Menu Close

Naujienos

Krūtinės ląstos skausmas nėštumo metu: priežastys ir sprendimai

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, susijusių su augančiu vaisiumi. Nors ne visi šie pokyčiai malonūs, svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini. Apie 70 proc. nėščiųjų susiduria su įvairiais diskomforto pojūčiais, įskaitant ir krūtinės ląstos skausmą.

Didėjanti gimda stumia skrandį aukštyn, todėl maistas jame užsibūna ilgiau. Kartu su padidėjusiu skrandžio sulčių išsiskyrimu ir sumažėjusiu stemplės tonusu, tai gali sukelti rūgštingumą ir dirginti jautrią gleivinę. Apie 14-16 nėštumo savaitę pykinimas paprastai sumažėja, tačiau nėštumo pabaigoje jis gali vėl atsirasti dėl gimdos spaudimo į skrandį.

Pykinimas ir vėmimas yra dažni nėštumo palydovai. Pykina beveik 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia 4-12 nėštumo savaitėmis dėl hormoninių pokyčių organizme. Taip pat gali sustiprėti jautrumas kvapams.

Nugaros skausmas yra dar viena dažna problema - jį patiria apie 50-80 proc. moterų, dažniausiai penktą ar septintą nėštumo mėnesį. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna stuburą, kaulus ir sąnarius. Dėl didėjančio pilvo moterys dažnai pakeičia laikyseną, atsilošdamos, taip dar labiau apkraudamos apatinę stuburo dalį.

Nėštumo metu venos tampa elastingesnės dėl hormonų poveikio, o didėjanti gimda spaudžia kraujagysles, todėl kraujas gali užsistovėti kojų venose. Tai lemia kojų tinimą, ypač pėdų, kurios gali padidėti puse ar net vienu dydžiu. Kartais tinimas gali kilti aukštyn - tinsta blauzdos, šlaunys, pilvas, veidas ir rankos. Tai vyksta dėl to, kad organizmas kaupia skysčius.

Dėl gimdos spaudimo veninėms kraujagyslėms gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos, atsirandant hemorojui. Jam atsirasti taip pat įtakos turi vidurių užkietėjimas ir stanginimasis.

Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu dantenos gali tapti jautresnės ir paburkti, todėl dažniau kraujuoja.

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę gali pasikeisti oda. Dažniau beria moteris, kurias spuogai vargindavo prieš mėnesines. Pigmentacijos pokyčiai, tokie kaip tamsesni apgamai, strazdanos, "nėštumo kaukė" (melazma ar chloazma), būdingi apie 90 proc. nėščiųjų.

Mėšlungis - nevalingas, skausmingas raumenų spazmas - nėštumo metu gali sutraukti blauzdą, šlaunį ar pėdą. Tai dažnai susiję su organizmo mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, kalcio) trūkumu.

Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, ruošdamasi gimdymui. Tai paruošiamieji, nereguliarūs ir dažniausiai neskausmingi sąrėmiai.

Nėščiųjų anatomija šlapimo takų srityje pakinta: šlapimtakiai išsiplečia, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja, o gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.

Apie 40 proc. nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu. Pirmoje nėštumo pusėje jį lemia hormoniniai pokyčiai, antroje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Strijos, dar vadinamos nėščiųjų drūžėmis, yra odos patempimai, kurie gali atsirasti dėl hormoninės veiklos ir svorio pokyčių. Dažniausiai jos atsiranda ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.

Hormonų poveikis gali pakeisti makšties terpę, todėl svarbu tinkamai prižiūrėti intymią higieną.

Nėštumo metu oda tampa jautresnė, gali paūmėti lėtinės ligos.

Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį, ruošdami jį kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.

Dažnas nuovargis yra vienas pirmųjų nėštumo požymių.

Padidėjęs energijos poreikis nėštumo metu nėra labai didelis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į mitybą.

Nuotaikų kaita nėštumo metu yra susijusi su besikeičiančiais hormonais.

Kiti dažni nėštumo metu pasireiškiantys nepatogumai gali būti padidėjęs kūno plaukuotumas, greitesnis nagų augimas, intensyvesnis kvėpavimas, dusulys nėštumo pabaigoje.

Patarimai ir rekomendacijos

Esant pykinimui ir rūgštingumui:

  • Valgykite reguliariai, mažomis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
  • Vartokite pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
  • Daugiau vaikščiokite.
  • Vartokite daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai.
  • Venkite labai karšto ir šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
  • Nevartokite vaistų savo nuožiūra.
  • Esant jautrumui kvapams, svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
  • Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
  • Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
  • Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
  • Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
  • Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
  • Svarbu: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Esant nugaros skausmui:

  • Nekilnokite sunkių daiktų.
  • Avėkite ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
  • Sėdint paremkite nugarą pagalve.
  • Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
  • Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
  • Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Esant kojų tinimui ir venų problemoms:

  • Svarbus judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
  • Avalynė turi būti patogi.
  • Atsigulus palaikykite kojas pakėlus aukščiau.
  • Venkite ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
  • Stenkitės nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
  • Prieš einant miegoti pasidarykite kojoms vonelę, pamasažuokite kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
  • Svarbu: Truputį koreguokite mitybą: valgykite daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerkite arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinkitės vandenį, venkite sūraus maisto.
  • Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
  • Venkite ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keiskite, pagulėkite ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

Esant hemorojui:

  • Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
  • Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
  • Norint tuštintis nekentėti.
  • Po tuštinimosi apsiplaukite vandeniu arba naudokite drėgnas vaikiškas servetėles.
  • Venkite kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
  • Dieną pagulėkite, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
  • Venkite kietų kėdžių.

Dantenų priežiūra:

  • Valykite dantis švelniu šepetėliu ir naudokite dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
  • Mokykitės taisyklingų dantų valymo judesių, venkite maisto, kuriame yra cukraus.
  • Kamuojant vėmimui nevalykite dantų iškart po vėmimo, o praskalaukite burną vandeniu.

Odos priežiūra:

  • Spuogų nespaudykite ir nekrapštykite, o dezinfekuokite.
  • Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos.
  • Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.

Krūtų priežiūra:

  • Svarbi patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
  • Didėjant krūtims, oda sausėja, ją niežti, gali atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais.
  • Jeigu atsirado sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių.
  • Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Mėšlungio malšinimas:

  • Stenkitės atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimkite kojos pirštus ir patraukite aukštyn.
  • Taip pat, galite pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
  • Galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
  • Nakties metu nepatingėkite atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
  • Dirbant sėdimą darbą darykite lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pamedžiui, trumpam išeikite pasivaikščioti.

Paruošiamieji sąrėmiai:

  • Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuokite, o įvertinkite kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų.
  • Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Šlapimo takų priežiūra:

  • Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Vidurių užkietėjimo profilaktika:

  • Valgykite pusryčius, vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys).
  • Gerkite pakankamai skysčių (apie 2 litrus).
  • Mažinkite mėsos patiekalų, venkite pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
  • Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Strijų profilaktika:

  • Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.
  • Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Intymios higienos priežiūra:

  • Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius.
  • Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5).
  • Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
  • Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Bendri patarimai:

  • Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų.
  • Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
  • Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
  • Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc.
  • Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau.
  • Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Fiziologiniai krūtinės pokyčiai nėštumo metu:

Krūtinė nėštumo metu keičiasi dėl hormoninių pokyčių, ruošiantis kūdikio žindymui.

Pirmas trimestras (iki 12 nėštumo savaitės):

  • Krūtų tempimas, dilgčiojimas, jautrumas, skausmas.
  • Speneliai gali būti atsikišę, jautrūs.
  • Šiuos pokyčius pajaučia apie 75% nėščiųjų.
  • Jei šie simptomai sumažėja ar išnyksta 12 nėštumo savaitės pabaigoje, tai normalu dėl hormonų sumažėjimo.

Antras trimestras (13-27 nėštumo savaitė):

  • Krūtys padidėja, venos paryškėja dėl padidėjusios kraujotakos.
  • Aureolės ir speneliai tampa didesni ir tamsesni dėl didesnio pigmento gamybos.
  • Nuo 16 savaitės gali atsirasti priešpienis.
  • Didėjant krūtims, gali atsirasti strijos.

Trečias trimestras (nuo 28 nėštumo savaitės):

  • Krūtys dar labiau išdidėja.
  • Gali atsirasti priešpienis, arba jo nebūti iki gimdymo.
  • Kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, strijos, gali išlikti visam gyvenimui.

Svarbu: Jeigu skausmas krūtinėje nepakeliamas, galite išgerti vaistų nuo skausmo, tačiau būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, informuodami apie nėštumą.

Kai kurie pojūčiai gali būti susiję su sumažėjusiu kalio kiekiu organizme. Būtina stebėti ir kitus kraujo rodiklius, ypatingai bendrą kraujo tyrimą - hemoglobino ir geležies kiekį, infekcijos parametrus - leukocitų kiekį.

Fiziologiškai nėštumo metu didėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja kraujo spaudimas, keičiasi kraujagyslių būklė.

Jei jaučiate nuolatinį diskomfortą krūtinėje, ypač jei jis susijęs su spaudimo ar maudimo pojūčiu atsigulus ant šono, ir praėjo ilgas laiko tarpas nuo paskutinio kardiologo apsilankymo, vertėtų vėl pasikonsultuoti su gydytoju.

Taip pat, svarbu atsiminti, kad nėštumo metu gali pasikeisti organų padėtis dėl augančios gimdos, o tai gali sukelti ar sustiprinti tam tikrus pojūčius.

Nėščiosios kūno pokyčiai

Milijonas reikalų #7 - Apie moters kūną nėštumo metu ir po gimdymo

Ką daryti, jei jaučiate skausmą krūtinės ląstoje?

Sveiki, laukiuosi 23 savaitę ir jaučiu nedidelį skausmą-maudimą ir diskomfortą kairėje krūtinės pusėje, nesusijusį su fiziniu krūviu. Dėl šio nusiskundimo lankiausi pas kardiologą nėštumo pradžioje. Atlikta echoskopija nerado esminių pokyčių, tik nustatė tachikardiją po didesnio susijaudinimo. Rekomendavo gerti midronatą, bet dėl nėštumo negalėjau. Taip pat vengti įtampos ir streso. Nustatytas ir mažesnis kalio kiekis (3.6), toks jis ir dabar. Spaudimas žemas (vidutiniškai 95/60), pulsas ramybės būsenoje vidutiniškai būna 80, bet kartais pakyla ir virš 100, ypač ryte pavalgius. Nustatytas nerimo sutrikimas dėl sutrikusios vegetatyvinės nervų sistemos. Skydliaukė veikia gerai. Dabar stengiuosi ilsėtis, nepatiriu didelio streso, tačiau diskomfortas krūtinėje kelia nerimą. Neseniai pradėjau jausti, kad atsigulus ant kairiojo šono, jaučiamas spaudimas, maudimas širdies plote. Norėjau paklausti, ar per 5 mėnesius nuo paskutinės echoskopijos galėjo kas nors pasikeisti, kad reikėtų vėl apsilankyti pas kardiologą? Ar tie pojūčiai gali tiesiog nepraeiti ar pastiprėti dėl nėštumo metu pasikeitusios organų padėties? Ačiū už atsakymą.

Jūsų minėti pojūčiai gali būti susiję su sumažėjusiu kalio kiekiu organizme - būtina jį koreguoti, kad kalio kiekis būtų didesnis kaip 4 mmol/l. Būtina stebėti ir kitus kraujo rodiklius, ypatingai bendrą kraujo tyrimą - hemoglobino ir geležies kiekį, infekcijos parametrus - leukocitų kiekį. Be to, reikia prisiminti, kad fiziologiškai nėštumo metu didėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja kraujo spaudimas, keičiasi kraujagyslių būklė.

Nėštumo metu atliekami tyrimai

Ankstyvo nėštumo požymiai:

  • Vėluojančios menstruacijos.
  • Skaudančios ir patinusios krūtys ir/ar speneliai.
  • Neįprastas nuovargis.
  • Lengvas kraujavimas ar spazmai (implantacijos požymis).
  • Rytinis pykinimas (gali pasireikšti bet kuriuo paros metu).
  • Padidėjęs jautrumas kvapams.
  • Dažnas šlapinimasis.

Kaip prižiūrėti krūtis nėštumo metu:

  • Rinkitės patogią liemenėlę iš natūralių medžiagų, kuri gerai prilaiko ir nespaudžia krūtų.
  • Naudokite liemenėlės įklotus, jei atsiranda priešpienio.
  • Drėkinkite odą, tepdama krūtis drėkinamuoju kremu arba aliejais.
  • Jeigu atsirado sukietėjimų, juos galima pašildyti kompresu ar šilta dušo srove ir švelniai masažuoti link spenelių. Jei simptomai neišlieka, pasikonsultuokite su gydytoju.

Kaip prižiūrėti spenelius:

  • Speneliams reikia oro vonių - bent 10-15 min. kasdien be liemenėlės.
  • Anksčiau naudotas grūdinimas šaltu vandeniu nepasiteisino.

Kaip išsirinkti liemenėlę:

  • Liemenėlė turi būti patogi, iš natūralių medžiagų, su kelių dydžių užsegimais, kad prisitaikytų prie krūtinės pokyčių.
  • Rinkitės liemenėlę su plačia juosta apie krūtinės ląstą.
  • Nėštumo pabaigoje patartina pirkti tokią, kuri tiktų ir maitinti.
  • Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar galima prailginti petnešėles.
  • Geriau rinktis medvilninę liemenėlę, gali turėti šiek tiek elastano.
Krūtinės pokyčiai nėštumo metu

Svarbu: Nėštumo metu padidėjęs krūtinės dydis ir svoris gali lemti krūties nukarimą ir deformaciją, jei nėra dėvima kokybiška liemenėlė. Svorio pokyčiai taip pat daro didelę įtaką krūtinės išvaizdai.

Priešpienis:

Tirštos, gelsvos išskyros iš spenelių yra priešpienis - svarbus pirmasis naujagimio maistas. Jis dažniausiai pasirodo nėštumo pabaigoje, bet gali atsirasti ir anksčiau. Priešpienio negalima nuspausti rankomis ar nusitraukti pientraukiu, nes tai gali paskatinti gimdos susitraukimus ir priešlaikinį gimdymą.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Jei krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios.
  • Jei pajutote stiprų ar nepakeliamą skausmą krūtinėje.
  • Jei atsirado sukietėjimų krūtyse, kurie neišnyksta po šildymo ir masažo.
  • Jei nerimaujate dėl bet kurių patiriamų simptomų.
Sveika mityba nėštumo metu

Nėštumo metu patiriamas krūtinės ląstos skausmas dažniausiai yra susijęs su fiziologiniais organizmo pokyčiais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir, esant reikalui, konsultuotis su gydytoju.

tags: #krutines #lastos #skausmas #nestumo #metu