Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kūdikių bėrimus, jų priežastis, tipus ir gydymo būdus, kad padėtume tėvams rūpintis savo mažylių oda.
Kas yra bėrimas?
Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Odos bėrimai gali būti raudoni, uždegiminiai, nelygūs, sausi, niežtintys ar skausmingi. Dažniausiai tokie bėrimai yra smulkūs ir susidaro grupėmis.
Odos bėrimų priežastys
Odos bėrimų priežastys gali būti įvairios:
- Bakterijos
- Virusai
- Alergenai
- Ligos (dermatitas, dilgėlinė, žvynelinė)
Dažnos naujagimių odos būklės
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybinės eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime.
Baltieji spuogeliai (Miliumai)
Balti spuogeliai ant naujagimio kūnelio, dažniausiai veido - vienas iš dažniausiai pasitaikančių naujagimių odos bėrimų. Ši būklė dar vadinama miliumais (lot. milia). Tai smulkios maždaug 1-2 mm dydžio keratino cistos (ne pūliniai ar inkštirai, kaip dažnai mano tėvai), susiformuojančios po oda. Jos atrodo taip, tarsi ant vaikelio odos būtų užpurkšta pieno.
Simptomai: Nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių.
Kada atsiranda? Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams.
Gydymas: Nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 savaičių. Naudokite šiltą vandenį ir švelnias kūdikiams skirtas odos priežiūros priemones. Niekada nebandykite spuogelių spausti, šveisti ar kitaip juos dirginti, naudoti kažkokių intensyvesnio poveikio priemonių, jei jų nerekomendavo gydytojas, nes žalos gali būti daugiau nei naudos. Kūdikio oda yra nepaprastai jautri ir reikalauja ypatingos priežiūros.
Naujagimių aknė
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės). Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze.
Simptomai: Nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose).
Priežastys: Naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški.
Gydymas: Dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.
Kūdikių aknė
Tai kitas nozologinis vienetas, t.y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).
Naujagimių toksinė eritema
Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas.
Simptomai: Tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija.
Priežastys: Nepaisant gąsdinančiai skambančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema.
Kam pasireiškia šis bėrimas? Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams.
Kada pasireiškia? Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.
Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis.
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė
Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Kaip ir toksinės naujagimių eritemos atveju, galima atlikti mikroskopinį tyrimą, tačiau jis nebūtinas.
Prakaitinė
Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Odos mikroskopija galima, bet dažniausiai nebūtina.
Naujagimių akropustuliozė
Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma. Remiantis atliktais tyrimais pastebėta, kad naujagimių akropustuliozė dažniau pasireiškia tiems vaikams, kurie buvo gydyti nuo niežų, taigi ši būklė galimai yra nespecifinės reakcijos į niežus pasekmė. Visgi niežai šiems pacientams buvo patvirtinti labai retai. Naujagimių akropustuliozė skiriama nuo dishidrozinės egzemos, pustulinės psoriazės, impetigo, niežų ir kt. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais, taip pat atliekama odos nuograndų mikroskopija (dėl sąsajų su niežais). Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai.
Sauskelnių dermatitas
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Seborėjinis dermatitas
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Egzema, atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai.
Požymiai: Oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Alergijos
Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda.
Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.
Kitos bėrimų priežastys
Be jau minėtų, bėrimus gali sukelti ir šios ligos:
- Vėjaraupiai
- Tymai
- Raudonukė
- Tridienė karštinė
- Meningokokinė infekcija
- Skarlatina
- Užkrečiamasis moliuskas
Bėrimo gydymas
Bėrimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir tipo. Štai keletas bendrų rekomendacijų:
- Švelnus valymas: Naudokite šiltą vandenį ir švelnų, bekvapį muilą. Venkite trinti odą.
- Drėkinimas: Tepkite hipoalerginį drėkinamąjį kremą arba losjoną po kiekvieno prausimosi.
- Venkite dirgiklių: Naudokite tik kūdikiams skirtus produktus be kvapiklių ir dažiklių.
- Atsargiai su seilėmis: Švelniai nusausinkite seiles nuo veido minkštu audiniu.
Specifinis gydymas priklauso nuo bėrimo tipo. Pavyzdžiui, naujagimių aknė paprastai nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime. Svarbu švariai laikyti odą. Atopinis dermatitas gydomas drėkinant, vengiant alergenų ir dirgiklių, o sunkiais atvejais - vietiniais kortikosteroidus arba imunomoduliatorius (tik pagal gydytojo nurodymus).
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Bėrimas plinta arba blogėja.
- Kūdikis karščiuoja.
- Bėrimas atrodo pūlingas arba yra atviros žaizdos.
- Kūdikis yra neramus arba sunkiai miega dėl niežulio.
- Jums neramu dėl bėrimo.
Prevencinės priemonės
Norėdami sumažinti bėrimo riziką ant kūdikio veido, laikykitės šių patarimų:
- Naudokite švelnius produktus: Rinkitės hipoalerginius, bekvapius ir dažiklių neturinčius odos priežiūros produktus.
- Venkite per dažno prausimosi: Prauskite kūdikį tik tada, kai reikia, ir naudokite šiltą, o ne karštą vandenį.
- Apsaugokite nuo seilių: Švelniai nusausinkite seiles nuo veido minkštu audiniu.
- Atsargiai su maistu: Jei įtariate alerginę reakciją į maistą, pasitarkite su gydytoju.
- Venkite alergenų: Stenkitės, kad kūdikis nebūtų veikiamas žinomų alergenų, pvz., dulkių, žiedadulkių ir naminių gyvūnėlių pleiskanų.
- Atsargiai su drabužiais: Rinkitės minkštus, natūralius audinius, pvz., medvilnę. Skalbkite drabužius su švelniu, bekvapiu skalbikliu.
- Palaikykite vėsą: Venkite perkaitimo ir prakaitavimo.
Atopinis dermatitas: simptomai ir eiga
Atopinis dermatitas arba egzema - tai lėtinis odos uždegimas, pasireiškiantis intensyviu niežuliu, sausumu, bėrimais. Ši liga itin plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų tarpe, o tikslios jos atsiradimo priežastys vis dar yra nagrinėjamos. Manoma, jog atopinis dermatitas dažniausiai išsivysto dėl genetinio polinkio, odos atsako į tam tikrus alergenus, dirgiklius ar kitus aplinkos veiksnius. Tai gali būti ir netinkamų kūno priežiūros priemonių naudojimas, karštas oras ir prakaitavimas, hormoniniai pokyčiai, stresas ar maisto alergenai, tokie kaip pieno produktai, sojos ar riešutai. Ne visada sergant atopiniu dermatitu būna alergija. Intensyvūs ar silpnesni šios ligos simptomai, tokie kaip bendras odos sausumas gali kamuoti visą gyvenimą, o bėrimai vis labiau plisti visame žmogaus kūne.
Įprastiniai ūminio atopinio dermatito simptomai yra odos bėrimas ir intensyvus niežėjimas. Pažeistoms odos vietoms būdingas išsausėjimas, intensyvus paraudimas, patinimas, taip pat dažnai gali būti žaizdelių, šlapiuojančių vietų ar ar pūslelių pripildytų audinių skysčio). Odos paviršių gali gelti, deginti ar intensyviai niežtėti. Ūminiai pažeidimai sukelia vandeninį eksudatą (baltyminį, uždegiminį skystį), juos dažnai lydi ir eksfoliacija (odos sluoksnių lupimasis) ir erozija (odos paviršiaus naikinimas). Erozijos apsitraukia šašais, o jiems nukritus, oda ima stipriai pleiskanoti. Ši atopinio dermatito stadija gali atsirasti staiga, net ir po nedidelio fizinis sąlyčio su dirgikliu ar alergenu, kuris ir sukelia odos uždegimą.
Pirmo pasirinkimo vaistai gydant atopinio dermatito paūmėjimą yra vietiniai kortikosteroidai, kurie mažina odos uždegimą. Taip pat svarbu odą nuolat drėkinti emolientais.
Poūminė atopinio dermatito forma yra tarpinis etapas tarp ūminio ir lėtinio suaugusių ar vaikų atopinio dermatito. Tai reiškia, organizme esanti liga gali bet kada pradėti progresuoti. Simptomai yra panašūs kaip ir ūminėje stadijoje, tačiau yra kur kas mažiau intensyvūs. Oda pradeda sluoksniuotis, atsiranda pleiskanojimas, pastebimi įtrūkimai, kamuoja niežulys, deginimas ar lengvas pažeistų vietų dilgčiojimas. Paraudimas šioje atopinio dermatito stadijoje sumažėja, tačiau šiame etape taip pat reikalingas gydymas. Tad pastebėjus tokius simptomus, privalumu kreiptis į specialistus, kurie įvertinę situaciją, galės nusakyti, kokie alerginiai tyrimai ar kiti veiksmai yra reikalingi.
Esant lėtinei atopinio dermatito formai patiriamas vidutinis ar intensyvus niežtėjimas, o nuolatinis pažeistų vietų kasymas dažniausiai dar labiau pablogina esamą situaciją. Oda tose vietose tampa storesnė, grubesnė bei kietesnė ir primena žievę, paryškėja jos linijos, o spalva tam...
Dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų simptomai
Tymai, skarlatina, raudonukė, vėjaraupiai - čia apžvelgsime dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų simptomus, galimybes užsikrėsti ir gydymo priemones. Beria kūną? Štai keturios galimos ligos:
Raudonukė
Požymiai. Apie raudonukę byloja lengvas karščiavimas, galvos skausmas ir peršalimo požymiai, tokie kaip kosulys ar sloga. Patinsta kaklo limfmazgiai, ypač už ausų. Gali pasireikšti konjunktyvitas. Pasibaigus inkubaciniam periodui, kuris trunka nuo keturiolikos iki dvidešimt vienos dienos, pasireiškia smulkus bėrimas, kuris paprastai labai greitai pranyksta.
Užkrečiamumas. Raudonukė yra virusinė liga. Ji perduodama oro lašeliniu būdu. Infekcijos pavojus yra savaitę prieš ir savaitę po bėrimo atsiradimo. Specialistai pataria skiepytis nuo raudonukės.
Kas padės jūsų vaikui. Jeigu reikia, galite savo vaikui dėti šaldančius kompresus arba duokite žvakutę, kad sumažintų karščiavimą. Pasirūpinkite, kad sergantis vaikas pakankamai gertų.
Galimos komplikacijos. Paprastai vaikai raudonuke perserga nesunkiai. Labai retai tai gali sukelti sąnarių ir širdies raumens uždegimus. Jeigu raudonuke suserga kūdikio besilaukianti moteris, tai gali turėti rimtų pasekmių jos vaisiui. Jeigu raudonuke užsikrečiama pirmaisiais nėštumo mėnesiais, iškyla apsigimimų grėsmė. Todėl kiekviena raudonuke nepersirgusi mergaitė prieš brendimą turi būti paskiepyta nuo šios ligos.
Tymai
Požymiai. Jūsų vaikas skundžiasi galvos skausmais, jaučiasi pavargęs ir vangus. Taip pat gali bėgti nosis ar kankinti kosulys. Akies junginė yra sudirgusi, gali padidėti jautrumas šviesai. Ant žando gleivinės staiga pasirodo balkšvos apnašos. Antrą ar trečią dieną pakyla temperatūra. Po dviejų dienų (karščiavimas per tą laiką jau būna praėjęs) temperatūra vėl pakyla, tuo pat metu pasirodo bėrimas.
Užkrečiamumas. Tymus sukelia virusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu (kosėjant, čiaudint, bučiuojantis). Prieš pat pasirodant bėrimui užkrėtimo galimybė yra pati didžiausia. Inkubacinis periodas tarp užsikrėtimo ir pirmųjų simptomų pasirodymo trunka nuo aštuonių iki dvylikos dienų. Apsaugą garantuoja tik skiepai.
Kas padės jūsų vaikui. Kaip ir daugelio virusinių ligų atveju, nėra jokių priemonių šiai ligai sustabdyti. Jeigu savo atžalai įtariate tymus, reikalaukite pediatro apsilankymo jūsų namuose. To reikia ne vien todėl, kad ši liga užkrečiama, bet ir dėl to, kad sergantis vaikas jaučiasi labai silpnas. Pasirūpinkite, kad jis gulėtų lovoje. Jeigu būtina, duokite jam vaistų nuo karščiavimo. Taip pat gali padėti šaldantys kompresai. Taip pat stebėkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Specialistai rekomenduoja pritemdyti kambarį, nes ryški šviesa dirgina akis.
Galimos komplikacijos. Nuo penkių iki dešimties procentų tymais susirgusių vaikų ši liga baigiasi komplikacijomis, pavyzdžiui, plaučių ar vidinės ausies uždegimais. Kartais taip pat nukenčia ir pilvo ertmėje esantys organai, todėl vaikas gali jausti stiprius pilvo skausmus. Maždaug vienam iš tūkstančio pacientų liga komplikuojasi į smegenų uždegimą. Pačiu blogiausiu atveju tymai gali baigtis mirtimi.
Vėjaraupiai
Požymiai. Jūsų vaikas jaučiasi vangus, skundžiasi galvos skausmais, jam šiek tiek pakilusi temperatūra. Netrukus pasireiškia tipiškas bėrimas, kurį medikai dažnai lygina su žvaigždėtu dangumi.
Užkrečiamumas. Vėjaraupių virusas pasižymi dideliu užkrečiamumu ir yra aktyvus praėjus dviem-penkioms dienoms po išbėrimo. Pakaks mažiausio lašelio, kad užsikrėstumėte. Inkubacinis periodas trunka nuo septynių iki dvidešimt vienos dienos. Vėjaraupiais perserga beveik trys ketvirtadaliai vaikų. Nuo šios užkrečiamos ligos taip pat galima skiepytis.
Kas padės jūsų vaikui. Losjonai, kurie spartina spuogelių džiūvimą. Jeigu labai niežti, padeda tinktūros su ąžuolo žievės ekstraktu. Kad mažas vaikas nesidraskytų, apmaukite jam pirštines, priešingu atveju gali susiformuoti randeliai.
Galimos komplikacijos. Paprastai vėjaraupiais persergama be jokių pasekmių. Labai retais atvejais vaikai suserga plaučių uždegimu ar meningitu.
Skarlatina
Požymiai. Jūsų vaikas stipriai karščiuoja ir skundžiasi, kad labai sunku ryti. Paraudę gerklė ir gomurys byloja apie uždegimą. Iš pradžių liežuvis pasidengia baltomis apnašomis, kurios netrukus dingsta. Paskui išryškėja raudoni skonio svogūnėliai. Liežuvis primena avietę. Bėrimas dažnai būna trumpalaikis arba gali išvis jo nebūti.
Užkrečiamumas. Skarlatiną sukelia bakterijos, priklausančios vadinamiesiems A grupės streptokokams. Jos perduodamos oro lašeliniu būdu. Jūsų vaikas gali užkrėsti kitus dar visą dieną nuo antibiotikų gėrimo pradžios. Inkubacinis periodas trunka nuo dviejų iki keturių dienų. Nuo skarlatinos taip pat galima skiepytis.
Kas padės jūsų vaikui. Pacientas ne mažiau kaip dešimt dienų turi vartoti peniciliną, kol karščiuoja, privalo gulėti lovoje. Ir šiuo atveju galioja ta pati taisyklė - daug gerti! Su gerklės skausmu kovoti padės čiulpiamosios pastilės.
Galimos komplikacijos. Balti spuogeliai ant naujagimio kūnelio, dažniausiai veido - vienas iš dažniausiai pasitaikančių naujagimių odos bėrimų. Ši būklė dar vadinama miliumais (lot. milia). Gera žinia - jog šių spuogelių nereikia gydyti: užteks tiesiog laikytis įprastos odos priežiūros rutinos, ir vaikelis netrukus vėl atrodys ir jausis puikiai. Miliumai yra smulkios maždaug 1-2 mm dydžio keratino cistos (ne pūliniai ar inkštirai, kaip dažnai mano tėvai), susiformuojančios po oda. Jos atrodo taip, tarsi ant vaikelio odos būtų užpurkšta pieno. Spuogelių gali būti ir vos keli, ir visa kolonija. Tačiau jei ant 6 mėn. Miliumai dažniausiai išnyksta be jokio gydymo. Naudokite šiltą vandenį ir švelnias kūdikiams skirtas odos priežiūros priemones. Niekada nebandykite spuogelių spausti, šveisti ar kitaip juos dirginti, naudoti kažkokių intensyvesnio poveikio priemonių, jei jų nerekomendavo gydytojas, nes žalos gali būti daugiau nei naudos. Kiekvienai mamai, ypač tai, kuri mama tampa pirmą kartą, vaikelio būklės pokyčiai kelia milžinišką stresą. Ką daryti, jeigu vaiką išbėrė? Kas tai gali būti? Kūdikėlių bėrimas. Antrą ar trečią mažylio gyvenimo dieną ant odelės atsiranda raudonų dėmių arba pūslelių - tai vadinama toksine eritema. Nors pavadinimas gali nuskambėti baisiai, jokio specialaus gydymo nereikia. Bėrimas praeina po keleto dienų. Nesijaudink, maitinančiai mamytei tai nekenkia. Kita naujagimių bėrimo rūšis - milija. Ji pasireiškia gelsvais arba balsvais mazgeliais ant veido (dažniausiai - ant šnervių, kaktos ir skruostų). Į bėrimą rimtai žiūrėti reikia imti tada, kai su juo atsiranda ir kitų vaiko būklės pokyčių: pakyla temperatūra, atsiranda silpnumo jausmas, vaikas tampa irzlus, pablogėja jo apetitas. Visa tai paprastai reiškia infekcinę ligą. Tokiais atvejais būtina izoliuoti ligoniuką. Tymai. Iš pradžių atrodo kaip ir įprasta virusinė kvėpavimo takų liga: ramybės neduoda temperatūra, sloga ir kosulys. Tačiau neilgai trukus (po 2 ar 4 dienų) atsiranda bėrimas. Raudonukė. Paprastai liga persergama lengvai, šiek tiek pakyla temperatūra. Išberia smulkiomis rausvomis dėmelėmis, jos matomiausios ant rankų, kojų, kaklo ir sėdmenų, išlieka apie 3 dienas. Skarlatina. Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda. Vėjaraupiai. Skiriamasis tokio bėrimo bruožas - elementų įvairovė. Būtinai atsiranda skaidraus skysčio pripildytų pūslyčių. Bėrimas plinta palaipsniui, todėl visos pūslytės yra skirtingos vystymosi stadijos. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis. Meningokokinė infekcija. Tai pati pavojingiausia infekcija, kokia tik pasireiškia bėrimu. Iš pradžių ramybės gali neduoti tik sloga, gerklės perštėjimas, tačiau po to smarkiai pakyla temperatūra, tuo pačiu metu atsiranda bėrimas. Ligonį kankina šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai ir silpnumas. Niežai. Niežulys tokio bėrimo atveju yra labai stiprus, tiesiog nepakenčiamas, jis sustiprėja atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai (vienas lieka įlindus erkutei, o antras - jai išlindus). Jeigu bendra vaiko būklė neblogėja ir termometro stulpelis nekyla aukštyn, dėl bėrimo greičiausiai kalta alergija arba prakaitinė. Pirmuoju atveju bėrimas paprastai būna simetriškas, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės. Antruoju atveju bėrimas paplitęs labiau, išsiliejęs, matomas tose vietose, kur labiau prakaituojama - ant krūtinės, pažastyse. Priežastis - perkaitimas dėl netinkamos aprangos. Jeigu pastebėjai, kad vaikas išbertas, būtinai pasikonsultuok su gydytoju. Kol gydytojas neapžiūrėjo mažojo paciento, niekuo netepk išbertų vietų. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą. Toksinė naujagimių eritema. Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis. Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė. Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Kaip ir toksinės naujagimių eritemos atveju, galima atlikti mikroskopinį tyrimą, tačiau jis nebūtinas. Naujagimių aknė. Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-ią gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje. Kūdikių aknė. Tai kitas nozologinis vienetas, t. .y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami). Naujagimių akropustuliozė. Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma. Remiantis atliktais tyrimais pastebėta, kad naujagimių akropustuliozė dažniau pasireiškia tiems vaikams, kurie buvo gydyti nuo niežų, taigi ši būklė galimai yra nespecifinės reakcijos į niežus pasekmė. Visgi niežai šiems pacientams buvo patvirtinti labai retai. Naujagimių akropustuliozė skiriama nuo dishidrozinės egzemos, pustulinės psoriazės, impetigo, niežų ir kt. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais, taip pat atliekama odos nuograndų mikroskopija (dėl sąsajų su niežais). Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai. Miliumai. Tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule. Prakaitinė. Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Odos mikroskopija galima, bet dažniausiai nebūtina. Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo. Tai atmetimo diagnozė, kurią reikia skirti nuo paprastosios pūslelinės, pūslinio impetigo, įgimto sifilio, kandidozės, naujagimių raudonosios vilkligės, paveldimų pūslinių ligų. Šios pūslės yra neuždegiminės kilmės, ovalios formos, storų sienų, pripildytos sterilaus skysčio. Jos gali būti vienpusės ar abipusės, ant riešo, rankų pirštų. Kraujagysliniai apgamai. Tai ir kraujagyslių navikai, ir malformacijos. Dauguma nesukelia problemų ir yra kliniškai nereikšmingi, o kitus būtina gydyti, taip pat dali yra susijusi su vidaus organų patologija. Marmurinė oda. Būdingas simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas, labiausiai išreikštas galūnėse ir liemens srityje. Jį sukelia odos kraujagyslių atsakas į šaltą aplinką, ir būklė praeina šiltoje aplinkoje. Gydymo nereikia. Fiziologinė marmurinė oda turi būti skiriama nuo paveldimos būklės, kurią sukelia kraujagyslių malformacija. Arlekino spalvos pokytis. Labiausiai tampa pastebimas, kai vaikas guli ant šono. Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima. Kita pusė pastebimai pabąla. Labai aiški skiriamoji linija. Toks spalvos pokytis trunka iki 20 minučių. Sutrikimo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, jog reikšmės gali turėti autonominės nervų sistemos, reguliuojančios odos kraujagyslių tonusą, nebrandumas. Šis sutrikimas būdingas net kas dešimtam naujagimiui, o neišnešiotiems vaikams pasireiškia kur kas dažniau. Dažniausiai išryškėja per kelias pirmas gyvenimo dienas, nors kartais tampa pastebimas ir po 3 savaičių. Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė) - dažniausiai naujagimių pigmentinis sutrikimas. Būdinga ryški rasinė predispozicija, nes 85-100% mongoloidų atstovų naujagimystės periode turi šių dėmių, kai tuo tarpu baltaodžiams ji sutinkama <10% atvejų. „Mongolo“ dėmė yra mėlynai-pilkos spalvos dėmė, kurios kraštais nėra aiškūs. Dydis gali siekti >10 cm. Dažniausiai ji atsiranda kryžkaulio - sėdmenų srityje, pečių srityje. Tai visiškai gerybinis odos darinys, ir turi tendenciją praeiti savaime per 1-2 metus. Sulaukus 6-10 metų amžiaus, jau būna išnykusi. „Mongolo“ dėmės priežastis - uždelstas dermos melanocitų išnykimas. Kryžkaulio sritis ir yra ta vieta, kurioje aktyvūs dermos melanocitai išlieka ilgiausiai. Įgimta dermos melanocitozė turi būti atskirta ir nuo kitų neblykštančių odos pažeidimų, pvz., mėlynojo apgamo, Oto apgamo, Ito apgamo. Ito ir Oto apgamai tyri specifinę lokalizaciją, o būtent V1/V2 dermatomus veido, kaklo srityje. Bronzinio vaiko sindromas. Pasireiškia viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimu, praėjus 1-7 dienos nuo fototerapijos, skirtos padidėjusios bilirubino koncentracijos gydymui, pradžios. Kraujo serumas ir šlapimas taip pat įgauna bronzinę spalvą. Nutraukus terapiją, oda vėl palaipsniui įgauna normalią spalvą, be jokių liekamųjų reiškinių. Manoma, kad bronzinę spalvą sukelia sutrikęs tulžies rūgščių ir tulžies pigmento pasišalinimas, o būtent jie ir yra rudos spalvos. Dauguma sergančių vaikų jau prieš terapijos pradžią turi padidėjusią bilirubino koncentraciją kraujyje. Seborėjinis dermatitas. Šiai ligai būdingas odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį. Riebalinis apgamas. Tai įgimtas darinys, dažniausiai pastebimas ant veido ar skalpo. Įgimta odos aplazija. Tai grupė heterogeninių ligų, kuriai būdinga lokali odos stoka. Erozinė pustulinė skalpo dermatozė. Naujagimiams su perinataliniu skalpo pažeidimu, plaukų netekimą gali lydėti pūlingi, eroziniai, šašais padengti bėrimai, kuriems gydymas antibakteriniais vaistais (tiek vietiniais, tiek ir sisteminiais) neturi efekto. Gerybinė skalpo histiocitozė. Dar vadinama „galvos papuline histiocitoze“ - retai sutinkamas, savaime praeinantis ne-Langerhanso ląstelių histiocitozės tipas. Dažniausiai suserga vaikai, jaunesni nei 15 mėnesių. Būdingas bėrimas smulkiomis, gelsvai raudonomis ar gelsvai rudomis dėmėmis galvos ir kaklo srityje. Vidaus organai nepakenkami. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Esant abejonių, atliekama odos biopsija ir histologinis tyrimas su imunologiniais tyrimais. Kadangi ši būklė praeina savaime, gydymas nereikalingas. Bėrimai praeina kelių mėnesių - metų bėgyje.
tags: #kudiki #beria #pulingais #spuogeliais
