Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, reikalaujantis ypatingo dėmesio sveikatos priežiūrai. Nuolatiniai medicininiai patikrinimai yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių, kad kūdikis gimtų sveikas. Profilaktiniai tyrimai padidina tikimybę susilaukti sveiko vaiko, tačiau vien jų dažnai nepakanka. Reguliariai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai nėštumo metu padeda laiku nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Kraujo tyrimai nėštumo metu
Nėščiosios organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali turėti įtakos kraujo rodikliams. Svarbu suprasti, kad kai kurios normos skiriasi nuo ne nėščių moterų.
Bendras kraujo tyrimas
Bendras kraujo tyrimas yra vienas iš pirmųjų ir svarbiausių tyrimų, padedantis įvertinti bendrą organizmo būklę. Nėštumo metu kraujo plazmos kiekis padidėja apie 45-50%, o eritrocitų - apie 20-30%. Tai gali lemti fiziologinę anemiją, pasireiškiančią mažesne hemoglobino koncentracija. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija I ir III trimestrais būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l. Jei nėštumo metu hemoglobino koncentracija nemažėja arba net didėja, tai gali būti pirmasis įspėjamasis ženklas, rodantis galimą preeklampsiją.
Leukocitų kiekis nėštumo metu taip pat fiziologiškai padidėja, ypač neutrofilų sąskaita. Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Tai gali būti susiję su padidėjusiu estrogenų ir kortizolio kiekiu, taip pat su neutrofilų apoptozės sumažėjimu. Nėštumo metu leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, kas nėra patologijos požymis, o rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą. Fiziologiškai leukocitų kiekis didėja ir gimdant, bei ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, gali pasiekti net iki 30 000/μl.
Trombocitų kiekis nėštumo metu arba nekinta, arba sumažėja nedaug. Norma - 140-300x10e9/l. Apie 5% nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis. Gestacinė trombocitopenija - tai nedidelis, asimptominis trombocitų kiekio sumažėjimas, atsiradęs III trimestre, kuris savaime praeina po gimdymo.
Nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė, paruošianti moters organizmą gimdymui, kad būtų išvengta didelio kraujavimo. Nėštumo metu padidėja krešėjimo faktorių koncentracija kraujyje, o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Dėl šios priežasties padidėja giliųjų venų trombozės ar kitų su krešėjimu susijusių būklių rizika. D-dimerų koncentracija kraujyje nėštumo metu didėja - III trimestre ji būna didžiausia.
Kepenų funkcijos rodikliai
Pagrindiniai kepenų funkciją atspindintys rodikliai yra bendrasis bilirubinas, aspartatamino transferazė (AST), alanininė transaminazė (ALT), šarminė fosfatazė (ŠF). Bendrasis bilirubino kiekis viso nėštumo metu yra mažesnis nei ne nėščios moters. AST ir ALT aktyvumas nėštumo metu dažniausiai nesikeičia. ŠF padidėja nėštumo metu (apie 2-4 kartus), ypač III trimestre, dėl placentos ŠF gamybos suintensyvėjimo.
Uždegimo rodikliai
Įtariant uždegimą, klinikinėje praktikoje atliekamas C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas. Sveikų nėščių moterų CRB kiekis kraujyje yra didesnis nei ne nėščių moterų, nes pats nėštumas sukelia nedidelį sisteminį uždegiminį atsaką. Didžiausias galimas CRB kiekis nėštumo metu yra iki 20 mg/l, esant didesniam kiekiui, reikia galvoti apie infekciją.
Kitos svarbios analizės
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 savaičių, vertinant glikemiją nevalgius ir po 2 valandų.
- Rh antikūnų nustatymas: Atliekamas 27-28 nėštumo savaitę, kai moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Jei antikūnių randama, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą. Jei antikūnių nerandama, 28-32 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino.
- Kraujo grupė ir Rh faktorius: Būtini tyrimai, ypač jei moters Rh yra neigiamas, o partnerio - teigiamas.
- Sifilio tyrimai (RPR ir TPHA): Sifilis - sunkiai pagydoma liga, galinti sukelti rimtų sveikatos problemų motinai ir kūdikiui. Tyrimas atliekamas nėštumo pradžioje.
- ŽIV tyrimas: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti savo kūdikį. Rekomenduojama antiretrovirusinė terapija ir planinė cezario pjūvio operacija.
- Hepatito B tyrimai (HBsAG, Anti-HBs, Anti-HBcore): Hepatito B virusas gali būti perduotas per kraują ir skysčius. Jei nėščioji užsikrečia I trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10% atvejų, jei III trimestre - iki 70%.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos nėštumo eigai ir vaisiaus raidai.
- Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum tyrimai: Rekomenduojami tiems, kurie turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
- Citomegalo viruso (CMV) tyrimas: Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, lytinių santykių metu ar per kraujo perpylimą.
- Raudonukės tyrimas: Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
- Toksoplazmozės tyrimas: Nėščiai susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą.
Šlapimo tyrimai nėštumo metu
Šlapimo tyrimas yra greitas ir informatyvus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą, aptikti uždegimus ir ligas. Nėštumo metu šlapimo tyrimai atliekami reguliariai.
Bendras šlapimo tyrimas (BŠT)
BŠT metu vertinama šlapimo spalva, kvapas, drumstumas, rūgštingumas (pH), specifinis tankis (SG), gliukozės, baltymų, ketonų, bilirubino, urobilinogeno, leukocitų, eritrocitų, nitritų kiekis. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų, inkstų, lyties organų bei kitų organizmo sistemų veiklą.
Pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmė nėštumo metu:
- Leukocitai (LEU): Jų kiekis šlapime turi siekti iki 10/μl. Didesnis kiekis rodo šlapimo takų infekciją, navikus ar akmenligę. Nėštumo metu leukocitų kiekis gali šiek tiek padidėti dėl fiziologinių pokyčių, tačiau nuolatinis didėjimas ar buvimas kartu su bakterijomis reikalauja dėmesio.
- Baltymai (PRO): Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l. Padidėjęs baltymų kiekis gali rodyti inkstų ligas, karščiavimą, fizinį krūvį ar nėštumo komplikacijas, tokias kaip preeklampsija.
- Gliukozė (GLU): Šlapime gliukozės neturėtų būti. Jos buvimas gali rodyti cukrinį diabetą ar gliukozės netoleravimą. Nėštumo metu gali pasireikšti gestacinis diabetas, kuriam diagnozuoti atliekamas gliukozės toleravimo mėginys.
- Ketonai (KET): Atsiranda dėl riebalų skilimo. Jų kiekis gali padidėti karščiuojant, badaujant, vemiant ar valgant daug riebalų.
- Eritrocitai (ERY): Jų norma neturėtų viršyti 5/μl. Padidėjęs kiekis gali rodyti inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligas.
- Nitritai (NIT): Šlapime neturėtų būti. Jų buvimas rodo bakterijų infekciją.
- Santykinis tankis (SG): Parodo šlapimo koncentraciją ir vandens pusiausvyrą organizme.
- pH: Rūgščių ir šarmų pusiausvyra.
Šlapimo pasėlis
Atliekamas 35-37 nėštumo savaitę, siekiant nustatyti B grupės streptokoko (BGS) buvimą. BGS yra pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Jei BGS nustatomas, skiriami antibiotikai.
Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12-16 nėštumo savaitę. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10% nėščiųjų ir neturi jokių klinikinių simptomų, tačiau gali sukelti inkstų uždegimą. Jei šlapimo pasėlio tyrimas teigiamas, atliekama antibiotikograma.
Kitos svarbios procedūros ir tyrimai
- Odontologo konsultacija: Rekomenduojama pirmojo nėštumo trimestro metu.
- Ultragarso tyrimai: Atliekami 11-13 sav. ir 14-22 sav., vertinant riziką kūdikiui gimti su Dauno, Edvardso sindromais ar nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB): Atliekama 10-11 sav., siekiant nustatyti ar atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas.
- Amniocentezė: Diagnostinė procedūra, atliekama esant padidėjusiai chromosomų patologijos rizikai.
- Vaisiaus judesių vertinimas: Rekomenduojama nuo 26 nėštumo savaitės, naudojant doplerio arba kardiotokografo pagalbą.
- Makšties pasėlis: Imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės, siekiant nustatyti B grupės streptokoką (BGS).
- Herpes simplex viruso (HSV) tyrimas: Rekomenduojamas simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
Reguliarūs tyrimai ir bendradarbiavimas su gydytoju yra esminiai siekiant užtikrinti sveiką nėštumą ir laimingą gimdymą.
