Pastebėjus kraujo šlapime ar išmatose naujagimis ar kūdikis, tėvai visuomet susirūpina. Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais galite pastebėti ir rudų, ir žalsvų, ir gelsvų išmatų. Šie atspalvių pokyčiai yra visiškai normalūs nepriklausomai nuo maitinimo būdo. Tačiau kartais išmatose galima pastebėti ir kraujo pėdsakų - dažniausiai tėvai dėl to labai susirūpina.
Kaip atpažinti kraują išmatose? Gali matytis smulkūs kraujingi siūleliai, natūralaus kraujo spalvos dryžiai ar stambesni kraujo pėdsakai, gleivės su krauju. Daugeliu atvejų kraujas kūdikio išmatose nereiškia kažkokios patologijos ir nekelia grėsmės.
Dažniausios kraujo išmatose priežastys
Vidurių užkietėjimas ir išangės įtrūkimai
Kūdikiams viduriai užkietėja gana dažnai. Dėl vidurių užkietėjimo taip pat gali atsirasti mažų išangės plyšimų (įtrūkimų), dėl kurių ant išmatų paviršiaus galima pastebėti kraujo pėdsakų. Kartais įtrūkimai matomi atidžiai žiūrint į išangę, tačiau kartais įtrūkimų gali atsirasti ir išangės viduje. Tai irgi labai dažna kraujo atsiradimo kūdikių išmatose priežastis. Dėl šios priežasties kraujas bus ryškiai raudonos spalvos (t. y. natūrali kraujo spalva). Dažniausiai išangės įtrūkimai sugyja savaime per 4-6 savaites.
Jei numanote, kad kūdikiui galėjo užkietėti viduriai, bandykite koreguoti mitybą. Kelios rekomendacijos - atsisakyti karvių pieno produktų; į kasdienį racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto; užtikrinti, kad kūdikis gautų daugiau skysčių (tačiau svarbu prisiminti, kad jeigu dar nepradėjote primaitinimo, papildomų skysčių kūdikiui duoti nereikėtų.
Viduriai kūdikiams pradeda kietėti pradėjus primaitinti kietu maistu. Dar neprimaitinamiems kūdikiams gali tekti keisti pieno mišinį ar pasiūlyti dažniau žįsti.
Alergijos
Turint alergiją tam tikriems maisto produktams, gaubtinėje žarnoje kyla uždegimas, todėl į išmatas gali patekti kraujo. Bene dažniausiai kūdikiams pasitaikanti - alergija karvių pieno baltymui. Kūdikiai taip pat gali būti alergiški kitiems įprastiems maisto produktams - kviečiams (jų glitimui), kiaušiniams, riešutams, sojų produktams ir kt. Nuspėti, kad išmatos tapo kraujingos dėl alergijos, padeda ir kiti simptomai - odos bėrimas, vėmimas ir / ar viduriavimas.
Infekcijos
Apie infekciją, tokią kaip Clostridioides difficile (C. difficile), gali įspėti ir viduriavimas, gleivės išmatose.
Kraujavimas virškinimo trakte
Tamsiai raudonos, juodos arba deguto atspalvio išmatos rodo kraujavimą virškinimo trakte. Jei krūtimi maitinančios mamos speneliai yra sutrūkinėję, kraujuoja, žįsdamas kūdikis dalį kraujo nuryja, todėl išmatose susiformuoja tamsiai raudonos arba juodos dėmės. Pabandžius pakoreguoti žindymo padėtį, pasistengus kūdikiui krūtį paduoti taisyklingai, galima sumažinti spenelių traumavimą, skausmą ir kraujavimą.
Uratai šlapime
Uratai yra šlapimo rūgšties druskos. Jos atsiranda, nes naujagimio šlapimas yra itin koncentruotas. Šlapime esant uratų, naujagimio sauskelnėse galima pastebėti rausvų ar raudono-oranžinio atspalvio dėmių, kurias galima supainioti su kraujo dėmėmis. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimių būklių.
Žarnų invaginacija
Dar viena galima kraujo kūdikio išmatose priežasties - žarnų invaginacija. Tai susirgimas, kurio metu vienas žarnos segmentas įlenda į kitą. Užsikimšus žarnynui, pasireiškia stiprus ir staigus skausmas, vėmimas, išmatos tampa gleivėtos, kraujingos, atrodo tarsi želė.
Kraujas šlapime: kada sunerimti?
Nors straipsnio tema yra kraujas išmatose, svarbu paminėti ir kraujo šlapime priežastis, nes tėvai dažnai painioja šiuos simptomus.
Hematurijų (kraujo šlapime) gali būti dėl daugelio priežasčių, todėl siūlyčiau kreiptis į vaikų nefrologą. Šlapimas gali parausvėti ir nuo suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) arba kai kurių vartojamų vaistų. Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Aišku, jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio. Jei šlapimas bespalvis nuolatos, tai ženklas, kad inkstai galbūt nepajėgūs dirbti taip, kaip turėtų. Šiuo atveju gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas - gana reta, bet labai rimta liga, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Į bespalvį šlapimą tėvai kažkodėl kreipia mažiausiai dėmesio. Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė.
Šlapimo tyrimas ir jo svarba
Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Kodėl ir kaip dažnai? Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė. „Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja A. Jankauskienė. Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.
Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas šlapinasi?
Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.
Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti? Kokio kiekio pakanka?
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų.
Kaip greitai reikėtų pristatyti šlapimą į laboratoriją?
Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Šlapimo nelaikymas: simptomai, rizikos veiksniai ir gydymas
Gydymo metodai
Gydymo prireiks ne visuomet. Tarp galimų gydymo metodų yra:
- Išangės įtrūkimų skausmo malšinimas.
- Chirurginis gydymas.
- Antibiotikai.
- Papildomi skysčiai.
- Mitybos pokyčiai.
tags: #kraujas #slapime #naujagimiui
