Situacijos, kai vyras įrašytas kaip vaiko tėvas, bet vėliau pradeda abejoti tėvystės tikrumu, nėra retos. Tėvystės klausimų gali kilti įvairiose situacijose - kai santykiai tarp tėvų nutrūksta, kai atsiranda naujų aplinkybių ar kyla abejonių dėl vaiko kilmės. Tėvystės nuginčijimas galimas tik tuomet, kai asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas. Įprastai tokiais atvejais kreipiamasi į teismą, pateikiant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į terminus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo galima pateikti per vienerius metus nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Jei terminas praleidžiamas, vėliau tokį ieškinį pateikti galima tik teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Įrodymai tėvystės nuginčijimo bylose
Pagrindinis ir svarbiausias įrodymas tėvystės nuginčijimo bylose - DNR tyrimas. Jis atliekamas teismo paskyrimu arba savanoriškai, kai abi pusės sutinka. Jei vaiko motina ar įrašytas tėvas (atstovai pagal įstatymą) nesutinka su genetinės ekspertizės atlikimu, teismas neturi teisės jos skirti priverstinai - tai būtų pažeidimas asmens teisei į kūno neliečiamumą. Tokią poziciją yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-180-695/2019).
Todėl, kai genetinė ekspertizė neatliekama, vertinama visuma - liudytojų parodymai, susirašinėjimai, finansiniai dokumentai, bendro gyvenimo faktai ar kiti įrodymai. Teoriškai tėvystę galima nuginčyti ir po kelerių metų, tačiau praktikoje tai priklauso nuo to, ar ieškovas gali pagrįsti, kodėl laiku nesikreipė į teismą.
Teisinės pasekmės nuginčijus tėvystę
Nuginčijus tėvystę, teisinis ryšys tarp vyro ir vaiko nutrūksta: vyras nebeturi pareigos mokėti alimentų, o vaikas netenka paveldėjimo teisių iš buvusio tėvo. Tačiau svarbu žinoti, kad praeityje sumokėti alimentai atgal negrąžinami.
Vaiko interesų apsauga teisme
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti ne tik biologinius duomenis, bet ir vaiko interesus bei emocinį ryšį su asmeniu, įrašytu kaip tėvu. Pavyzdžiui, jeigu vaiko gimimo dokumentuose tėvystė yra įrašyta, tačiau nėra kito asmens, kuris norėtų ir galėtų tėvystę pripažinti, teismas gali atsisakyti nuginčyti tėvystę vien dėl to, kad vaikas neliktų be teisinio tėvo statuso turinčio asmens. Be to, jeigu tarp vaiko ir įrašyto tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, teismas gali spręsti, kad šis ryšys yra svarbesnis nei biologinis tėvystės faktas - net jei kitas vyras būtų pasirengęs pripažinti tėvystę ir atlikęs DNR tyrimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus - asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64);šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (žr., pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją(pareiškimo Nr. 53176/99), par.
Kada kreiptis teisinės pagalbos?
Jei kyla rimtų abejonių dėl biologinės tėvystės ir yra pagrindo manyti, kad tėvystė įrašyta klaidingai ar net apgaulės būdu, svarbu kuo anksčiau kreiptis teisinės pagalbos. Kuo anksčiau inicijuojamas procesas, tuo didesnė tikimybė, kad bus galima laiku apginti tiek vaiko, tiek tėvo interesus.
Tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas
Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuoktine). Vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo.
Savanoriškai pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
Tėvystės nuginčijimas ir senaties terminas
Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai.
Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Tėvystės nustatymo pagrindai
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Visgi nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizės priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
LR CK yra numatyti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Vaiko kilmė ir teisės
Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo. Tėvystė yra susijusi su pagrindinėmis asmeninėmis ir turtinėmis vaiko ir tėvų tarpusavio teisėmis ir pareigomis. Jei vaikas gimsta mamai nesudarius naujos santuokos ir nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, vaikas registruojamas, kaip buvusio sutuoktinio vaikas. Esant tokiai situacijai reikia nuginčyti buvusio sutuoktinio tėvystę ir nustatyti biologinio tėvo tėvystę. Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimas yra aktualus ne tik vaikui, bet ir tėvams arba asmenims, kurie įregistruoti kaip tėvai. Jei asmuo gimimo liudijime nurodytas tėvu, jam kyla visos iš to sekančios teisės ir pareigos, t.y.
Tėvystės nustatymo ir nuginčijimo procedūros
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y.
LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
