Klaipėdos bendruomenės apsuptyje įkurdinant be tėvų globos likusius vaikus, siekiama jiems sukurti į tikros šeimos kasdienybę panašias sąlygas, ugdyti jų gebėjimą gyventi bendruomenėje. Skirtingai nei instituciniuose globos namuose, gyvendami nedidelėmis grupelėmis bendruomenėje, vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais.
Lietuvoje, siekiant užtikrinti geresnę vaikų globą, vis labiau atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir pereinama prie naujo modelio - šeimynų, gyvenančių atskiruose butuose. Šis modelis leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje ir mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Steigimo Principai:
- Bendruomeniniai vaikų globos namai veikia pagal šeimai artimos aplinkos modelį.
- Jie įkuriami atskirose patalpose (pvz., name ar bute) bendruomenėje ir skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių.
- Šie namai priskiriami bendruomeninėms paslaugoms, kurios yra alternatyva institucinei globai.
- Įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų plėtrą, būtina steigti nedidelius, iki 8 vietų namus, kur aplinka pritaikoma pagal visus vaikų poreikius.
- Pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz.: namas, butas) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių (iki 10 vaikų jeigu tai broliai, seserys) - tai bendruomeniniai vaikų globos namai.
- Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms.
Vaikų globos butų pavyzdžiai
Klaipėdoje netrukus pradės veikti jau šešti bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti erdviame bute Herkaus Manto gatvėje. „Džiugu, kad instituciniai vaikų globos namai Klaipėdoje sparčiai tuštėja, kad ir kaip dviprasmiškai tai beskambėtų. Didžioji dalis vaikų jau yra perkelta į bendruomeninius namus. Tikimės, kad Savivaldybei netrukus pavyks nupirkti dar vieną butą, kuriame taip pat galės įsikurti 8 vaikai. Pirkimo procedūros jau vyksta. Dar vieniems bendruomeniniams namams bus pritaikytos laisvos Savivaldybei priklausančios patalpos Kalvos gatvėje. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose Klaipėdoje jau gyvena 40 vaikų. Kai į naujuosius bendruomeninius namus Herkaus Manto gatvėje persikels dar 8 vaikai, globos namai „Smiltelė“ ištuštės visiškai ir bus likviduoti, o globos namuose „Rytas“ liks 8 vaikai.
„Apsilankęs paskutiniame bendruomeninių globos namų steigimui nupirktame ir jau suremontuotame bute įsitikinau, kad sąlygos vaikams sudarytos išties puikios. Nors visuomenėje vis kyla diskusijų dėl tokių butų kainos, manau, rezultatas yra to vertas. Be tėvų globos likusiems vaikams privalome sukurti šiuolaikines normas atitinkančią aplinką, o kartu padėti augti ir jų asmenybėms.
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat žengia šiuo keliu - jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Gražiai ir skoningai suremontuotame būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos. Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.
„Praėjusiais metais šeimynai iš globos namų buvo įrengtas pirmasis butas, šiais metais jau įsikūrė dvi šeimynos ir dar du butai bus perkami, kitais metais planuojama nupirkti ir įrengti dar du butus.
Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, keturių kambarių butas bus jau ketvirtasis tėvų globos netekusiems vaikams. Dabar iš šeimų, esant krizinei situacijai, paimami nepilnamečiai perduodami budintiems globėjams. Tokių Aukštaitijos sostinėje yra šeši. Dalis Socialinių paslaugų centro globojamų vaikų gyvena trijuose anksčiau nupirktuose butuose. Pasak L. Kazokienės, juose laisvų vietų praktiškai nėra, mat dauguma iš šeimų paimamų vaikų į jas nebegrįžta. Jie gauna ilgalaikę valstybės globą. „Naujasis butas išspręstų vietų trūkumą. Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus svarstoma ir dėl penktojo būsto. Sunku pasakyti, kiek mieste reikėtų vietų vaikams. Niekada negali žinoti, kurioje šeimoje gali pasireikšti smurto protrūkis. Turime būti pasiruošę viskam”, - sakė L. Kazokienė.
Reikalavimai būstui
Bendruomeniniams vaikų globos namams skirti butai turi būti erdvūs, ne mažesni kaip 113 kvadratinių metrų ploto. Į vieną butą kraustosi 8 vaikai, kambariuose jie gali gyventi po du, tad jiems reikia keturių kambarių, bute dar turi tilpti virtuvė, bendra erdvė vaikų susibūrimui, pagal reikalavimus būtini ir du sanitariniai mazgai. 114 kvadratinių metrų butas, kuriame veiks šeštieji bendruomeniniai vaikų globos namai, nupirktas už 124 tūkst. Eurų. Papildomai kainavo ir remontas bei pritaikymas, nes buvęs erdvus butas buvo suskaidytas į tris atskirus butus, kuriuos vėl reikėjo sujungti į vieną, atnaujinti sanitarinius mazgus, keisti dujinį katilą, atlikti visų patalpų remontą. Darbai atsiėjo 36 tūkst.
Pagrindiniai reikalavimai būstui:
- Bendras naudingas būsto plotas negali būti mažesnis kaip 70 kv. m ir ne didesnis kaip 98,00 kv. m.
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
- Siūlomas parduoti būstas turi būti geros techninės būklės, tvarkingas, atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus.
- Santechnikos įranga - vamzdynas, vonia arba dušas, klozetas, plautuvė, praustuvas, vandens maišytuvai - turi būti veikiantys.
- Elektros įranga - šakutės lizdai, jungtukai, laidų instaliacija - turi būti tvarkinga.
- Sienos, durys, lubos ir grindys turi būti tvarkingos (neištrupėjusios, neišlūžusios, be pelėsio ir pan.).
- Langai turi būti sandarūs, techniškai tvarkingi.
Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto, taigi namo plotas turi būti ne mažesnis kaip 140 kv. m (būstas skirtas iki 10 vaikų).
Remiantis Socialinės globos normų aprašu, bendruomeniniai vaikų globos namai steigiami atskirose patalpose, todėl reikalinga įsigyti du gyvenamuosius namus su žemės sklypais. Namas turi atitikti vaikų socialinės globos įstaigos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus.
Socialinių darbuotojų vaidmuo
Socialinių darbuotojų vaidmuo yra itin svarbus vaikų globos butuose. Jie ne tik prižiūri vaikus, bet ir padeda jiems adaptuotis naujoje aplinkoje, moko savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė, dirbančios Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, teigia, kad dabar joms tenka aprūpinti šeimyną maisto produktais, apskaičiuoti, kiek kokio maisto pirkti ir gaminti. Tad prisidėjo ir buhalterijos, ir namų ruošos darbų. Vyresnės šeimynos mergaitės - šaunuolės, labai padeda.
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankiškumas. Pirmaisiais susitikimais tiesiog pakviečiamas jaunuolis ateiti susitikti, išgerti arbatos ir taip pasimatyti su darbuotojais. Antrasis žingsnis yra pristatyti veiklas ir savarankiškumo būstą. Socialiniai darbuotojai pasakoja apie taisykles, kalbama, kurios taisyklės atrodo sunkiausios, lengviausios, individualius susitikimus ir bendruomeninius susitikimus. Bandoma išsiaiškinti ir suprasti, ko jaunuoliui reiktų gyvenant būste, ką norėtų išmokti ir dėl ko jaunuoliui būtų svarbu gyventi būste. Jaunuolių tikslai būna įvairūs: maisto gaminimas, komunaliniai, savęs pažinimas, išmokimas pasakyti ne, susitvarkyti dokumentus ir dar daugelis paprastų ir ne tik tikslų ir norų. Tad pasirengimo procesas trunka nuo mėnesio ar poros savaičių iki neapibrėžto laiko. Svarbiausia, kad pats jaunuolis norėtų ateiti gyventi, norėtų mokytis, kad jis turėtų laisvę pasakyti taip noriu arba ne, nenoriu gyventi būste. Taip pat didelė dalis darbo susijusi su mokymusi gyventi su kitais jaunuoliais, kalbėtis ir spręsti tarpusavio nesutarimus.
Vertinant jau veikiančių bendruomeninių globos namų praktiką, galime pasakyti, kad iš pradžių neretai kaimynai vaikus pasitinka su baime ir nepasitikėjimu, tačiau laikui bėgant daugelis vieni prie kitų pripranta ir susidraugauja. Vaikai skatinami dalyvauti ir tvarkant bendrą namo aplinką, valant laiptinę, atliekant kitus darbus. Besibaiminančius galimos betvarkės ar triukšmo, norėčiau nuraminti ir pabrėžti, kad bendruomeniniuose globos namuose vaikai yra prižiūrimi suaugusiųjų visą parą.
Savarankiškumo ugdymo namai
Savarankiškumo ugdymo namai, dar vadinami tiesiog būstu, yra vieta, kur jaunuoliai, augę valstybės globoje, gali mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių: maisto gaminimo, pinigų planavimo, tvarkymosi, komunalinių, nuomos, skolų mokėjimo, mokyklos lankymo, darbo paieškos, bendravimo su kaimynais, vienas kitu, mokytojais ir kitais žmonėmis ir t.t.
Būstas įsikūręs paprastame daugiabutyje, kuriame yra nuomojamas 4 kambarių butas. Trys kambariai skirti jaunuoliams. Jie gyvena po du. Dažnai galima išgirsti nuostabos bei pasipiktinimo, kodėl vaikinai ir merginos gyvena viename bute. Tačiau jie turi atskirus kambarius ir mokosi gyventi realiame gyvenime, kur nėra izoliuoti nuo priešingų lyčių. Iki šiol būste poros taip ir nebuvo.
Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tai, jog daugeliui jų tenka gana toli važiuoti į mokyklą - ne problema, - miesto centre jiems labiau trūksta didelio kiemo žaisti. „Ramybė: čia, niekas į kambarį nesiveržia, netrukdo, ir mokytis lengviau. Kita vertus, pasiilgstame draugų. Vis dėlto nėra lengva vaikams prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę. Mokomės ir vandenį, elektrą taupyti, ir maistą ekonomiškai gaminti, ir padėti daiktus, drabužius į vietas.
Apie vaikų globą atvirai | E05 | Kuo skiriasi globa nuo įvaikinimo
Teisiniai dokumentai ir licencijavimas
Socialinių globos namų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai:
- Socialinių paslaugų įstatymas.
- Socialinių paslaugų katalogas.
- Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas.
- Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusiųjų asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”.
- Socialinės globos normos.
- Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas.
- Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.
- Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo.
- Tikslinių kompensacijų įstatymas.
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
- Biudžetinių įstaigų įstatymas.
- Viešųjų pirkimų įstatymas.
- Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas.
Norint atidaryti privačius senelių namus, svarbu žinoti, kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pateikti. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, kuris reglamentuoja socialinės globos įstaigų licencijavimą, skelbiama, kad teikti socialinę globą gali juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriai yra išduota licencija teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau - institucinė socialinė globa) arba asmens namuose.
Teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui pateikiate šiuos dokumentus: nustatytos formos rašytinį prašymą; sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr. 025-1/a). Priimti vaiką laikinai svečiuotis reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos t. y. socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų pateiktų dokumentų gavimo dienos persiunčia jų kopijas savivaldybės teritorijoje veikiančiam Tarnybos teritoriniam skyriui ( toliau - Tarnyba), kad jis atliktų pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko budinčiu globotoju įvertinimą.
Apie vaikų globą atvirai | E05 | Kuo skiriasi globa nuo įvaikinimo
Visada galite atvykti pas mus: Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, Laisvės g. 26, LT-81159 Mažeikiai. Kontaktai: tel. +370 695 55718, +370 665 23370 arba el. paštu.
