Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė, dar žinoma kaip Teresė iš Lizjė, Teresė Marten arba tiesiog Teresėlė, yra viena iš mylimiausių ir žinomiausių šventųjų katalikų Bažnyčioje. Ji gimė 1873 m. sausio 2 d. Alansono mieste, Prancūzijoje, Liudviko Marteno ir Zelijos Geren šeimoje. Jos tėvai, pasižymėję giliu tikėjimu, vėliau buvo paskelbti Dievo tarnais. Teresė buvo jauniausia iš penkių dukterų, ir jos vaikystė, nors ir kupina meilės, neapsėjo be išbandymų. Kai Teresei sukako vos ketveri metai, jos motina mirė nuo vėžio, palikdama mergaitę itin jautrią ir išgyvenančią gilų sielos sukrėtimą. Po motinos mirties šeima persikėlė į Lizjė miestą.
Teresės gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Būdama devynerių metų, ji sunkiai susirgo ir atsidūrė ant mirties slenksčio. Vėliau, sulaukusi penkiolikos metų, 1888 m. ji pirmą kartą pabandė įstoti į karmeličių vienuolyną. Iš pradžių vyskupas atsisakė patenkinti jos prašymą, argumentuodamas per jaunu amžiumi. Nepadėjo net kelionė į Romą pas popiežių Leoną XIII. Tačiau vyskupui įsitikinus Teresės nuoširdumu ir tvirtu apsisprendimu, jos svajonė išsipildė - ji tapo karmelite. 1890 m. ji davė vienuolinius įžadus.

Vienuolyne Teresė siekė šventumo per savo garsųjį „mažąjį kelią“. Šis kelias grindžiamas vaiko pasitikėjimu tėviškuoju Dievo gerumu, nuoširdžia meile Dievui ir artimui, net ir didžiausiems nusidėjėliams. Ji rašė: „Meilę galima įrodyti veiksmais, o kaip aš galiu išreikšti savo meilę? Aš negaliu padaryti didelių žygdarbių.“ Jos mokymas atskleidžia naują Dievo - mylinčio Tėvo - įvaizdį, ypač svarbų tuo metu, kai vyravo jansenizmas, linkęs akcentuoti Dievo teisingumą ir žmogaus nuodėmingumą. Teresės dvasingumui didelę įtaką turėjo Biblija, ypač Evangelijos, Kryžiaus Jono raštai ir Tomo Kempiečio „Kristaus sekimas“.
1895 m. ji pradėjo rašyti savo autobiografiją „Vienos sielos istorija“, kurioje labai atvirai ir lakoniškai aprašė savo dvasinį kelią. Ši knyga, išleista po jos mirties, sulaukė didžiulio populiarumo ir buvo išversta į daugybę kalbų.

Po septynerių metų vienuoliniame gyvenime Teresė susirgo tuberkulioze. 1897 m. rugsėjo 30 d. ji mirė būdama vos 24 metų. Jos mirtis, nors ir sunki, buvo kupina tikėjimo ir vilties. Prieš mirdama ji tardė žodžius: „Mano Dieve... Aš nemirštu, o žengiu į gyvenimą.“
Po jos mirties prasidėjo nepaprastas reiškinys - Teresės šlovės „uraganas“. Praėjus vos metams po jos mirties, vienuolyno vyresnioji išleido jos autobiografiją, kuri netrukus tapo bestseleriu. 1907 m. popiežius Pijus X pirmą kartą išreiškė norą, kad Teresė būtų pagerbta. Šventoji Teresė iš Lizjė 1923 m. balandžio 29 d. buvo beatifikuota, o 1925 m. gegužės 17 d. popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja. Po dvejų metų, 1927 m., ji buvo paskelbta visų misijų ir misionierių globėja. 1997 m. spalio 19 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją Bažnyčios mokytoja.
Šventosios Teresės iš Lizjė istorija | Šventieji ir angelai TV | 9 serija | #ŠventiejiirAngelai #KatalikųŠventieji
Šventosios Teresės paveikslas įkvėpė daugybę menininkų, rašytojų ir mąstytojų. Jos mokymas apie „mažąjį kelią“ tapo orientyru daugeliui tikinčiųjų, ieškančių paprasto, bet nuoširdaus kelio į šventumą. Ji pati žadėjo: „Būdama danguje, noriu daryti gera žemėje.“ Ir iš tiesų, jos relikvijos (palaikai) šiandien keliauja po visą pasaulį, nešdamos tikėjimą, viltį ir meilę.
Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja. Jos gyvenimas liudija, kad didžiausi dvasiniai siekiai gali būti pasiekti per paprastumą, nuolankumą ir visišką pasitikėjimą Dievo meile. Ji parodė, kad šventumas nėra pasiekiamas tik didžiais žygdarbiais, bet ir kasdieniais mažais meilės aktais, atliekamais su meile ir atsidavimu.
Štai keletas svarbiausių datų Teresės gyvenime:
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1873 m. sausio 2 d. | Gimė Alansono mieste, Prancūzijoje. |
| 1877 m. | Mirė jos motina. |
| 1888 m. | Įstojo į karmeličių vienuolyną Lizjė. |
| 1890 m. | Davė vienuolinius įžadus. |
| 1897 m. rugsėjo 30 d. | Mirė sulaukusi 24 metų. |
| 1923 m. balandžio 29 d. | Beatifikacijos ceremonija. |
| 1925 m. gegužės 17 d. | Kanonizacija (paskelbta šventąja). |
| 1927 m. gruodžio 14 d. | Paskelbta visų misijų globėja. |
| 1997 m. spalio 19 d. | Paskelbta Bažnyčios mokytoja. |

