Gyvename tokiu laikotarpiu, kai visų dėmesys krypsta į žmogaus dvasinę kultūrą, kuri gerokai atsilieka nuo šalies techninės ir ekonominės pažangos. Žmonės deda visas pastangas, kad kuo greičiau ir efektyviau būtų pašalintos kliūtys, trukdančios mūsų visuomenės dvasinės kultūros pažangai. Estetika yra labai svarbi mūsų dvasinio gyvenimo dalis. Per amžius sukaupta žmonijos estetinė kultūros patirtis yra neįkainojamas ir nepakeičiamas dvasinės kultūros lobis. Daugelis šios srities tyrinėtojų pabrėžia, kad ypač svarbu ugdyti estetinę kultūrą pradiniame etape - ikimokykliniame amžiuje. Estetinė kultūra formuojasi estetinio auklėjimo procese, vaikų praktinėje estetinėje veikloje. Norint ugdyti estetinę kultūrą, reikia išmokti derinti estetinio auklėjimo teoriją su praktika.
Visi mes žinome, kad reikia ugdyti grožio jausmą, formuoti labai gerą estetinį skonį, mokėjimą suvokti ir vertinti meno kūrinius, istorijos ir architektūros paminklus, gimtojo krašto grožį. Pastaraisiais metais pagausėjo literatūros, kurioje nagrinėjami estetinio auklėjimo klausimai. Todėl atsirado galimybė peržiūrėti tradicinius estetinio vaikų auklėjimo būdus ir metodus ir, remiantis naujaisiais teoriniais teiginiais, juos koreguoti, tobulinti. Labai svarbus klausimas yra vaikų estetinio santykio su dvasinės kultūros vertybėmis (menu, gamta, bendravimu, darbu) ugdymas. Tik estetiniai santykiai auklėjimą gali sieti su visapusišku ir harmoningu asmenybės ugdymu.
Pradėjus dirbti auklėtojos darbą vaikų darželyje, teko pastebėti, kad tipinėse „Vaikų darželių programose“ (pvz. „Vėrinėlis“) tarp ugdymo uždavinių ir tikslų labai akcentuojama dorovinių ir estetinių vaikų santykių su gamta, darbu, žmonėmis, menu, visuomeninio gyvenimo reiškiniais formavimas per įvairiausius užsiėmimus. Man asmeniškai teko susidurti su tuo, kad programose yra nemažai terminų, kurių prasmę reikėtų paaiškinti plačiau, nes ne visos auklėtojos pajėgios jas suprasti teisingai. Kaip parodo praktika, dažnai estetinio auklėjimo sąvoka, tikslai ir uždaviniai, estetinio auklėjimo vaidmuo visapusiškai ugdant vaikus suprantama ne visiškai arba net neteisingai. Ikimokyklinukų pedagogai privalo ne tik tvirtai žinoti, ką jie turi daryti, bet ir suprasti, kodėl ir kaip tai reikia daryti.
Šiame straipsnyje aš tyrinėsiu estetinį vaikų auklėjimą ikimokykliniame amžiuje. Šio darbo tikslas trumpai aptarti estetinio auklėjimo sąvoką, tikslus ir uždavinius bei estetinio santykio struktūros pagrindinius komponentus.
Estetinio auklėjimo samprata ir svarba
Vaikas turi būti estetiškai auklėjamas šeimoje, ikimokyklinėje įstaigoje ir visuomeninėse kultūrinėse įstaigose. J. Morkytė (1991) rašo, kad estetiniu vaikų auklėjimu būtina susirūpinti jau kūdikystėje. Taip teigia auklėjimo menu šalininkai. Prie vaiko lovytės patariama kabinti tik aukšto meninio lygio dailės kūrinius (estetiniam skoniui formuoti), organizuoti linksmą, spalvingą aplinką (dainuoti, žaidinti, kalbinti), kai vaikas paauga pratinti prie konkrečios įvairios (vizualinės, verbalinės, muzikinės, gestų) meninės veiklos.
Iš savo praktikos teko pastebėti, kad mūsų šalyje auklėjimas menu turi ne taip daug šalininkų, kaip užsienyje. Nors tenka pripažinti, kad pastaraisiais metais jis vis daugiau „prigyja“ ir Lietuvoje, kas, mano manymu, yra labai gerai. Kalbant apie spragas, pasitaikančias šeimoje vykstančiame estetiniame auklėjime, reikia pasakyti, kad jų mano trumpoje praktikoje jau pasitaikė nemažai. Vaikų estetinis auklėjimas šeimoje labai priklauso nuo to, ar vaikų tėvai nors kiek buvo patys estetiškai auklėjami. Estetinio auklėjimo šeimoje kartais tenka tiesiog pasigesti.
Istorinėje žmogaus raidoje laipsniškai formavosi įvairios žmogaus savybės. Tarp šitų savybių formavosi ir poreikis matyti ir išgyventi grožį aplink save. Žmogus pradėjo kitaip suvokti gamtą, bendravimą. Žmogus pradėjo kurti gražius daiktus pasigėrėjimui. Taip atsirado menas. Susiformavo patirtis, kuri vėliau buvo pavadinta estetine. Ši patirtis perduodama visuomenėje iš kartos į kartą. Kaupiasi vis naujesnė, tobulesnė estetinė patirtis. Kuo visuomenė yra pažangesnė, tuo labiau ji stengiasi perteikti tą patirtį kuo didesnei visuomenės daliai. Taip formuojasi estetinė kultūra, o vienas pagrindinių jos formų yra estetinis auklėjimas.
Sunku paneigti tai, kad užsiimdamas estetine veikla žmogus į jį supantį pasaulį žvelgia kitaip, suvokia jį ir pagal galimybes, kuria gražesnę, nekasdienišką aplinką, darbo įrankius, tobulina tarpusavio bendravimą. Estetinis auklėjimas turi prasidėti ankstyvoje vaikystėje ir tęstis visą gyvenimą. Estetinis auklėjimas gali būti analizuojamas atskirai tik teoriškai, bet iš tikrųjų jo negalima atskirti nuo kitų auklėjimo formų, nuo viso kasdieninio žmogaus gyvenimo, nuo jo aplinkos.
Tai yra aiškus ir, mano nuomone, teisingas estetinio auklėjimo apibrėžimas. Tačiau dažnai pasitaiko, kad praktikoje vaikų estetinis auklėjimas dažnai traktuojamas neteisingai. Dažnai estetinis auklėjimas darželyje suprantamas labai siaurai. Toks supratimas gali labai apriboti vaikų estetinę veiklą. Estetinis auklėjimas yra sudėtingas reiškinys. Jis remiasi įvairiais mokslais. Estetinis auklėjimas remiasi filosofija, sociologija, atsižvelgia į realias estetines kategorijas, meno dėsningumus, psichinius ir fizinius vaiko ypatumus bei pedagoginius reikalavimus. Pedagoginiai auklėjimo procesai yra paslankūs, dinamiški, jie keičiasi priklausomai nuo kitų mokslų. Tai teko pastebėti ir studijuojant literatūrą šiuo klausimu. Tai, kas buvo priimtina prieš dešimt metų, dabar jau griežtai atmetama, atsižvelgus į psichologinius tyrimus vaikų estetinio auklėjimo suvokimo klausimais. Todėl skaitant senesnes knygas, tenka būti labai atidžiam ir daug ką vertinti kritiškai.
Remiantis visais minėtais mokslais sudaromi pedagoginiai reikalavimai estetiniam darželinukų auklėjimui. Tuos reikalavimus padeda įgyvendinti pedagogas, tiesiogiai bendraudamas su vaikais. Rezultatai yra labai skirtingi. Kiekvienas supranta, kad darbo rezultatai priklauso nuo pedagogų estetinės nuojautos ir pedagoginio meistriškumo. Šios auklėtojų savybės labai svarbios ugdant individualias vaikų ypatybes, jų meninius sugebėjimus ir polinkius. Vaikų estetinio auklėjimo procese neužtenka vien teorinių žinių. Turima vaikų estetinė informacija labai priklauso nuo vaikų estetinės aplinkos šeimoje. Todėl pedagogas turėtų gerai susipažinti ne tik su vaiko estetiniais sugebėjimais, bet ir su jo turimomis žiniomis. Pedagogas galės argumentuotai ir veiksmingai organizuoti vaikų estetinį auklėjimą, tik gerai žinodamas kiekvieno vaiko individualius psichinius ypatumus.
Su šiuo teiginiu man tenka sutikti, nes tai aš patyriau pati. Katinienė (1988), rašo, kad vaikų darželyje sėkmingai spręsti šiuos klausimus gali padėti tik kompleksinis estetinis vaikų auklėjimas. Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir knygoje „Kompleksinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje“ (1991). Man toks požiūris į vaikų auklėjimą taip pat yra priimtinas. Dirbdama savo vaikų darželio grupėje, aš stengiuosi kompleksiškai auklėti vaikus.
Kompleksinio estetinio auklėjimo komponentai
Kompleksinis estetinis vaikų auklėjimas - tai įvairių meninio auklėjimo (grožinė literatūra, dailė, muzika, vaidyba), gamtos bei visuomenės reiškinių estetinio suvokimo sintezė. Kompleksinio estetinio auklėjimo sudėtinės dalys skatina viena kitos raidą. Veiklos organizavimo formos, metodai, priemonės, mokymo bei auklėjimo būdai turi būti suderinti tarpusavyje.
Norint, kad estetinis vaikų auklėjimas būtų sėkmingas, pirmiausia reikia išsiaiškinti pedagogo ir vaiko santykius. Dažnai pedagogai supranta vaikų auklėjimą vienpusiškai ir mano, kad tai tik meninis lavinimas, meno žinių, mokėjimų ir įgūdžių suteikimas. Dažnai vaikai mokomi mechaniškai deklamuoti eilėraščius, dainuoti, atlikti judesius pagal muziką, teisingai nupiešti aplinkos daiktus, pasakojant, nenukrypti nuo tikrovės, nieko „neišsigalvoti“ ir dar daug panašių dalykų. Tai ne estetinis auklėjimas, o tik mokymas viską tiksliai atkartoti. Dažnai auklėtojai nesigilina į poetinę, meninę eilėraščio išraišką, dainų intonacinius niuansus, dinamiką, judesių plastiškumą, pasakojimo fantaziją.
Estetinis lavinimas yra daugiau nukreiptas į vaiko protą, todėl pedagogai, atsižvelgiant į vaikų amžiaus ypatumus, nuosekliai, sistemingai ir apgalvotai suteikia reikiamų žinių. Pavyzdžiui, mokydama eilėraščių, dainų auklėtoja ragina vaikus taisyklingai tarti žodžius, tiksliai intonuoti, kreipti dėmesį į ritmą, išsiaiškina ir aptaria su vaikais kūrinėlių nuotaiką, turinį. Pasakodama apie aplinką, gamtą, ji apibūdina daiktų formas, spalvas, gyvūnų judesius, elgseną. Taip vaikai susipažįsta su elementariais estetiniais reiškiniais, su tikrovės ir meno estetinėmis savybėmis, pasitelkdami veiksminio, vaizdinio ir loginio mąstymo formas.
Estetiniame lavinime dominuoja estetikos teorija ir meninė kultūra. Darželinukų estetinis auklėjimas bus sėkmingas tik tada, kai bus sistemingai ir motyvuotai veikiamos jų emocijos. Estetinis lavinimas suteikia tik bendrą supratimą apie grožį, o auklėjimas sudaro vaikams galimybę jį išgyventi ir įvertinti tiesiogiai bendraujant su menu ir kitais objektais, galinčiais sužadinti estetinius išgyvenimus.
Estetinis tikrovės suvokimas glaudžiai siejasi su nacionalinėmis tradicijomis, papročiais, liaudies menu ir visa dvasine visuomenės kultūra. Skaitant vaikų darželio programas, teko pastebėti, kad jos reikalauja vaikų darželio auklėtinius supažindinti su tautodailės pavyzdžiais. Programos reikalauja formuoti estetinį santykį su visomis tautos meno šakomis, supažindinti su jos ištakomis, ką menas reiškė ir dabar reiškia lietuviui, prieinama forma atskleisti tautos meno charakterį, dvasingumą, skiepyti meilę, pasididžiavimą savo tautos kūrybingumu, norą pačiam dalyvauti grožio kūrime, jo globojime. Šiuo atveju vaikai patys iš tautodailės mokysis formų savitumą, lietuviškų spalvų ir raštų derinimo. Iliustruodami liaudies pasakas, vaizdu reikšdami dainos įspūdį, lipdydami švilpukus, margindami kiaušinius, kurdami Užgavėnių kaukes, vaikai ne tik perims Lietuvos tautodailės unikalias savybes, bet pratinsis aktyviai dalyvauti šventėse, papročių apeigose. Dirbdama su vaikais aš stengiuosi skirti tam nemažai laiko, nes manau, kad tai yra labai svarbi estetinio auklėjimo dalis.
Formų suvokimo ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Vaikų formų suvokimo ugdymas yra svarbus kognityvinio vystymosi etapas, padedantis jiems orientuotis aplinkoje, suprasti objektų tarpusavio santykius ir lavinti loginį mąstymą. Tai apima ne tik geometrinių formų atpažinimą, bet ir supratimą apie daiktų dydį, kryptį, spalvą bei faktūrą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip dailės kūrinių stebėjimas, žaidimai ir specialiai sukurtos užduotys gali padėti vaikams ugdyti šį svarbų gebėjimą. Daug dėmesio skirsime ir ankstyvojo amžiaus vaikų ugdytojų kompetencijoms, ypač dailės kūrinių tyrinėjimo srityje.
Formų suvokimas yra viena iš svarbiausių žmogaus pažintinės veiklos grandžių. Jis apima sudėtingas bendrai veikiančias smegenų struktūras, kurios reguliuoja reikalingą tonusą, yra atsakingos už suvokiamos informacijos analizę ir sintezę bei už sudėtingiausių elgsenos formų psichoreguliavimą.
Suvokimo raida pagal amžių
- 2-4 metų vaikai: Pradeda suvokti simbolius, suprasti, kad daiktas egzistuoja ir realiai, ir žodžio minties pavidalu.
- 4-6 metų vaikai: Aiškiai suvokia save kaip berniuką ar mergaitę.
- 6-11 metų vaikai: Vis geriau suvokia priklausomybę savo lyčiai, stiprėja tapatumo jausmas, vaikas pradeda jausti, jog jis, kaip asmenybė, yra unikalus.
Suvokimo ypatumai jaunesniame mokykliniame amžiuje
V. Kruteckio teigimu, jaunesniojo amžiaus mokiniams būdingiausias suvokimo bruožas - diferencijuotumas. Mokiniai netiksliai ir klaidingai diferencijuoja panašius objektus, kartais neskiria ir painioja panašius daiktus ir panašių daiktų piešinius. Tai yra susiję su nuo amžiaus priklausančiu analitinės funkcijos silpnumu suvokiant. Vaikams būdingas nuodugnios, organizuotos, kryptingos analizės trūkumas suvokiant.
Suvokimo ugdymo metodai
- Lyginimas: Vienas efektyviausių suvokimo ugdymo metodų yra lyginimas. Pavyzdžiui, kartu demonstruojant vilko ir šuns piešinius, mokiniai nurodo daugiau esminių požymių.
- Stebėjimo įgūdžių lavinimas: Viena svarbiausių erdvės suvokimo sąlygų - stebėjimo įgūdžių lavinimas. Tik specialiai treniruojamas stebėjimas tampa kryptingas, kadangi yra įtraukiamas į įvairiapusę veiklą: „stebėjimas - žaidimas“, „stebėjimas - kūrybinė veikla“, „stebėjimas - darbo veikla“ ir t. t.
Vaizduotės ugdymas
Vaizduotė yra vaizdavimosi galia, fantazija. Pasak L. Vygotskio, vaizduotė kuriasi anksčiau negu abstraktusis mąstymas. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus moksleivių vaizduotė kuriasi mokymosi procese ir jo reikalavimų veikiama.
Vaizduotės raida
Jaunesniame mokykliniame amžiuje pirmiausia tobulėja atkuriamoji vaizduotė, susijusi su anksčiau suvoktų dalykų įsivaizdavimu arba vaizdų pagal aprašymą, schemą, piešinį ir t. t. kūrimu. Lavėja ir kūrybinė vaizduotė, kuriami nauji vaizdiniai, kitaip žiūrima į ankstesnės patirties įspūdžius, siejant juos į naujus derinius ir kombinacijas.
Vaizduotės ugdymo svarba
Vaizduotė padeda vaikui lengviau naudotis patirtais įspūdžiais ir kurti naujus, todėl vaizduotės ugdymas yra labai svarbus pradinėse klasėse.
Dailės kūrinių stebėjimo metodas vaikų estetiniam suvokimui
Tarptautiniuose vaikų estetinio ugdymo tyrimuose akcentuojama vaikų dalyvavimo stebint iškilius dailės kūrinius svarba skatinant jų estetinį suvokimą. Straipsnyje siekiama parodyti, kad dailės kūrinių stebėjimo metodas gali būti veiksminga vaikų estetinio suvokimo ugdymo priemonė, su sąlyga, kad ugdytojai sieks įgyti pakankamai žinių ir kompetencijų dailės kūrinio stebėjimo metodui taikyti.
Dailės kūrinio stebėjimo struktūra
Dailės kūrinio stebėjimo / tyrinėjimo metodas apima dailės kūrinio vizualiuosius ir estetinius komponentus. Vizualiniai elementai apima formą, spalvą, liniją, tekstūrą ir kompoziciją. Estetiniai elementai apima kūrinio nuotaiką, emociją, idėją ir prasmę.
Dailės kūrinių pristatymo būdai
Užsienio tyrimuose siūlomi dailės kūrinių autoriai ir identifikuojami veiksmingiausi būdai bei formos, kuriomis siūloma pristatyti dailės kūrinius vaikams jų estetiniam suvokimui ugdyti. Svarbu atsižvelgti į vaikų amžių ir interesus, parenkant tinkamus kūrinius ir metodus.
Dailės kūrinių stebėjimo metodo taikymo tyrimai
Tarptautinių dailės kūrinių stebėjimo metodo taikymo tyrimų kontekstai ir praktika yra susiję su 4-8 metų amžiaus vaikais. Šie tyrimai rodo, kad dailės kūrinių stebėjimas gali būti veiksminga priemonė ugdant vaikų estetinį suvokimą.
Erdvės suvokimo žaislai ir užduotys
Erdvės suvokimo žaislai ir užduotys yra specialiai sukurtos priemonės, skirtos vaikams plėtoti ir tobulinti erdvės suvokimo įgūdžius.
Erdvės suvokimo žaislų svarba
- Kognityvinis ir kūrybinis vystymasis: Skatina vaikus suvokti ir interpretuoti objektus bei jų tarpusavio santykius erdvėje.
- Trimačio supratimo lavinimas: Leidžia vaikams geriau suprasti atstumus, perspektyvą ir tarpusavio santykius erdvėje.
- Analitinis mąstymas ir problemų sprendimas: Skatina analitinį mąstymą, loginį rezonavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.
- Kūrybiškumas ir eksperimentavimas: Suteikia galimybę kurti ir eksperimentuoti su įvairiomis trimačių objektų kombinacijomis.
- Mokymosi palengvinimas: Padeda vaikams įsisavinti pagrindinius matematikos ir geometrijos principus.
Erdvės suvokimo žaislų pavyzdžiai
- Konstravimo rinkiniai (LEGO): Leidžia vaikams manipuliuoti formomis ir kurti trimačius objektus.
- Galvosūkiai: Reikalauja analitinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžių.
- Kamuoliukų trasos: Skatina vaikus kurti ir eksperimentuoti su skirtingais maršrutais.
- Magnetiniai konstruktoriai: Leidžia vaikams kurti įvairias struktūras ir formas, lavinant jų vaizduotę ir fantaziją.
- Žemynų gaublys „Montessori Premium“: Leidžia vaikui suprasti Žemę kaip rutulį, suvokti žemynų mastelį, jų padėtį ir santykį su vandeniu.
- Edukaciniai mediniai konstruktoriai: Moko kruopščiai laikyti detales, tiksliai jas dėti ir subalansuoti bokšto aukštį.
- Interaktyvūs pratimai Wordwall platformoje: Padeda vaikams atpažinti ir tinkamai įvardinti kairę bei dešinę ranką ar kryptį.
Praktiniai patarimai erdvės suvokimui lavinti
- Skatinkite žaisti su konstravimo rinkiniais.
- Naudokite galvosūkius ir žaidimus.
- Sukurkite aplinką, kurioje vaikai gali tyrinėti ir eksperimentuoti.
- Kalbėkite apie erdvinę orientaciją.
- Integruokite STEAM veiklas.
- Naudokite interaktyvias priemones.
Formos: Suvokimo ypatumai ikimokykliniame amžiuje (5-6 m.)
Ikimokykliniame amžiuje (5-6 m.) vaikai pradeda aktyviai domėtis formomis. Svarbu skatinti jų smalsumą ir padėti jiems suprasti formų įvairovę bei jų panaudojimą kasdieniame gyvenime.
Pokalbiai apie formą
Su vaiku stenkitės kalbėti kuo dažniau apie formas. Pavyzdžiui, ruošdami stalą pietums, vaikų paklauskite kokios formos yra indai, stiklinės. Arba apsiperkinėjant parduotuvėje paklauskite kokios formos įvairūs produktai, ar skelbimai, čekiai. Tai viena iš svarbiausių suvokimo formų, kurios padeda susidaryti bendrą, aiškų pasaulio vaizdą.
Girdimojo suvokimo ugdymas
Girdimasis suvokimas tai gebėjimas skirti ir atpažinti neverbalinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) ir verbalinius (kalbinius) garsus. Girdimasis suvokimas glaudžiai siejasi su kalbos ugdymu. Ikimokykliniame amžiuje pats laikas lavinti girdimąjį suvokimą bei girdimąją atmintį, nes nuo jų priklauso ir tolesnis kalbos vystymasis. Girdimasis suvokimas ir dėmesys lavinamas įvairia vaiko veikla. Girdimojo suvokimo užduotis papildo garsų mėgdžiojimo pratybos.
Pratimas „Tyla“
Labai naudingas yra pratimas „Tyla“. Daug ką galime išgirsti tik tuomet, kai būna visiškai tylu.
Vaikų vertinimas ikimokykliniame ugdyme
Tėvams susidūrus su ikimokyklinių įstaigų sistema, jie dažnai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį).
Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudoja „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Tarkim, jei ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus, skirtus 0-3 metų vaikams, ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats. Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį.
Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
Dar svarbu tai, kad estetiniu ir meniniu auklėjimu galima skatinti bendrąjį vaiko kūrybingumą. Estetinis auklėjimas turi būti grindžiamas bendravimo principais. Vaiko vertybinė sąmonė, pasaulėjauta ir idealai formuojasi tik laisvai ir emocingai bendraujant su suaugusiais žmonėmis, perimant jų gyvenimo patirtį ir dalijantis savuoju patyrimu. Menas yra realaus žmonių bendravimo tąsa. Estetinis ir meninis auklėjimas nekelia sau tikslo padaryti vaiką visų meno rūšių mylėtoju, nes mėgdamas ir suprasdamas kelias meno rūšis, vyresniame amžiuje vaikas sugebės pastebėti ir įvertinti įvairių kūrinių savitą grožį.
Tėvai ir auklėtojai iš patirties žino, kad estetinis ir meninis vaikų auklėjimas reikalauja sukurti palankias situacijas kūriniui suvokti. Sužadinti vaikų meninius poreikius - tai savotiška tėvų ir auklėtojų kūryba, jų pedagoginio takto patikrinimas. Tačiau kaip ir visur estetinio auklėjimo srityje daug lemia saikas. Gerai, kai vaikas iš pradžių pradeda domėtis nesudėtingais kūriniais ir tik vėliau susidomi sudėtingesniais. Tai jo gebėjimas įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis, tai vaiko atvirumas estetiniams įspūdžiams, jautrumas gamtos, vaiką supančios aplinkos bei meno kūrinių grožiui, poreikis išreikšti save meno kalba, gebėjimas tyrinėti įvairias meninės raiškos priemones, spontaniškai išreikšti savo nuotaiką, jausmus, mintis bei santykį su pasauliu, atrasti individualų, savitą, raiškos stilių, gebėjimas kurti vaizduojant, muzikuojant, vaidinant, šokant, žaidžiant.
Meninė veikla harmonizuoja vaiko asmenybę, ugdo ir puoselėja estetinę ir meninę kultūrą, sudaro galimybes kūrybiškumui ir unikalumui atsiskleisti, lavina estetinį skonį, gebėjimą pastebėti bei vertinti grožį ir poreikį jį kurti. Svarbi estetinio ir meninio vaikų auklėjimo dalis yra skaitymo menas. Grožinė literatūra žadina vaiko savęs pažinimo ir vertinimo poreikį, parodo žmogiškųjų vertybių ir siekimų prasmę. Tėvams ir auklėtojams reikia kalbėti su vaiku ne tik taisyklingai bet ir raiškiai, taip pat reikia su atitinkama intonacija vaikui skaityti pasakas. Tokie tėvų ir auklėtojų veiksmai lavina vaiko klausą, jis geriau skiria garsus, o vaiko gebėjimas mėgdžioti, jausti intonacijos įvairumą yra svarbus estetinio suvokimo tobulinimo veiksnys. Vyresnieji ikimokyklinukai geriau supranta teksto turinį ir formą. Ikimokyklinuko apsilankymai kine ar teatre taip pat turi įtakos estetiniam ugdymui.
Estetiniam suvokimui kaip atspindėjimo procesui būdingi bendrieji suvokimo ypatumai - jutiminis betarpiškumas, vientisumas, prasmingumas, „daikto išgyvenimas“. Šiuos ypatumus sąlygoja meno kūrinys - estetinė tikrovė, taip pat suvokiančio žmogaus nuostata. Pradžioje, kai kūrinys patraukia mūsų dėmesį ir mus sužavi, jau tuomet estetinis suvokimas yra kūrybos procesas. Estetinis suvokimas reiškiasi individualia forma kaip nepakartojamas žmogaus santykis su konkrečiu kūriniu, kurio esmė atsiskleidžia tik fiksuojant atitinkamus jo struktūros elementus ir ypatumus, suvokiant jo estetinę funkciją. Psichologų atlikti tyrimai parodė, kad menas padeda vaiko socializacijai, meno kūrinio teikiama informacija darosi vaiko jausmų ir įsitikinimų sudėtine dalimi. Teigiama, kad reikia puoselėti, skatinti vaiko meilę menui, nes be šito jausmo neįmanomas estetinis sąmonės nusistatymas ir kūrybiškumas. Reikia nuo mažens vaiką mokyti suprasti meną, nes estetiniam suvokimui reikia tam tikros žmogaus dvasinės kultūros, tam tikros dvasinės savijautos ir nusistatymo.
Individualiai pajausti ir išgyventi tai, kas vaizduojama kūrinyje, patirti gyvenimišką suprasto dalyko prasmę. Estetinis suvokimas neturi kito tikslo, išskyrus gėrėjimąsi daikto struktūros tobulumu ir tikslingumu, jo formos, spalvų, linijų grožiu, neatsiejamu nuo jo dalykinės reikšmės. Šeima ir auklėtojai gali ir turi lavinti vaikų meninį suvokimą. Meno kūrinys ne tik sukelia estetinį išgyvenimą, bet kartu formuoja vaikų požiūrį į pasaulį ir pasaulėjautą. Taip menas padeda tėvams ir auklėtojams auklėti jautrią asmenybę, kuri, bendraudama su žmonėmis, siektų grožio savo kasdienine veikla. Neturėdamas pakankamo meninio pasirengimo, vaikas nepatiria ir stipresnio estetinio išgyvenimo.
Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme vis daugiau dėmesio skiriama visuminei vaiko raidai, kurioje svarbi vieta tenka ne tik pažintiniams gebėjimams, bet ir emociniam ugdymui, vertybinėms nuostatoms bei kūrybiškumui. Tačiau praktikoje estetinio suvokimo ugdymas neretai išlieka fragmentiškas, suvokiamas tik kaip meninė veikla ar atskiri dailės užsiėmimai. Dirbdama mišraus amžiaus vaikų grupėje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vaikų darželyje „Mažųjų akademija“, kasdien stebiu, kaip stipriai vaikų elgesį, pasirinkimus ir net žaidimų pobūdį veikia mokytojo laikysena bei aplinka, kurioje jie auga. Ankstyvoje vaikystėje vaikai mokosi stebėdami. Tai, kaip elgiamės, kaip kalbamės, kaip kuriame aplinką - visa tai atsispindi jų elgesyje. Net paprasti dalykai - serviruotas stalas ar estetiškai tvarkoma erdvė - vaikui tampa reikšmingomis ugdymosi patirtimis. Stebėdama vaikus žaidžiant pastebiu, kad jie ne tik stato „namus“, bet siekia juos „įkurdinti“ taip, kad būtų jauku ir gražu. Jie ne tik konstruoja, bet kuria erdvę: padengia stalą žaisliniais indais, „patiekia“ maistą taip, kad jis atrodo estetiškai, „puošia“ aplinką detalėmis. Mokytojo pavyzdys šiuo atveju yra ypač svarbus. Vaikai ne tik stebi veiksmus, bet perima santykį su aplinka. Ramus, pagarbus bendravimas, dėmesys smulkmenoms ir tvarka vaikui tampa norma.
Dailės kūrinių pažinimas ikimokykliniame amžiuje neturėtų būti suprantamas vien tik kaip informacija apie menininkus ar stilistines schemas. Dažniausiai pastebiu, kad vaikui daug svarbiau ne autoriaus vardas, bet tai, ką jis jaučia žiūrėdamas paveikslą, kokias asociacijas sukelia spalvos ar kompozicija. Kai vaikai kuria savo darbus remdamiesi matytais paveikslais, jie ne kopijuoja - jie pratęsia, interpretuoja, kuria dialogą. Gamtinė aplinka taip pat yra neatsiejama estetinio suvokimo dalis. Pasivaikščiojimai parke ar miške, tyrinėjimai gamtoje leidžia vaikams pažinti spalvų, formų ir ritmų dermę natūralioje aplinkoje. Radę šakelę, lapelį ar gėlę, vaikai su malonumu juos apžiūri, lygina, atranda smulkias detales. Tokios patirtys ugdo ne tik estetinį jautrumą, bet ir pagarbą gamtai. Estetinis ugdymas ankstyvajame amžiuje nėra atskira veikla - tai kasdienės patirtys ir santykiai, kurie padeda vaikui suvokti ir kurti grožį savo gyvenimo kontekste.
tags: #estetinis #suvokimas #ikimokykliniame #amziuje
