Šeima - žodis, kuris asocijuojasi su šiluma, vieta, kur turėtų būti gera, jauku, saugu. Tai pirma socialinė erdvė vaiko gyvenime, kurioje jis mokosi įgūdžių, elgesio normų ir bendravimo taisyklių, stebėdamas tėvų tarpusavio bendravimą ir elgesį. Tačiau šeima yra ir maža bendruomenė, kurioje atsiskleidžia įvairiausios žmogaus savybės, pasitaiko nesutarimų ir konfliktų. Kai kurie iš jų yra neišvengiami, nes visi esame skirtingi, turime skirtingas nuomones, požiūrius ir charakterio savybes. Visiškai normalu, kad tarp tėvų ir vaikų iškyla konfliktų - tai gana įprasta šeimos gyvenimo dalis.

Konfliktų tarp tėvų ir vaikų priežastys

Konfliktai kyla dėl daugybės priežasčių, pradedant buitinėmis smulkmenomis ir baigiant skirtingomis politinėmis pažiūromis. Viena dažniausių konfliktų priežasčių tarp tėvų ir vaikų, ypač paauglių, yra tėvų kontrolės ir vaikų autonomijos susidūrimas. Nesutarimai gali kilti dėl ribų, taisyklių, draugų pasirinkimo, įvairių veiklų, buities darbų, lūkesčių akademiniams pasiekimams ar ekrano laiko.

Taip pat svarbus veiksnys yra kultūriniai skirtumai, kai tėvai siekia perduoti tradicinius požiūrius, o vaikams aktualesnis jų laikmečio modernumas, kalbos maniera, aprangos stilius ar elgsena. Konfliktai yra nepatenkinti poreikiai, reikmės, kai išsiskiria požiūriai ir vertybės. Ar konfliktas įvyks, priklauso nuo tėvų ir vaikų gebėjimo save reguliuoti.

Kartais tėvai, spręsdami konfliktus tarp vaikų, gali įsikišti, tačiau bijo kištis į kitų vaikų konfliktus dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, baimės sulaukti kritikos ar vaikų reakcijos.

Konfliktų pasekmės vaikams

Jei vaikai auga chaotiškoje, konfliktiškoje šeimos aplinkoje, jie išsiugdo didelį galimos grėsmės jautrumą ir dažniau neutralias situacijas vertina kaip grėsmingas. Toks neigiamas aplinkos vertinimas gali persikelti į kitas vaiko gyvenimo sritis, lemti neteisingą santykių supratimą ir sunkumus bendraujant su aplinkiniais.

Tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko santykius su bendraamžiais, daro žalą vaikų savivertei ir siejasi su vidinėmis ar elgesio problemomis, socialiniu nerimu, vienišumu bei prisitaikymo sunkumais. Pastebėta, kad agresija konfliktų metu, kelianti grėsmę vaikams ar tėvams, gali labiausiai pakenkti vaikų prisitaikymui prie bendraamžių ir jų pasitikėjimui savimi.

Ypač žalingas yra vaikų įtraukimas į tėvų konfliktus, kai jie verčiami rinktis pusę, būti tarpininkais ar bandyti numalšinti tėvų nesutarimus. Tai sukelia stresą ir suteikia per didelę atsakomybę. Vaikai, netiesiogiai įtraukti į konfliktą dėl auklėjimo klausimų, gali kaltinti save dėl tėvų pykčių, būti nerimastingi ir liūdni.

Tėvų tarpusavio konfliktai, ypač dažni ir intensyvūs, siejami su žema vaikų saviverte, padidėjusiu nerimu, emociniu nesaugumu, polinkiu izoliuotis ir patirti depresinę būseną. Vaikai, stebėdami destruktyvius tėvų konfliktų sprendimo būdus, perima juos kaip automatinį pasirinkimą panašiose situacijose.

Konfliktų sprendimo būdai

Konfliktai yra kasdienio gyvenimo dalis, tad jų išvengti neįmanoma. Svarbu, kad konfliktas netaptų galios matavimosi vieta. Nors tėvai yra vyresni ir labiau patyrę, tai nereiškia, kad jie visada teisūs. Apakinti pykčio, žmonės praranda gebėjimą aiškiai komunikuoti, vertinti situaciją ir pradeda reaguoti riksmais, grasinimais ar net fiziniu smurtu.

Stiprios emocijos „atjungia“ mąstančias smegenis, mažėja empatija ir problemų sprendimo galimybės. Kritikavimas, pravardžiavimas, nuvertinimas, grasinimai ar panieka nėra tinkami įrankiai ieškant konstruktyvumo konflikte. Iš tėvų tikimasi aukštos savireguliacijos ir brandumo, nes vaikai, ypač paaugliai, jautriai reaguoja į pastabas, o kai kurie įžeidimai gali pasilikti ilgam.

Svarbu, kad konfliktas nesibaigtų tik galios kovomis, o tėvų ir vaikų santykiai išliktų pagarbaus bendravimo pagrindu. Konkretesni patarimai vaikams, kaip elgtis konflikto metu:

• Išsakykite savo nuomonę pagarbiai. Kilus konfliktui, svarbu stengtis išsakyti savo mintis ramiai ir su pagarba, kad pašnekovui būtų lengviau jus suprasti.
• Įvardykite savo jausmus. Pasidalijimas jausmais, tokiais kaip pyktis, liūdesys ar nusivylimas, gali padėti tėvams geriau suprasti jus ir situacijos svarbumą.
• Padarykite pauzę. Jei konfliktas tampa itin intensyvus ir sunku aiškiai mąstyti, naudinga trumpam atsitraukti, nusiraminti ir informuoti tėvus apie poreikį pauzei.
• Išklausykite tėvų argumentus. Svarbu dėmesingai išklausyti tėvų argumentus ir pasistengti suprasti jų poziciją, nes tai gali padėti rasti situacijos sprendimą.
• Atsiprašykite, jei suklydote. Jei supratote, kad klydote, svarbu tai pripažinti ir, jei reikia, atsiprašyti. Nuoširdus atsiprašymas padeda išsaugoti artimą santykį.
• Kreipkitės pagalbos. Jei konflikto su tėvais nepavyksta išspręsti patiems, svarbu kreiptis pagalbos į kitus suaugusiuosius ar specialistus.

Tėvai yra pagrindiniai modeliai ir mokytojai, kaip derėtų konfliktuoti - su pagarba, reguliuojant emocijas, išsakant savo nuomonę ir argumentus, nekaltinant kitos pusės. Rekomenduojama Marshallo Rosenbergo išplėtota praktika, akcentuojanti empatiją, supratimą ir bendradarbiavimą.

Užuot kaltinę, tėvai turėtų aiškiai įvardyti, ką girdi ir mato, bei pasakyti, kaip jaučiasi. Konflikto erdvė turėtų būti vieta, kur galima išsakyti savo poreikius ir paprašyti konkrečios pagalbos.

Konfliktų sprendimo įtaka vaiko raidai

Konfliktai yra neišvengiama bendravimo dalis, tačiau svarbu, kaip jie sprendžiami. Tėvai, spręsdami konfliktus konstruktyviai, modeliuoja emociškai brandaus žmogaus pavyzdį. Vaikai iš konflikto proceso gali suprasti, kad susidurti su nesutarimais nėra baisu, kad tai negresia meilei ar draugystei, kad galima išsakyti savo nuomonę ir jausmus, nebijant būti nubaustam, bei kad svarbu suprasti ir kito perspektyvą.

Sėkmingai išspręstas konfliktas ne tik pagerina santykius, bet ir padeda geriau pažinti, suprasti vieni kitus, įneša pagarbos ir pasitikėjimo. Tėvai turėtų gebėti paprašyti ko nors konkretaus, o ne reikalauti paklusnumo. Kokybiškas laikas kartu yra efektyvus būdas kurti ryšį su tėvais, geriau pažinti vieni kitus ir empatiškiau reaguoti į sudėtingas situacijas.

Svarbu nepamiršti, kad santykių stiprinimas yra nuolatinis procesas. Niekada negalima leisti, kad vaikai naudotų jėgą, svarbu įsiterpti, padėti vaikams nurimti, suteikti progą pasisakyti ir ieškoti tinkamų sprendimų. Taip pat svarbu vengti teisėjo vaidmens, išankstinio žinojimo, etikečių klijavimo ir pareiškimų „tu visada“.

Be to, svarbu atskirti konfliktą nuo agresyvumo ir smurto. Jei vaikas patiria smurtą, jam grasina ar tyčiojasi, būtina kreiptis pagalbos į suaugusiuosius ar specialistus.

tags: #konfliktai #tarp #tevu #ir #vaiku

• Ilgasis IVF Protokolas: Išsamus vadovas
• Miguel Ángel Silvestre pasiekimai
• Parapijoniškių ugdymo įstaigos
• Svarbiausi vitaminai nėščiosioms
• Metodai anglų kalbos klausymo įgūdžiams ugdyti