Kūdikio raida - tai nuostabus ir nuolat besikeičiantis procesas, kupinas atradimų ir naujų įgūdžių. Vienas svarbiausių etapų yra judėjimo vystymasis, apimantis pavartymą, sėdėjimą, šliaužimą ir galiausiai - pirmuosius žingsnius. Šis kalendorius - anaiptol ne taisyklių rinkinys, kurių būtinai reikia prisilaikyti. Jis tik turėtų padėti suprasti vaiko judėjimo ir atramos aparato vystymosi eigą, tačiau verta įsidėmėti ir tai, kad kai kuriuos veiksmus kūdikis gali atlikti ir anksčiau ar vėliau, o kai kurių ir visai nedaryti.

Nuo pirmųjų dienų: laisvė judėti

Pradėkime nuo pat pirmųjų kūdikio dienų - galima tik pasidžiaugti, kad naujagimiai nebevystomi taip stipriai kaip anksčiau. Stipriai suveržti vystyklų kūdikiai ramiau miegodavo, bet, žinoma, negalėjo laisvai judinti nei kojyčių, nei rankyčių. O tai, kad kūdikėliams dabar leidžiama laisvai judėti, ir jis net skatinamas tai daryti, laikoma viena iš spartesnio vaiko vystymosi priežasčių. Pašnekovė pataria mamai, galbūt pasitarus su pediatru ar kineziterapeutu, švelniai masažuoti savo vaikutį: „Čia nereikia jokių didelių mokslų. Sulenkite, ištiesinkite rankytes, pamaigykite, paglostykite, pakutenkite. Iki lubų įsiaudrinus gal ir nereikia mesti - bet ir tai ne šiaip sau sugalvota. Išmesto į viršų vaiko visi raumenys ir raiščiai atsipalaiduoja, ir tai veikia labai teigiamai.“

Tėveliams svarbu žinoti, kad mažo žmogeliuko kaulai, raumenys ir raiščiai gali vystytis ne visi kartu - tada nuo pirmųjų dienų gali formuotis stuburo, pečių ar klubų juostos netaisyklinga padėtis. Tuomet labai padeda būtent viso kūno atpalaidavimas - galima ilgiau kūdikį maudyti šilto vandens vonelėje, vaiką niurkyti, glostyti ir myluoti - dauguma tėvų taip daro, patys nesusimąstydami apie naudą. O ji tokia - pagerėja kraujo apytaka, stiprėja raumenys, paskui juos geriau formuojasi raiščiai ir kaulai.

Norint pagerinti virškinimo organų veiklą, vaikutį patariama guldyti ant pilvo. „Tai jam nepatinka, kūdikėlis stengiasi atsiversti, pasisukti ir pats savo liemeniu atlieka judesius - stiprėja pilvo sienelė ir nuo jos banguojančių judesių pradeda geriau veikti vidaus organai“ , - paaiškina J. Trečią, ketvirtą gyvenimo savaitę naujagimis turi kelti galvytę ir išlaikyti ją - bent sekundę ar dvi. Su galvos kėlimu susiję nugaros ir liemens raumenys, stuburo formavimasis.

Vartymasis: pirmieji savarankiški judesiai

Antrą, trečią gyvenimo mėnesį vaikas pradeda vartytis. “Turbūt visos mamos yra tai patyrusios - paguldydavai ant stalo ar ant lovos, ir vaikutis niekada neapsiversdavo - per tą laiką gali nubėgti į vonią ar dar kažką greitai nuveikti. Bet vieną gražią dieną jis apsiverčia ir nukrenta nuo to stalo“, - pasakoja docentė. Kad vaikutis apsiverstų, ir mamai reikėtų truputį pasistengti: pervystydama pirmų savaičių vaikutį turi guldyti ant pilvuko - tai skatina laikyti galvutę ir tobulėja liemens judesiai.

Šliaužimas ir ropojimas: svarbūs raidos etapai

Praėjus keliems mėnesiams po apsivertimo, vaikelis gali pradėti šliaužioti. Taigi to galime sulaukti iš penkių-septynių mėnesių kūdikio, arba net ir vėliau. Kai sustiprėja kojų ir liemens apačioje esantys raumenys, vaikutis ima ropoti - paprastai prieš pradedant vaikščioti - tarp aštuonių ir dvylikos mėnesių.

Šliaužimas yra svarbus kūdikių raidos etapas. Jis padeda puikius pagrindus ne tik stovėjimui, tvirtam sėdėjimui, vaikščiojimui, bet ir apskritai visai kūdikio raidai, gerina koordinaciją bei orientaciją. Šliaužti kūdikiai pradeda tuomet, kai jų pečių juosta sustiprėja taip, jog rankos sugeba traukti kūną į priekį, o kojos spirtis. Dažniausiai tai nutinka tarp 7 ir 9 kūdikio gyvenimo mėnesio, nors kai kurie kūdikiai šliaužti pradeda ir anksčiau, pavyzdžiui, norą rodo jau nuo 5-6 gyvenimo mėnesio.

Šliaužiojimo metu atliekami judesiai teigiamai veikia stuburo vystymąsi, todėl reikėtų paskatinti vaikutį tai daryti - pavyzdžiui, paguldyti vaiką ant pilvo, priglausti savo delną prie jo padukų ir vos stumtelėti. Arba priekyje mažylio padėti žaisliuką, kad bandytų jį pasiekti.

Pagrindiniai šliaužimo privalumai:

• Liemens raumenų stiprinimas.
• Kryžminės koordinacijos lavinimas.
• Sensorinės sistemos lavinimas.
• Veiklos ir žaidimų įvairovė.
• Tam tikrų užduočių atlikimas, tikslo siekimas.
• Pirštų ir rankų lavinimas.
• Smegenų veiklos aktyvumas.

Šliauždamas skirtingais paviršiais (kilimu, plytelėmis, žole ir kt.), kūdikis patiria daug naujų pojūčių. Kai sustiprėja kojų ir liemens apačioje esantys raumenys, vaikutis ima ropoti - paprastai prieš pradedant vaikščioti - tarp aštuonių ir dvylikos mėnesių.

Sėdėjimas: pasiekimas ir svarba

Pats atsisėsti gali ir šešių, ir aštuonių mėnesių kūdikis. Kai kurie pradeda sėdėti labai anksti - būdami vos penkių mėnesių. Jei dar nesėdi aštuonių mėnesių vaikutis, reikia stebėti, ką jis dar daro - galbūt puikiai vartosi ir net šliaužoja, gal sėdėti jam tiesiog nepatinka. Žodžiu, vaikas nebūtinai vystosi taip, kaip parašyta vadovėliuose, ir nebūtinai vienas veiksmas seka po kito: „Reikia žiūrėti kompleksiškai. Jeigu vaikas apskritai nejudrus, vangus, suglebęs - tada reikia ieškoti raumenų, nervų ar kitokios ligos. Tačiau nereikia nerimauti, jei vaikas atsistojo nešliaužiojęs, arba jei nemėgsta stovėti ar sėdėti.“

Kai kūdikis išmoksta atsisėsti, jį prilaikydami už pažastų mokykite pėdomis atsirėmusį į kietą pagrindą pritūpti ir atsistoti. Tūpčiojimas stiprina kojų raumenis ir išmoko lankstyti kelius.

Kada vertėtų kreiptis į specialistą?

Nors dauguma vaikų atitinka vadinamąsias fizinės raidos normas, svarbu atminti, kad kiekvienas yra individualus ir vystosi savo tempu. Vis dėlto kartais raida ima pastebimai vėluoti. Kaip žinoti, ar vaikas sveikas ir tinkamai vystosi? Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistė sako, kad ieškoti pagalbos reikia tuomet, kai, atsižvelgiant į kūdikio amžių:

• Naujagimio raumenų tonusas yra mažas (kūnelis suglebęs) arba didelis (kūnas įsitempęs).
• 1-2 mėn. kūdikis, gulėdamas ant nugaros, galvą laiko pasukęs tik į vieną pusę, o būdamas ant pilvo, negeba jos pasukti į šoną.
• 4 mėn. - nesuveda rankų į vidurį, gulėdamas ant pilvo nesiremia dilbiais, neišlaiko pakeltos galvos arba negali sulenkti kojų per klubo sąnarį.
• 5-6 mėn. - neguli ant šono, nesiverčia nuo nugaros ant pilvo arba gulėdamas ant pilvo nesiremia tiesiomis rankomis.
• 7-8 mėn. - gulėdamas ant pilvo negeba perkelti kūno svorio ant tiesių rankų, savarankiškai nesėdi.
• 9-10 mėn. - savarankiškai nesėdi, neatsistoja, yra išlikęs pėdų griebimo refleksas, sėdi raidės „W“ padėtyje.
• 11-12 mėn. - kokybiškai neropoja, neina įsikibęs, nenoriai keičia padėtis.

„Esant galimybei, pas kineziterapeutą rekomenduojama apsilankyti kas 6 savaites. Tokiomis laiko atkarpomis galima matyti perėjimą iš vieno raidos tarpsnio į kitą. Specialistas įvertins esamą situaciją ir naujai išmoktus judesius, jų kokybę, pakoreguos namų darbus ar pakeis, papildys kineziterapijos programą“, - sako G. Gudaitė.

Neskubinkite mažylio

Pasak G. Gudaitės, kiekvienas kūdikio raidos etapas yra itin reikšmingas ir atsiliepiantis ateityje. Itin svarbu nė vieno iš jų nepraleisti (ypač iki 6 mėn.) ir esant reikalui kartu prižiūrint specialistams leisti vaikui vystytis pagal jo amžių. Prieš pereinant į kitą raidos etapą, vertėtų įvertinti, ką kūdikis geba daryti dabartiniame etape. Viena iš dažnai daromų klaidų - kūdikio lyginimas su kitais. Dėl to dažnai per anksti pradedami skatinti tam tikri raidos etapai, nors mažylis būna dar nepasiruošęs.

„Jei vaiką dirbtinai forsuosite, galbūt jo intelektualines savybes ir paskatinsite, bet judamojo aparato vystymąsi - kažin. Jis toks senas, primityvus, ir kaip genetikos lemta, taip ir bus. Mama gali tik padėti vaikučiui vystytis - paskatindama judesį, pamasažuodama, tačiau jokiu būdu nereikia to dirbtinai forsuoti“, - pataria pašnekovė. Štai vienas iš netinkamo elgesio pavyzdžių - dar nesėdintis kelių mėnesių kūdikis sodinamas apkamšius iš visų pusių pagalvėmis - krypsta mažojo stuburiukas. Kol vaikas pats nesisėda, nerekomenduojama sodinti jo ir į vertikalią nešioklę.

Kada kūdikiai pradeda šliaužti ir sėdėti?

Dauguma kūdikių pradeda šliaužioti būdami maždaug 7-10 mėnesių amžiaus, netrukus po to, kai jie išmoksta sėdėti be pagalbos. Tačiau nenuliūskite, jei jie nešliaužioja, nes daug kūdikių pasirenka kitokį judėjimo būdą, pavyzdžiui velka užpakaliuką, verčiasi arba šliaužia ant pilvuko. Šliaužimas pagal Miuncheno raidos skalę neturi būti labai ankstyvas. Tai eina gerokai vėliau nei vartymasis ar sėdėjimas - apie 9 mėnesį, ropojimas - net 10-11mėn. yra norma.

Pats atsisėsti gali ir šešių, ir aštuonių mėnesių kūdikis. Kai kurie pradeda sėdėti labai anksti - būdami vos penkių mėnesių.

Kada laikas vaikščioti?

Pirmasis jūsų kūdikio žingsnis yra vienas svarbiausių jo vystymosi etapų. Vieną minutę jis atsistoja, o kitą - jau vaikščioja aplink kambarį. Dauguma kūdikių žengia savo pirmuosius žingsnius būdami 9-12 mėnesių amžiaus, tačiau nesijaudinkite, jei tai užtrunka šiek tiek ilgiau. Kai kurie kūdikiai mielai palaukia, kol jiems sueis 16 ar 17 mėnesių.

Kai kūdikis atsistoja ir pradeda vaikščioti, jis pamato visiškai naują jį supančio pasaulio vaizdą su jame esančiais žmonėmis, kurį jam reikia ištirti, suprasti ir išmokti bendrauti su nepažįstamaisiais. Su kūdikiu, esančiu ant grindų, žaiskite kartu, būkite šalia jo.

tags: #kudikiai #pradeda #sliauzioti #ar #sedeti

• Vaikiškų termo drabužių svarba
• Kada pajusti nėštumo pradžią?
• Pasiruošimas nėštumo pokyčiams
• Džordanos Butkutės kelias į šlovę
• Sveika ateitis per ekologišką maistą