Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laisvo laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Žaidimas vaikams yra paprastas būdas mokytis ir kartu linksmintis. Juose naudojamos ryškios vizualinės priemonės, smalsumą keliančios užduotys, paskatinimai, išmatuojami rezultatai ir aiškūs tikslai padeda lengviau įsisavinti informaciją, o virtuali erdvė suteikia galimybę neribotai kurti, eksperimentuoti ir klysti.
Daugelis tėvų dvejoja - leisti vaikui žaisti vaizdo žaidimus ar drausti. Tačiau vaizdo žaidimai yra griežčiau reguliuojami ir prižiūrimi nei kino filmai. Pirmiausia, ką jūs, kaip tėtis ar mama, turėtumėte padaryti, tai edukuoti save, kad įsigalėję stereotipai ar niekuo nepagrįstos kalbos jūsų neklaidintų. Pavyzdžiui, PEGI žaidimų reitingavimo sistema aiškiai nurodo, kokio amžiaus žmonėms žaidimas skirtas ir ko iš jo galite tikėtis. Prieš leisdami vaikui žaisti, pirkdami vieną ar kitą vaizdo žaidimą nepatingėkite juo pasidomėti. O geriausia, ką galite padaryti, tai bent kartais vaizdo žaidimus pažaisti kartu su vaiku. Taip ne tik pamatysite, ką jis žaidžia, kaip reaguoja vienose ar kitose situacijose, bet ir sustiprinsite tarpusavio ryšį bei nutiesite tiltą į pasitikėjimą.
Psichologijos profesorius Peter Gray, daug dešimtmečių besidomintis žaidimo fenomenu, mano, kad būtent žaidimas mus daro žmonėmis. Pati paprasčiausia žaidimo funkcija - gebėjimas išmokti ir tai integruoti į mūsų pasaulėvaizdį. Socialiai ir kultūriškai besivystydami mes, žmonės, žaidimo veikloms priskyrėme naujas funkcijas, ne tik išmokimą. Kalbant apie kompiuterinius žaidimus, susiduriame su begale prieštaringos informacijos. Vyrauja du kraštutiniai požiūriai: vienas apima nuomones ir argumentus, kad kompiuteriniai žaidimai yra be galo žalingi (labai ilgai vyravęs ir vis dar gajus požiūris), o ypač vaikams. Ir kitas požiūris, teigiantis, kad kompiuteriniai žaidimai yra labai daug naudos teikiantis užsiėmimas (šis girdimas kur kas rečiau nei pirmasis). Tačiau, kuo toliau, tuo labiau, psichologinių, socialinių ir kitų mokslinių tyrimų pagrindu ima įsivyrauti trečiasis požiūris - anų dviejų viduriukas: atsakingai pasirinkti, saikingai žaidžiami vaizdo žaidimai gali išties atnešti naudos.
Kompiuterinis žaidimas, kaip ir bet kuris kitas žaidimas (aktyvusis ar stalo), yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Žodžiai „kompiuterinis“, „mobilusis“ - nuoroda į mūsų laikmečio dvasią. Gyvename kompiuterinių, internetinių, mobiliųjų ir virtualiosios realybės technologijų amžiuje, taigi vaizdo žaidimai (kompiuteriniai, mobilieji, internetiniai ir virtualiosios realybės technologijų žaidimai) yra pats normaliausias šio amžiaus atributas, kurio buvimo jokiais būdais negalime paneigti. Mes nė kiek nesistebime, atvirkščiai, žavimės ir su šypsena palydime tėvus, kurie parke su savo vaikais žaidžia slėpynių ar paplūdimyje stato smėlio pilis, konstruoja „Lego“ kaladėlių miestus. Tačiau suabejojame, ar tėvų ir vaikų kartu žaidžiami vaizdo žaidimai gali duoti naudos. O atsakymas paprastas - bendraujant su vaiku svarbiausia visiškai ir nuoširdžiai įsitraukti - skirti dėmesį tik vaikui. Kiekvienas tėvas norėtų auginti laimingą vaiką, kuris sėkmingai įveikia gyvenimo iššūkius. Kai kalbame apie laiką, praleidžiamą kartu su vaiku, dažnai pamirštame labai paprastą tiesą - du esminiai dalykai, kurių kiekvienas vaikas nuo pat gimimo iki suaugystės laukia iš savo tėvų, yra jiems skiriamas laikas ir nuoširdus dėmesys. Atsiminkime, ko patiems labiausiai reikėjo vaikystėje, - kad mama ar tėtis pamatytų ir įvertintų mūsų pastangas. Pastebėtų mus, pasidžiaugtų mumis. Būnant kartu su vaiku, reikia kurti ryšį su juo. O ryšys geriausiai kuriamas tuomet, kai tiek vaikas, tiek tėvai kartu įsitraukia į kažkokią bendrą veiklą. Štai kodėl žaidimas „Lego“ kaladėlėmis, kartu kepamas pyragas, statomos smėlio pilys teikia tiek daug gerų emocijų. Kažką kartu darant su vaiku, labai svarbu nuoširdžiai įsitraukti į tą veiklą. Žinoma, ne visada tai pavyksta po sunkios ir įtemptos dienos. Tačiau pastangos gali duoti apčiuopiamų rezultatų.
Ką pasirinkti? Žaidimai lavina įvairius įgūdžius: loginį mąstymą, kūrybiškumą, planavimą, motorinius įgūdžius, akių koordinaciją, erdvinį suvokimą, greitą mąstymą ir sprendimų priėmimą. Vaizdo žaidimai yra ta terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai taikyti daug strategijų, išbandyti naujus mąstymo būdus ir į problemą pažvelgti kūrybiškai. Skirtingi žaidimai lavina šiek tiek skirtingus įgūdžius.
Realaus laiko strateginiai žaidimai, pavyzdžiui, „Age of Empires“, gali padėti lavinti valdymo ir ribotų išteklių paskirstymo įgūdžius. Tai istorinės tematikos realaus laiko, „Microsoft“ sukurtas ir vienas žymiausių visų laikų strateginis žaidimas, padedantis gilinti istorijos žinias bei lavinti strateginį mąstymą. Kiekvienai tautai žaidime suteikiamos unikalios savybės pagal istorinius faktus apie jas.
„Minecraft“ yra vienas žinomiausių pasaulyje, 3D kompiuterinis žaidimas, kuriame, panašiai kaip „Lego“, žaidėjai gali kurti ir statyti įvairiose virtualiose aplinkose. Žaidimas neturi taisyklių ir suteikia vaikams visišką kūrybinę laisvę. Dėl šių savybių ir problemų sprendimo, matematikos bei analitikos įgūdžių lavinimo, kai kuriose šalyse „Minecraft“ yra naudojamas mokyklose.
„Crayon Physics“ yra paprastas, daug pastangų nereikalaujantis žaidimas, tačiau norint jį įvaldyti, reikia įgyti fizikos žinių. Nupiešti objektai veikia kamuolį pagal fizikos dėsnius, taip mokant vaikus apie judėjimą, energiją ir traukos jėgą.
„Carmen Sandiego“ yra mokomieji detektyviniai žaidimai, sukurti pradinių ir jaunesniems vidurinių mokyklų moksleiviams. Nuo pat aštuoniasdešimtųjų, „Carmen Sandiego“ sėkmingai įtraukia vaikus į geografijos, istorijos, teksto suvokimo, problemų sprendimo ir matematikos mokymąsi.
Žaidėjai turi paruošti įvairių kultūrų patiekalus netradicinėse vietose įrengtose virtuvėse, tokiose kaip oro balionas, plaustas, magijos mokykla ar net kita planeta. Greitas ir tikslus koordinavimas padaro šį žaidimą sudėtingu net suaugusiems, todėl jo žaidimas gali būti šeimos pramoga.
Galvosūkiai - puikus būdas lavinti vaikų loginį mąstymą, erdvinį suvokimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Jie skatina kantrybę, atkaklumą ir gebėjimą analizuoti.
Populiarūs loginiai žaidimai ir galvosūkiai:
- Rubiko kubas - klasikinis galvosūkis, padedantis vaikams lavinti erdvinį mąstymą ir loginį samprotavimą. Tyrimai rodo, kad tokie erdviniai žaidimai kaip Rubiko kubas padeda vaikams geriau suprasti erdvinį mąstymą. Svarbu atsižvelgti į individualų vaiko mokymosi tempą ir skatinti reguliarią praktiką.
- Sudoku - tai populiarus skaičių galvosūkis, kuriame žaidėjai turi užpildyti 9×9 lentelę skaičiais nuo 1 iki 9. Kiekviename stulpelyje, eilutėje ir 3×3 kvadrate skaičiai negali kartotis. Sudoku stiprina analitinį mąstymą, gerina koncentraciją ir tobulina problemų sprendimo įgūdžius. Vaikiškas Sudoku padeda vaikams geriau atpažinti skaičius ir raštus bei lavina loginį mąstymą. Pradedant rekomenduojama rinktis paprastesnį 4x4 formatą, kuris yra lengvesnis nei įprastas 9x9 tinklelis. Svarbu leisti vaikui pačiam taikyti žaidimo taisykles sprendžiant galvosūkį - tai padeda geriau suprasti žaidimo principus ir skatina savarankiškumą. Sudoku ne tik lavina loginį mąstymą, bet ir suteikia vaikams džiaugsmo bei pasitenkinimo, kai galvosūkis išsprendžiamas.
- Tangram - tai tradicinis kinų galvosūkis, sudarytas iš septynių geometrinių figūrų. Šis žaidimas padeda lavinti erdvinį suvokimą, geometrijos žinias ir kūrybinį mąstymą. Tangram yra priešingybė dėlionei.
- Šachmatai - tai loginis stalo žaidimas, kuriame naudojamos šešios skirtingos figūros: karalius, karalienė, bokštas, rikis, žirgas ir pėstininkas. Kiekviena figūra turi unikalius judėjimo būdus ir vaidmenis. Žaidžiant šachmatais, vaikai mokosi analizuoti situacijas, rasti pasikartojančius modelius ir numatyti kelis ėjimus į priekį. Šachmatai ugdo kūrybiškumą ir gebėjimą spręsti sudėtingas situacijas. Tyrimai rodo, kad šachmatai gerina vaikų gebėjimus, tokius kaip intelektas, erdvinis mąstymas ir skaičiavimo įgūdžiai.
- Kryžiažodis - tai žodžių žaidimas, kuriame reikia įrašyti žodžius pagal pateiktas užuominas į tam tikrą stulpelį. Kryžiažodžiai plečia žodyną, gerina kalbos įgūdžius ir suteikia džiaugsmo ieškant tinkamų žodžių.
- Mina paieška - tai kompiuterinis loginis žaidimas, kuriame žaidėjas turi atrasti ir pažymėti paslėptas minas tinklelyje. Skaičiai rodo, kiek šalia yra paslėptų minų.
- Dėlionės - įvairios dėlionės, kurias reikia sudėti į vieną paveikslėlį, lavina vaizduotę ir kantrybę. Dėliojimo žaidimai ugdo erdvinį suvokimą bei gebėjimą spręsti problemas.
- „Lego“ dėlionės - puikus būdas skatinti inovatyvų požiūrį, lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius ir problemų sprendimo gebėjimus. „Lego“ dėliojimas ir mąstymo žaidimai ugdo problemų sprendimą, vaizduotę.
Vaizdo žaidimai gali būti naudojami mokymo tikslais, skatinti motyvaciją, padėti sveikti ir atgauti jėgas bei sutrikusius gebėjimus, ugdyti elgesio ir pažinimo įgūdžius. Naudų sąrašas ilgas, nors žaidimai negali išspręsti visų sveikatos problemų ir jie tikrai nėra tinkami visiems pacientams.
Jei norite lavinti atmintį, galite žaisti bet kokį komercinį kompiuterinį žaidimą, kurio tikslas - įsiminti kuo daugiau detalių. Tačiau jei turite specifinių pageidavimų ir tikslų, verčiau rinktis ne komercinį, dažniausiai pramogai kuriamą žaidimą, o skirtą gydymo ar lavinimo tikslams. Tokie žaidimai paprastai kuriami pasitelkiant srities, kurios problemą norima išspręsti, specialistus, todėl galite būti tikresni, kad pasieksite rezultatų.
Lietuvos žaidimų kūrimo pramonė per pastarąjį dešimtmetį išaugo net 44 kartus ir jau sudaro panašią mūsų šalies bendrojo vidaus produkto dalį, kaip lazeriai ar biotechnologijos. Nenuostabu, jog toks augimas leido sukurti įvairiuose topuose karaliaujančių ir daugybę apdovanojimų pelniusių žaidimų, kuriuos išbandyti verta kiekvienam žaidimų entuziastui.
Vienas sėkmingo Lietuvos žaidimų kūrėjų darbo pavyzdžių - „Human: Fall Flat“. Žaidimo užduotis - padėti pagrindiniam veikėjui Bobui nugalėti aukščio baimę sapnuose. Viena pagrindinių šio kūrinio populiarumo priežasčių laikomi originalūs fizikos efektai. Keliaujant per lygius, žaidėjui tenka nemenkai pamiklinti pirštus ir pasukti galvą, kad išlaikytų Bobą ant kojų. Sprendžiant platforminį galvosūkį, galima individualiai valdyti kiekvieną Bobo ranką ir stebėti jo komišką kovą su gravitacija, dėl ko kompiuteriams bei konsolėms pritaikytą „Human: Fall Flat“ pamėgo dešimtys milijonų žaidėjų visame pasaulyje. Šį pigų ir nuotaikingą žaidimą galima žaisti vienam ar keliems, o ypač jis patinka vaikams.
Kitas „geimerių“ dėmesio vertas žaidimas - studijos „Tag of Joy“ kuriamas „Crowns and Pawns“. Tai - nuotykių žanro atstovas, kviesiantis sužinoti legendines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijas, spręsti galvosūkius ir vadovautis užuominomis. Pagrindinė veikėja Milda iš JAV atvyksta į Lietuvą mažai apie ją žinodama, tačiau kuo toliau, tuo labiau pažįsta tėvų gimtinę. Žaidimas išsiskirs pasakojimais apie Vytautą Didįjį, Barborą Radvilaitę, Joną Kristupą Glaubicą bei kitus Lietuvai svarbius žmones. Taip pat kartu su pagrindine veikėja bus galima apsilankyti detaliai nupieštame Vilniaus senamiestyje - ko iki šiol negalėjo pasiūlyti joks kitas žaidimas. Tai lemia, kad „Crowns and Pawns“ geriausiai pritaikytas kompiuterių ekranams ir tinkamiausias vienam žaidėjui.
Lietuvoje populiarėja ir pasaulyje pripažinta esporto žaidimų industrija. Vytauto Didžiojo universitetas neseniai paskelbė apie žengimą į esporto sritį. Tai rodo, kad vis daugiau organizacijų tame mato prasmę ir naudą, o ne švaistomo laiko iliuziją, kuri dar kol kas egzistuoja mūsų šalyje.
Kadangi išmaniųjų telefonų techninės galimybės kasmet sparčiai tobulėja, o juos, kitaip nei konsoles, turi kone kiekvienas žmogus, šios platformos žaidėjų skaičius jau pralenkė visas kitas. Įdomu tai, jog kai kurie lietuvių kurti žaidimai išmaniesiems yra tokie populiarūs, jog žaisdami net nesusimąstome, kad jie gali būti sukurti mūsų tautiečių. Tai gerai iliustruoja „Nordcurrent“ studijos sukurtas daugiau nei 100 mln. kartų atsisiųstas „Cooking fever“. Šis 2014 m. išleistas žaidimas vos per kelias dienas pasiekė populiariausių aplikacijų JAV viršūnes, o dėl net 880 lygių jis sėkmingai žaidžiamas iki šių dienų. Jo žaidėjai gali gaminti patiekalus garsiausiuose pasaulio restoranuose, ne tik naudodami specialius produktus, būdingus tam tikros šalies virtuvei, bet ir išbandydami įspūdingiausius virtuvės prietaisus. Vienam žaisti skirtame žaidime taip pat galima pasirinkti savo virtuvę bei keisti viso restorano interjerą.
Lietuvoje taip pat netrūksta ir labai naujoviškų bei originalių projektų. Pandemijos įkarštyje Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su kūrėjais „SneakyBox“ pristatė žaidimą „[Un]defeated“. Žaidimo epicentre - dviejų jaunuolių draugystės bei meilės istorija, įvilkta į sergančiųjų gyvenimo rūbą. Tai - interaktyvi komikso stiliumi sukurta istorija, kurioje galima išgyventi sergančiųjų tuberkulioze bei jų artimųjų patiriamus išbandymus. Pastaraisiais metais edukaciniai bei su ligomis susiję žaidimai sulaukė didžiulio populiarumo, o Lietuvoje toks nemokamas žaidimas - pirmas.

Vaikai, žaidžiantys išmaniuosius žaidimus, jaučiasi laimingesni. Atlikta tyrimų, kurie parodė, kad tam tikrą laiką pažaidus vaizdo žaidimą, sumažėja negatyvus mąstymas, paaugliams mažėja depresijos simptomų, didėja pilkoji smegenų masė. Žaidimas žaidėjui suteikia palengėjimo būseną, nuima emocinę įtampą. O ir šiaip tai smagi, įtraukianti veikla. Nenuostabu, kad vaikas susierzina, kuomet bandome iš jo tai „atimti“. Dažnas iš mūsų suaugusiųjų ir patys sunkiai susidorojame su frustracijomis - nemaloniomis emocinėmis būsenomis, kuomet mums kažkas sutrukdo patenkinti mūsų poreikius, kuomet reikia atsisakyti kažkokių gyvenimo malonumų. Bet iš vaikų norime, kad jie be didelio atsikalbinėjimo sugebėtų atsisakyti malonumų. Tai nėra taip paprasta, labai normalu, kad vaikas reaguoja liūdesiu tada, kai jo prašome atsisakyti malonumo. Galų gale vaikas, žaisdamas tik ribotą laiko tarpą, ima kiek kitaip vertinti vaizdo žaidimą ar filmuką. Jis nepersisotina juo, mėgaujasi kiekviena akimirka, kuomet jis vyksta. Būtina vaikui pasiūlyti ir kitų malonių ir jam patinkančių veiklų. Dar labai svarbu, kaip vaizdo žaidimas yra pateikiamas, - kaip dienos rutinos dalis, ar kaip apdovanojimas, nuopelnas už tam tikrus dalykus. Jei vaikui žaidimas pateikiamas kaip apdovanojimas, jam žaidimo pabaigoje nėra taip sunku nuo jo atsitraukti, nes su vaiku iš anksto susitariama, kad žaisi, o dar geriau - žaisime - tik tam tikrą laiko tarpą. Arba žaisime, kol pasieksime tam tikrą rezultatą. Tai leidžia vaikui mokytis planuoti, numatyti ir lengviau atsitraukti nuo malonumą jam teikiančios veiklos.
Intelektinės užduotys ir mokslai - toli gražu ne visiems atrodo pats įdomiausias užsiėmimas. Visgi, šiandien sukurta daugybė skaitmeninių alternatyvų tradicinėms mokymosi priemonėms, kurios gali padėti bent kiek pramankštinti smegenis. Mobiliosios intelektinės viktorinos (angl. Quiz), yra vienas paprasčiausių, bet kartu ir geriausių būdų norintiems prisiminti kiek primirštas žinias ar sužinoti ką nors naujo. Čia vartotojui viskas pateikiama suprantama žaidimo forma, skatinamas didesnis įsitraukimas ir sveikas azarto jausmas. Taip pat, nemaža dalis informacijos bei atsakymų yra pateikiami su konkrečiais paaiškinimais, dominuoja vizualika, todėl naujos žinios yra įsisavinamos greičiau. Taigi, dėl šių priežasčių, sužaidybintos mokymosi priemonės yra efektyvus būdas skatinti protinę veiklą turint bent minutę laisvo laiko.
Kelios dėmesio vertos intelektinių žaidimų programėlės:
- „QuizUp” - azartiškoms protų kovoms. Tai vienas populiariausių tokio tipo žaidimų pasaulyje. Čia jūs žinias tikrinsitės toli gražu ne paprastuoju būdu tiesiog atsakinėdami į klausimus - „QuizUp” yra paremtas intelektine dvikova prieš varžovą. Juo gali būti tiek jūsų draugas, tiek bet kuris kitas žmogus iš viso pasaulio. Jėgas išbandyti galėsite įvairiose temų ir klausimų kategorijose, o jūsų žinias atspindės pasiektas lygis. Beje, šiame žaidime galite ieškoti ir bendraminčių, turinčių panašių interesų į jūsų, mat čia sudarytos palankios sąlygos nuolat diskutuoti bei dalintis žiniomis tarpusavyje.
- „Logical reasoning test“ - loginio mąstymo lavinimui. Lavinant loginio samprotavimo gebėjimus, tampa lengviau analizuoti įvairius reiškinius, spręsti problemas ir priimti adekvačius sprendimus įvairiose tiek profesinio, tiek buitinio gyvenimo situacijose. Nors šiame žaidime negalėsite kilti lygiais ar išbandyti savo jėgų prieš varžovą, tačiau jame atrasite daugiau nei 3000 klausimų, kuriuos pasirinkti galėsite iš daugiau nei 30 įvairių kategorijų. Testo metu gausite teisingus atsakymus su visais paaiškinimais, o pabaigoje ir santrauką apie jūsų rezultatus. Taigi, dėl klausimų įvairovės, turėsite galimybę savo loginį samprotavimą ugdyti įvairiais kampais.
- „World Geography“ - pasaulio pažinimo džiaugsmui. Šis žaidimas suteiks naudingų žinių apie visas pasaulio šalis, o, galbūt, jeigu klausimas iškris, net ir apie tą, į kurią šiuo metu vykstote. Argi nesmagu sužinoti daugiau apie savo atostogų šalį ar jos kaimynes? Taigi, „World Geography“ patikrins jūsų geografijos žinias pageidaujamoje kategorijoje, kurių čia rasite net 26 - nuo valstybių vėliavų ir jų religijų iki populiacijos ar aukščiausio taško. Tuo tarpu 4 sunkumo lygiais paremti tūkstančiai klausimų, dažnai iliustruojami spalvingais paveikslėliais, neleis prisnūsti net ir pačiame nuobodžiausiame kelyje. Tikėtina, kad šiam žaidimui skirdami bent kelias minutes kasdien, sužibėsite kiekviename protmūšyje!
- „Quiz: Logo game“ - žinioms apie prekių ženklus. Šiandieniniame pasaulyje mus supa tūkstančiai prekių ženklų. Nors, neabejotinai, daugelį jų jūs ir taip žinote, bet per daug savo jėgoms pasikliauti neturėtumėte. Tuo įsitikinsite žaisdami „Quiz: Logo game“, mat čia išvysite gerokai daugiau nei 2 tūkstančius pasaulyje žinomų prekės ženklų, kurių pavadinimus turėsite įvardinti tiesiog pažvelgę į logotipą - tad pasikrapštyti po savo atminties labirintus tikrai teks. Atsakius teisingai, jums bus suteikiama daugiau informacijos apie patį prekės ženklą. Mėgstantys iššūkius galės rinktis iš keleto žaidimo rėžimų, pavyzdžiui, spėlioti ne tik pavadinimus, bet ir teisingai sudėlioti kompanijų prekių ženklų spalvas ar identifikuoti šūkius.
- „Classical Music Quiz“ - muzikiniam išprusimui. Ne veltui televizijos viktorina ar tradicinis protmūšis nėra įsivaizduojamas be klausimų iš muzikos pasaulio, ypač klasikinės - juk šios srities žinios kuo puikiausiai parodo žmogaus išprusimo lygį! Tad norintys bent jau minimaliai gaudytis klasikinės muzikos pasaulyje ir žinoti žymiausius autorius bei jų kūrinius, šį žaidimą tiesiog privalo turėti savo išmaniuosiuose. Jums tereikės mėgautis muzikinėmis ištraukomis ir pasirinkti teisingą variantą iš duotų galimų. Be to, šiame žaidime galėsite sužinoti ir visą svarbiausią informaciją apie kompozitorius ir jų kūrinius, ką jau kalbėti apie galimybę sekti savo progresą!
3 žaidimų teorijos taktikos paaiškintos
Vaikystėje jungtys tarp smegenų vystosi greičiau ir efektyviau nei kitais gyvenimo etapais. Tad mes, suaugusieji, esame atsakingi už šį formavimąsi. Vaikui pateikiami stimulai kuria tam tikrus suvokimo takus smegenyse, kuriuos vėliau pakeisti nėra taip paprasta. Žaidimas turėtų lavinti tam tikrus konkrečius įgūdžius arba jų grupes. Vaikas turi išmokti labai daug įgūdžių, kurie jam padeda pažinti pasaulį ir sėkmingai jame prisitaikyti. Vaizdo žaidimai iš esmės sėkmingai gali prisidėti prie daugelio įgūdžių, tokių kaip loginis mąstymas, kūrybiškumas, planavimas, formavimo. Vaizdo žaidimai lavina ir motorinius įgūdžius, akių koordinacijos, erdvinio suvokimo, greito mąstymo ir sprendimo priėmimo įgūdžius. Vaizdo žaidimai yra ta terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai taikyti daug strategijų, išbandyti naujus mąstymo būdus ir į problemą pažvelgti kūrybiškai.
Vaizdo žaidimai turi savų privalumų, bet turi ir trūkumų, tokių kaip gebėjimas įtraukti žaidėją į vaizdo žaidimų pasaulį. Todėl laiko ribojimas, žaidžiant vaizdo žaidimus, yra būtinas, kalbant ne tik apie vaikus, bet ir apie suaugusiuosius. Žaidimo turinys turi atitikti vaiko amžių. Garsus psichologas L. Vygotski, tyręs, kaip vystosi ir mąsto vaikai, įvedė „artimiausios plėtros srities“ sąvoką. Tai sritis, esanti tarp to, ką vaikas gali padaryti visiškai vienas, ir tarp to, ką gali padaryti su tėvų (mokytojų) pagalba. Taigi bet kokia užduotis, o žaidimo metu vaikas turi atlikti tam tikras užduotis, nukreipta į šią plėtros zoną, o tai padės vaikui tobulėti. Plėtros zona kinta vaikui augant. Žaidžiamuose vaizdo žaidimuose neturi būti agresijos. Kaip neleidžiame (paaiškinę, kodėl) vaikui žiūrėti siaubo filmų, lygiai taip pat turime apsaugoti vaiką nuo brutalių vaizdo žaidimų. Maža to, prarandamas ryšys su realybe, žmonių santykiai imami suvokti iškreiptai.
Tinkamai, atsakingai parinktas ir kartu žaidžiamas kompiuterinis žaidimas mažai kuo skiriasi nuo klasikinių stalo ar judriųjų žaidimų. Jis tiesiog pateiktas kiek interaktyvesne, įdomesne, atitinkančia šiuolaikinio mąstymo dvasią forma. Dažnai vaizdo žaidimo turinys gali būti panašus arba identiškas stalo ar aktyvaus žaidimo turiniui - konstravimas, atitikmenų radimas, strategijos kūrimas ir pan. Tačiau jokiais būdais negalima apsiriboti tik tuo, kad kartu su vaikais bus žaidžiami tik vaizdo žaidimai. Paprastai internete lengvai galima susirasti žaidimų aprašų, kokio amžiaus vaikams žaidimas skirtas, nuo kokio amžiaus galima pradėti žaisti ir kokio amžiaus vaikų šis žaidimas jau nebesudomins. Lygiai taip pat pateikiama informacija, kiek žaidimas kainuoja, ar reikalingas prisijungimas prie interneto, o gal papildomi priedėliai, kokie reikalavimai operacinei sistemai. Yra labai daug interneto svetainių, kuriose lyginami panašūs skirtingų gamintojų žaidimai. Nurodoma, ar žaidime yra kažkoks netinkamas turinys (agresija, smurtas). Tad tėvams būtina atidžiai paskaityti ir pasidomėti prieš įsigyjant bet kokį žaidimą.

Pradėjus nuo paprastesnių žaidimų, verta palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių. Loginiai žaidimai yra pramogos, kurios reikalauja mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžių. Šie žaidimai padeda lavinti mąstymą, koncentraciją, kūrybą ir problemų sprendimo įgūdžius. Žaidimai suaugusiems yra sudėtingesni ir juos sprendžiant reikia taktinio mąstymo. Vaikams skirti žaidimai yra paprastesni ir kūrybiškesni.
tags: #kompiuteriniai #zaidimai #lavinantys #mastymo #operacijas

