Krūtų cistos yra skysčiu užpildyti maišeliai, atsirandantys krūties audinyje. Nors jos dažnai yra gerybinės (nevėžinės), jų buvimas gali sukelti nerimą ir susirūpinimą paveiktoms moterims. Suprasti krūties cistas yra labai svarbu moterims, nes tai suteikia joms galimybę atpažinti simptomus, kreiptis į tinkamą medicininę pagalbą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos. Krūtų cistos yra maišelio formos dariniai, pripildyti skysčio, kurie gali susidaryti krūties audinyje. Jų dydis gali būti įvairus - nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų - ir jos gali atsirasti vienoje arba abiejose krūtyse.

Krūtų cistos dažniausiai aptinkamos 30-50 metų moterims, ypač toms, kurios yra priešmenopauzės laikotarpiu. Tačiau cistų gali turėti bet kokio amžiaus moterys. Cistų gali atsirasti ir menopauzę jau išgyvenusioms moterims, kurioms buvo taikyta pakaitinė hormonų terapija. Nors krūties cistos paprastai nėra infekcijos sukeliamos, tam tikri aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jų vystymosi. Hormoniniai svyravimai, ypač susiję su menstruaciniu ciklu, gali sukelti cistų susidarymą. Yra tam tikrų įrodymų, leidžiančių manyti, kad genetika gali turėti įtakos krūties cistų išsivystymo tikimybei. Moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties ligų, rizika gali būti didesnė. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos krūtų sveikatai. Didelis riebalų kiekis dietoje, per didelis kofeino vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka gali padidinti krūtų cistų išsivystymo riziką.

Krūtų cistos: kas tai?

Krūtų cistos yra skysčio prisipildę maišeliai krūties audinyje. Paprastai tai būna nevėžiniai (gerybiniai) dariniai. Galima turėti tiek vieną, tiek daugybę cistų, jų gali atsirasti vienoje ar abiejose krūtyse. Jos dažnai apibūdinamos kaip apvalios arba ovalios formos gumbeliai nelygiais kraštais. Užčiuopus krūties cistą, ji paprastai atrodo panaši į vynuogę ar vandens pripildytą balioną, tačiau kartais cistos gali būti kietos.

Krūtų cistų gydyti nereikia, nebent cista yra didelė, skausminga ar kelia diskomfortą. Tokiu atveju skysčio išleidimas iš krūties cistos gali palengvinti simptomus. Ekspertai nežino, kas konkrečiai sukelia krūtų cistas. Jos gali išsivystyti dėl mėnesinių sukeliamų hormoninių pokyčių. Kai kurie faktai leidžia spręsti, kad krūtų audinį galinčio stimuliuoti estrogeno perteklius organizme gali prisidėti prie krūtų cistų susiformavimo.

Krūtų cistų tipai pagal dydį

• Mikrocistos: Jos yra per mažos, kad jas būtų galima pajusti, tačiau jas galima pastebėti atliekant mamografijos arba ultragarso tyrimus.
• Makrocistos: Jos yra pakankamai didelės, kad jas būtų galima užčiuopti, jų skersmuo gali siekti nuo maždaug 2,5 iki 5 cm. Didelės krūtų cistos gali spausti šalia esantį krūtų audinį ir sukelti krūtų skausmą ar diskomfortą.

Krūtų cistų simptomai

Krūtų cistų gali atsirasti vienoje arba abiejose krūtyse. Krūtų cistų ženklai ir simptomai gali būti:

• Vienalytis, lengvai judinamas apvalus arba ovalus gumbelis nelygiais kraštais (dažniausiai, nors ne visada, tai rodo, kad darinys yra gerybinis).
• Išskyros iš spenelių - jos gali būti skaidrios, geltonos, pilkai gelsvos arba tamsiai rudos.
• Krūtų skausmas arba jautrumas krūties gumbelio plote.
• Krūtyje esančio gumbelio padidėjimas ir krūtų jautrumo sustiprėjimas prieš mėnesines.
• Krūties gumbelio sumažėjimas ir kitų simptomų atslūgimas po mėnesinių.

Krūtų cistų atsiradimas nedidina krūties vėžio rizikos. Tačiau toms, kurios turi cistų, gali būti sudėtingiau aptikti naujus gumbelius krūtyse ar kitus krūtų pokyčius, kuriuos turėtų įvertinti gydytojas. Todėl reikėtų įsidėmėti įprastinę savo krūtų būseną, kad kažkam pasikeitus iš karto galėtumėte tai pastebėti.

Krūtų pokyčiai nėštumo metu

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas ryškiausių - krūtų pokyčiai. Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie daro įtaką įvairioms kūno sistemoms, įskaitant ir krūtis. Pagrindiniai hormonai, lemiantys krūtų pokyčius, yra estrogenai ir progesteronas. Jie stimuliuoja pieno liaukų augimą ir vystymąsi, ruošiant krūtis laktacijai (pieno gamybai). Taip pat svarbūs hormonai prolaktinas ir oksitocinas, kurie dalyvauja pieno gamyboje ir išsiskyrime.

Pagrindiniai krūtų pokyčiai nėštumo metu

• Jautrumas ir skausmas: Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti praėjus vos 1-2 savaitėms po pastojimo. Krūtys tampa jautresnės, skausmingesnės prisilietimui.
• Padidėjimas: Krūtys nėštumo metu padidėja dėl pieno liaukų augimo. Jei moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys. Labiau padidėja krūtys toms moterims, kurių krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba tai yra pirmasis nėštumas.
• Išryškėjusios kraujagyslės: Nėštumo metu padvigubėja kraujo tūris, todėl kraujotaka tampa intensyvesnė. Dėl to ant krūtų greitai ima ryškėti kraujagyslės.
• Tamsesnės aureolės: Dėl hormonų veiklos padaugėja melanino (pigmento, suteikiančio odai spalvą) ir patamsėja spenelių aureolės.
• Mazgeliai ir spuogeliai aplink spenelius: Ant aureolių yra nedidelių spuogelius primenančių darinių, kurie nėštumo metu padidėja ir patamsėja.
• Sukietėjimai ir gumbeliai: Krūtyse gali atsirasti sukietėjimų, gumbelių, kuriuos gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba gerybiniai augliukai fibroadenomos.
• Išskyros iš spenelių: Pačioje nėštumo pabaigoje arba kartais 5-6 nėštumo mėnesį iš spenelių gali pradėti skirtis tirštos, gelsvos išskyros - priešpienis.

Kada kreiptis į gydytojus?

Krūtų audinys dažnai gali būti kiek gumbuotas ar su mazgeliais. Tačiau jei krūtyse aptinkate naujų gumbų, kurie išlieka ir po mėnesinių, arba jeigu esami krūtų gumbeliai didėja ar įvyksta kitokių jų pokyčių, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Nors daugelis krūtų pokyčių nėštumo metu yra normalūs, tam tikrais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją:

• Jei atsirado skausmingų sukietėjimų ar gumbelių, kurie neišnyksta po šiltų kompresų.
• Jei iš spenelių teka kraujingos išskyros.
• Jei krūtis paraudo, patino ir tapo labai skausminga.

Jei tik pažastyje ar krūtyje užčiuopėte gumbelį, pastebėjote, kad pasikeitė krūtų forma ar dydis, o galbūt atsirado įdubimų, būtina nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

Krūtų cistų diagnozė ir gydymas

Krūtų cistų diagnozė paprastai prasideda klinikiniu įvertinimu. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant visus simptomus, šeimos anamnezę ir menstruacinio ciklo modelius. Ultragarsas: Tai dažnai yra pirmasis vaizdinis tyrimas, naudojamas krūties guzeliui įvertinti.

Daugumai krūtų cistų nereikia gydymo, nebent jos sukelia diskomfortą ar kitus simptomus. Vaistiniai preparatai: Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar acetaminofenas, gali padėti valdyti diskomfortą. Dauguma krūties cistų yra gerybinės ir nereikalauja gydymo. Jos dažnai išnyksta pačios, ypač po menopauzės, kai hormonų lygis stabilizuojasi. Ankstyva diagnozė ir gydymo laikymasis yra labai svarbūs palankiai prognozei.

Krūtų priežiūra nėštumo metu

Nėštumo metu svarbu tinkamai prižiūrėti krūtis, kad būtų užtikrintas komfortas ir pasiruošta žindymui.

Rekomendacijos krūtų priežiūrai

• Tinkama liemenėlė: Rinkitės gerai prilaikančią liemenėlę su platesnėmis petnešėlėmis, pasiūtą iš natūralaus audinio. Didėjant krūtims, gali tekti kelis kartus keisti liemenėlės dydį. Nėštumo pabaigoje patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais.
• Liemenėlės įklotai: Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus.
• Odos drėkinimas: Didėjant krūtims, oda įsitempia, sausėja, gali niežėti ir atsirasti strijų. Tepkite krūtis drėkinamuoju kremu arba aliejumi.
• Šilti kompresai: Atsiradus sukietėjimų, pašildykite juos kompresu ar šilta dušo srove. Švelniai masažuokite sukietėjimus link spenelių.
• Venkite spenelių stimuliavimo: Nespausdami spenelių, nejaudinkite jų per daug, kad nesukeltumėte priešlaikinio gimdymo.

Jeigu atsirado sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, nes tai gali paskatinti priešpienio išsiskyrimą). Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos.

Krūtų operacijos ir nėštumas

Moterims, kurioms buvo atliktos krūtų operacijos (pvz., krūtų didinimas, mažinimas ar pakėlimas), gali kilti klausimų dėl nėštumo ir žindymo. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad jis įvertintų situaciją ir pateiktų individualias rekomendacijas. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Dainius Balčiūnas teigia, kad implantai netrukdo pastoti, pagimdyti ir maitinti kūdikį. Tačiau, kaip pasikeis krūtinės forma po nėštumo, sunku prognozuoti, nes tai labai individualu.

Net ir po krūties operacijų dėl mastito (krūties uždegimo) žindyti galima ir dažniausiai žindymas būna sėkmingas.

Mažos pieno gamybos priežastys

Nėštumo metu svarbu pasiruošti žindymui ir užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Jei po gimdymo susiduriate su pieno trūkumu, svarbu išsiaiškinti priežastis. Kai kurios galimos priežastys:

• Krūties operacijos (ypač krūtų sumažinimo operacijos).
• Policistinių kiaušidžių sindromas.
• Viršsvoris.
• Nepakankamai išsivysčiusios krūtys.
• Gimdymo būdas (cezario pjūvis).
• Nukraujavimas po gimdymo.
• Šyhano sindromas.
• Vaistų vartojimas gimdymo metu.
• Placentos likučiai gimdoje.
• Pogimdyminis tiroiditas.
• Mažakraujystė mamai.
• Naujagimių gelta.
• Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis.
• Maitinimas mišiniu retkarčiais.
• Čiulptuko davimas.
• Ištuštėjusių krūtų jausmas.
• Mieguistas kūdikis.
• Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu.
• Teka liuteinininė cista.
• Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis.
• Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą (šalavijai, čiobreliai, mėtos, rozmarinai ir petražolės).
• Hormoninės kontracepcijos vartojimas.
• Mėnesinių ciklas.
• Nėštumas.
• Alkoholis.
• Vitaminas B6 (dideliais kiekiais).
• Vaistai (pseudoefedrinas, Xylometazoline Hydrochloride).

Svarbu suprasti, kad ribas galima aptikti tik pabandžius jas įveikti, o ne nuleidus rankas susidūrus su sunkumais. Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Kūdikis turėtų būti patogiai priglaustas prie krūties: visas atsuktas į mamą, krūtis apžiota taisyklingai, mama pastebi aktyvaus pienelio rijimo epizodus, su pauzėmis tarp jų. Žindyti kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val. Neriboti buvimo prie pirmos krūties laiko, nekeisti krūtų dažnai, nes taip kūdikis privalgo daugiau liesesnio pieno, dėl ko vaikui gali pūsti pilvą ir jis bus neramus. Mama gali padrąsinti kūdikį žindydama dažniau, kol jis dar neperalko, pati stimuliuoti pieno atleidimo refleksą - švelniai pamasažuoti krūtį, rudajį laukelį, paglostyti krūties odą, nueiti į šiltą dušą ar užsidėti karštą kompresą ant krūties, tėtis gali pamasažuoti mamai nugarą ar pečių juostą - prieš paduodama krūtį kūdikiui.

Jeigu mamos spenelis įtrauktas, reikėtų pabandyti jį bent šiek tiek ištraukti, kad kūdikis galėtų lūpomis ir veido oda pajusti, kurią vietą reikia apžioti: instinktas jiems sako, kad vieta, skirta apžiojimui, turi būti pažymėta bent nedideliu kauburėliu.

Savidiagnostika ir krūtų ligos

Tam, kad iš tiesų nepraleistumėte ligos pradžios, pasinaudokite savidiagnostikos metodu. Jį privalo žinoti kiekviena moteris. Pastebėjusios, kad jų krūtys skirtingo dydžio, moterys neretai bėga pas gydytoją. Tačiau tai ne priežastis nerimauti. Gamtoje nėra absoliučios simetrijos, ir poriniai organai truputį skiriasi vienas nuo kito. Spenelių forma ir jų iškilimai taip pat gali būti skirtingi. Sveikos moters speneliai būna plokšti ir net įtraukti (tai trukdo tik žindant kūdikį). Laikui bėgant, taip pat nėštumo ir kūdikio žindymo metu krūtinės dydis, forma ir stangrumas gali iš esmės keistis. Be to, pakitimai atsiranda prieš menstruacijas, jų metu arba po. Moterys į tai reaguoja skirtingai: vienos visiškai nepastebi, kitos jaučia skausmą ir sunkumą krūtyje. Visa tai natūralu ir neturėtų sukelti nerimo.

Svarbu žinoti apie galimas krūtų ligas, kad laiku pastebėtumėte simptomus ir kreiptumėtės į gydytoją:

• Mastitas: Krūties uždegimas, dažniausiai išsivystantis maitinančioms moterims. Gydytojas gali greitai išgydyti mastitą, jei laiku kreipsitės. Dėl profilaktikos kruopščiai laikykitės krūtų higienos.
• Mastopatija: Priežastis - hormoniniai pakitimai, mechaninės traumos ir stresai. Pieno liaukose atsiranda darinių, kurie liečiant būna, kaip smulkūs, dažnai skausmingi grūdeliai. Gydoma atstatant hormoninę pusiausvyrą. Kartais prireikia chirurginio įsikišimo, kad išvengtume auglio atsiradimo.
• Fibroadenoma: Nepiktybinis darinys, dažniausiai pasitaikantis jaunoms moterims. Gydymas tik operacinis.
• Kancerofobija: Paplitęs psichinis sutrikimas, kai moteris nuolat baiminasi susirgti krūties vėžiu.

Taigi, nepamirškite rūpintis savo krūtimis nėštumo metu ir po jo.

tags: #krutiniu #cistos #ir #nestumas

• Šeimos su vaikais su negalia Lietuvoje
• Ginekologo konsultacija nėštumo metu
• Kaip išvirti kiaušinį
• Ugdymas ir integracija
• Dainelės apie lapę vaikams