelis vaikų neužauga nepatyrę mažesnių ar didesnių galvos traumų. Nors šios traumos sukelia nemažą nerimą tėvams, svarbu žinoti, kad daugelis jų yra lengvos ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Tačiau vis tik reikia elgtis apdairiai.
Įvertinkite vaiko būklę. Uždėkite šaltą kompresą. Jei ant galvos po smūgio atsirado gumbas, paraudimas, pirmiausia ant sumuštos vietos kuo greičiau reikia uždėti šaltą kompresą (pvz., į rankšluostį suvyniotą ledą ar šaldytų maisto produktų pakelį). Jį laikyti reikėtų bent apie 20 minučių. Galite paskambinti vaiką prižiūrinčiam šeimos gydytojui arba pasikonsultuoti telefonu, paskambinę 113.
Bent 24 val. po traumos atidžiai stebėkite vaiką. Po to dar kelias dienas fiksuokite, ar nepasireiškė kokie nors simptomai ar netipinis elgesys. Mitas, kad galvą susimušusiam vaikui negalima leisti miegoti. Atvirkščiai, pirmąsias 24 val. gali būti rekomenduojama vaiką (net ir nakties metu) kas 2-3 val. pažadinti.
Į ligoninę reikėtų vykti, jeigu galvos traumą patyrė jaunesnis nei 6 mėn. kūdikis. Jei vaikas po patirtos galvos traumos prarado sąmonę, nedelsdami skambinkite 112. Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų patyrus galvos traumą - kompiuterinė tomografija.
Sukrėsto kūdikio sindromas yra sunkus smegenų sužalojimas, kurį sukelia stiprus kūdikio purtymas, pažeidžiantis smegenų ląsteles ir neleidžiantis joms gauti pakankamai deguonies. Kadangi sukrėtusio kūdikio sindromas pažeidžia smegenis, išoriniai sužalojimai nesimato. Naujagimių kaklo kaulai ir raumenys yra nepakankamai išvystyti. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėtusio kūdikio sindromo.

Taip pat svarbu pasirūpinti kūdikių saugumu namuose: įrenkite apsauginius vartelius laiptų apačioje ir viršuje, ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas.

